Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo L.Alechnavičiaus, teisėjų R.Miliuvienės, A.Bakavecko, sekretoriaujant D.Musneckaitei, dalyvaujant pareiškėjo UAB “Artimiausias talkininkas” atstovui advokatui Sauliui Zališauskui, atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos atstovui advokatui Ramūnui Kontrauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB “Artimiausias talkininkas” skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. J. individualiai įmonei “Ecofirma” dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti 2006-09-28 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. Sl-354; įpareigoti atsakovą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais suderinti UAB "Artimiausias talkininkas" Trakų rajono Margio žvyro telkinio I sklype planuojamos naudoti dalies (134,4 ha) poveikio aplinkai vertinimo programą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pritarti pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybei.

Dėl atsakovo sprendimo priėmimo procesinių sąlygų.

Nustatyta, kad pareiškėjas - planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) - siekdamas įgyti teisę eksploatuoti Trakų rajone 1976 m. išžvalgyto Margio žvyro telkinio I sklypo dalies (134,4 ha) išteklius, pradėjo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui - trečiajam suinteresuotajam asmeniui J. J. individualiai įmonei “Ecofirma” - pavedė paruošti, suderinti su derinimo subjektais ir pateikti tvirtinti Trakų rajono Margio žvyro telkinio I sklypo planuojamos naudoti dalies (134,4 ha) poveikio aplinkai vertinimo programą (toliau – Programa). Tretysis suinteresuotasis asmuo 2006 09 08 pateikė Programą derinimui planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektui - Trakų rajono savivaldybei (b.l. 35-63, 77).

Atsakovas 2006 09 28 sprendimu Nr. Sl-354, vadovaudamasis LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d., nusprendė nepritarti pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos – žvyro gavybos (kasybos) 134,4 ha laisvos valstybinės žemės plote Trakų rajone (Margio žvyro telkinio I sklype) galimybėms (b.l. 68).

Trakų rajono savivaldybės administracija 2006 09 29 raštu informavo planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), kad atsakovui 2006 09 28 sprendimu Nr. Sl-354 nusprendus nepritarti pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybėms, Trakų rajono savivaldybės administracija Programos nederina (b.l. 78).

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (2005 06 21 įstatymo Nr. X-258 redakcija) (toliau - Įstatymas). Įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. numato, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą. Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo 2.4 p. nurodoma, kad poveikis aplinkai privalo būti vertinamas naudingųjų iškasenų kasybai, kai kasybos plotas – 25 ha ir didesnis. Todėl pareiškėjas, siekdamas įgyti teisę eksploatuoti Margio žvyro telkinio I sklypo dalies - 134,4 ha išteklius, vadovaudamasis Įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. pagrįstai pradėjo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir pateikė atsakovui derinti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą

Įstatymo 8 str. 6 d. nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektas, šiuo atveju atsakovas, pateiktą programą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas programą ir visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas pateikia atsakingai institucijai, kuri, išnagrinėjusi programą ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, patvirtina programą per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos (Įstatymo 8 str. 8, 11 d.). Taigi, išdėstytas teisinis reglamentavimas leidžia manyti, kad atsakovas pareiškėjo pateiktą poveikio aplinkai vertinimo programą turėjo išnagrinėti ir pateikti dėl jos motyvuotas išvadas per 10 darbo dienų.

Tačiau Įstatymo 8 str. 9 d. įtvirtina specialią normą, numatančią, kad jei iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, privalo apie tai raštu informuoti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas yra numatytas valstybės strateginiuose planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais. Taigi, nurodytoji teisės norma leidžia atsakovui, nevertinant pareiškėjo pateiktos poveikio aplinkai vertinimo programos, priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

Įstatymo 8 str. 9 d. nustatytas teisinis reglamentavimas užtikrina savivaldybės teisių ir funkcijų įgyvendinimą aplinkos apsaugos srityje ir kartu šias savivaldybės teises derina su valstybinės reikšmės strateginių planų realizavimu. Pažymėtina, kad pasinaudoti Įstatymo 8 str. 9 d. numatyta galimybe priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių atsakovas turi teisę tik esant dviems sąlygoms – kai yra pateikta derinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programa, bet ji dar nėra patvirtinta, ir kai planuojama ūkinė veikla nėra valstybinės reikšmės bei jos įgyvendinimas nenumatytas valstybės strateginiuose planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai tvirtina, kad atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė esant pateiktai derinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programai, tačiau dar jai nesant patvirtintai (dėl to ginčo nėra), todėl darytina išvada, kad atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą esant pirmai Įstatymo 8 str. 9 d. numatytai sąlygai.

Pareiškėjas teigia, kad 2002 10 29 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane ir šio plano brėžinyje „Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos" Margio I žvyro telkinys yra priskirtas rezervuojamai valstybės poreikiams teritorijai, kaip kietųjų naudingųjų iškasenų telkinys, kurias galima kasti atviru būdu, todėl žvyro gavyba (kasyba) Trakų r. Margio žvyro telkinio I sklype yra valstybinės reikšmės ir įtraukta į valstybės strateginius tikslus. Teismo nuomone pareiškėjas nepagrįstai plečiamai aiškina “Rezervuojamų valstybės poreikiams teritorijų”, į kurią įeina ir Margio I žvyro telkinio teritorija, sąvoką, kaip nustatančią valstybinės reikšmės ūkinių veiklų sąrašą ir užkertančią kelią Įstatymo 8 str. 9 d. taikymui, kadangi teritorijos rezervavimas valstybės poreikiams a priori nereiškia, kad joje planuojamai veiklai suteikiamas valstybinės reikšmės ūkinės veiklos statusas. Ūkinės veiklos pripažįstamos valstybinės reikšmės ir jų įgyvendinimas yra numatomas valstybės strateginiuose planuose, kuriuos tvirtina LR Vyriausybė, o rezervuojamų valstybės poreikiams teritorijų nustatymo tikslas yra susijęs su žemės savininkų teisių apsauga, užtikrinant, kad žemės sklypai, reikalingi žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti, ateityje nebūtų paimti visuomenės poreikiams. Todėl teritorijos rezervavimas valstybės poreikiams nesudaro pagrindo teigti, jog valstybės poreikiams rezervuotose teritorijose vykdoma veikla yra įstatymų leidėjo pripažinta valstybinės reikšmės ūkine veikla. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė esant ir antrai Įstatymo 8 str. 9 d. numatytai sąlygai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė esant visoms Įstatymo 8 str. 9 d. numatytoms sąlygoms tokiam sprendimui priimti, t.y. sprendimą priėmė teisėtai.

Dėl atsakovo sprendimo pagrįstumo.

Savivaldybės tarybos neigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių turi būti motyvuotas (Įstatymo 8 str. 9 d.).

Pagal Įstatymo 8 str. 9 d. nuostatas neigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių gali būti priimtas tik iki planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo. Tai reiškia, kad priimant tokį sprendimą nebūna atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Todėl atsakovas, priimdamas neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių turi įvertinti visas šiam sprendimui priimti objektyviai reikšmingas nustatytas faktines aplinkybes bei aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, visuomenės nuomonę, ilgalaikius savivaldybės vystymosi planus ir strategiją, planuojamos veiklos įtaką savivaldybės strateginių tikslų įgyvendinimui, savivaldybės teritorijoje skatintinas veiklas.

Pareiškėjas yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir gina savo privatų interesą kasti žvyrą planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir gauti iš šios veiklos pelną. Atsakovui Įstatymo 8 straipsnio 9 dalis suteikia teisę sprendžiant dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybių tam tikroje teritorijoje nuspręsti, kokiems prioritetams - naudingų iškasenų gavybai (kasybai), teritorijos rekreaciniam pobūdžiui ir pan. teikti pirmenybę, t.y. šiuo atveju atsakovas atstovauja viešąjį interesą.

Skundžiamas sprendimas bei jį lydintis Aiškinamasis raštas (b.l. 68, 70-75) tvirtina, kad priimant ginčijamą sprendimą atsakovas atsižvelgė ir įvertino pareiškėjo pateiktą poveikio aplinkai vertinimo programą. Atsakovas įvertino tai, kad pareiškėjas ūkinę veiklą planuoja vykdyti gausiai urbanizuotoje teritorijoje, esančioje 400 m. nuo Aukštadvario regioninio parko, netoli nuo šios teritorijos (80-230 m atstumu) yra Katiškių, Stasiūniškių, Liūnų kaimų sodybos, o teritorija, kurioje planuojama žvyro gavyba (kasyba) yra Katišiaus, Judziko, Margio, Ilgų, Viesų ir Ungurio ežerų apsuptyje, kad kasybos procesas tęsis iki 15-20 metų ir sukels fizinę, oro, gruntinio vandens taršą ir triukšmą, bei padarys poveikį gruntinio vandens srautui, kad neatmetama galimybė, jog planuojama ūkinė veikla padarys poveikį Strėvos upės baseino, Ilgų, Margio, Katišiaus, Judziko, Viesų ir Ungurio ežerų hidrosistemai (b.l. 35-63).

Skundžiamas sprendimas bei Aiškinamasis raštas tvirtina, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į deklaruojamą siekį išlaikyti bei apsaugoti Trakų rajono teritorijos aplinką bei kraštovaizdį, gyventojų ir svečių teises į sveiką ir švarią aplinką (b.l. 68, 70-75).

Vertinant šiuos atsakovo motyvus pažymėtina, kad LR Konstitucijos 54 str. 1 d. dalis nustato, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. LR Aplinkos apsaugos įstatymo (2001-12-20 įstatymo Nr. IX-9677 redakcija) 4 str. nurodoma, kad aplinkos apsauga yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga. Aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privačius interesus aplinkos kokybei gerinti, skatinti gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bei ekologizuoti gamybą. Gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, atsižvelgiant į aplinkos išsaugojimo bei atkūrimo galimybes ir Lietuvos Respublikos gamtos bei ekonomikos ypatumus. Aplinkos apsauga grindžiama visapusiška, teisinga ir laiku sukaupta informacija apie aplinką.

Būtinybė saugoti kraštovaizdį įtvirtinta Europos kraštovaizdžio konvencijoje, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 10 03 įstatymu Nr. IX-1115. Šios konvencijos preambulėje pabrėžiama, kad kraštovaizdis vaidina svarbų visuomenei rūpimą vaidmenį kultūros, ekologijos, aplinkos bei socialinėje srityse ir yra ekonominei veiklai palankus išteklius, kurio apsauga, tvarkymas ir planavimas gali padėti kurti darbo vietas, kad kraštovaizdis yra svarbi gyvenimo kokybės dalis, kad žemės ūkio, miškininkystės, pramonės ir naudingųjų iškasenų gavybos būdų, taip pat teritorijų planavimo, miestų planavimo, transporto, infrastruktūros, turizmo bei poilsio formų raida ir pasaulio ekonomikos pokyčiai paspartino kraštovaizdžių transformaciją, kad kraštovaizdis yra vienas iš svarbiausių individualios ir socialinės gerovės elementų ir kad dėl jo apsaugos, tvarkymo ir planavimo kiekvienam atsiranda teisės ir pareigos.

Įvertinus išdėstytas teisės aktų nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad LR Vietos savivaldos įstatymo (2003-01-28 įstatymo Nr. IX-1327 redakcija) 6 str. 11 p., 7 str. 12 ir 18 p. savivaldybės savarankiškoms funkcijoms priskiria turizmo ir gyventojų poilsio organizavimą, o savivaldybės priskirtosioms funkcijoms priskiria kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymą ir apsaugą, aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą, darytina išvada, kad priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas pagrįstai atsižvelgė į siekį išlaikyti bei apsaugoti Trakų rajono teritorijos aplinką bei kraštovaizdį, gyventojų ir svečių teises į sveiką ir švarią aplinką.

Priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas taip pat deklaravo siekį išlaikyti bei apsaugoti Strėvos upės baseino, Margio, Katišiaus, Judziko, Viešų ir Ungurio ežerų hidrosistemą, apsaugoti gruntinio vandens srautus bei vadovavosi vandens telkinių apsaugos zonoms bei sanitarinėms apsaugos zonoms nustatytais imperatyviais reikalavimais (b.l. 68, 70-75).

Pareiškėjo pateiktoje Programoje nurodoma, kad planuojamas žvyro kasybai naudoti sklypas prie Katišiaus ir Judziko ežerų priartėja iki 160 m., o gyvenamosios teritorijos yra 80-230 m atstumu nuo planuojamo naudoti telkinio pakraščio ir pažymima, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 nustatyta 300 metrų sanitarinių apsaugos zonų riba eksploatuojant žvyro karjerą nebus išlaikyta, o šių zonų tikslingumas ir ribų dydžiai bus nustatomi atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris bus poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis (b.l. 42, 48-49).

Vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 08 19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir režimo taisyklių 6 p., sanitarinių apsaugos zonų ribos nustatomos dviem būdais - atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, ir pagal teisės aktų nustatytus sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžius (šių taisyklių priedas). Kadangi sprendimo priėmimo metu poveikio visuomenės sveikatai vertinimas nebuvo atliktas, atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai mastą įvertino atsižvelgdamas į Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir režimo taisyklėse įtvirtintus rodiklius, kurių 2.5 p. nustato 300 m. sanitarinių apsaugos zonų ribą eksploatuojant žvyro karjerus.

Be to pažymėtina, kad pagal LR Aplinkos ministro 2001 11 07 įsakymu Nr. 540 patvirtintų Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių 12 bei 13 punktus, prie ežerų, kurių plotas didesnis kaip 100 ha, vandens telkinių apsaugos zonos plotis (tiek miškuose, tiek ne miškuose) yra 500 metrų. Margio ežero plotas yra 121,3 ha (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1268 Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo), todėl šio ežero 500 metrų apsaugos zonos plotyje ūkinė ir kita veikla leidžiama tik naudojant specialiąsias (agronomines, inžinerines ir kitas) priemones, apsaugančias vandens telkinį bei jo aplinką nuo degradacijos, tačiau tokių sąlygų Programoje nenumatyta.

Atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą taip pat nurodė, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla nesuderinama su Trakų rajono subalansuotos plėtros strategija bei jos nuostatomis dėl prioritetinių Trakų rajono ūkio šakų, natūralios gamtinės aplinkos apsaugos prioriteto, taip pat nesuderinama su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais bei su Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo tikslais ir uždaviniais (b.l. 68, 70-75).

Kadangi Vilniaus apskrities bei Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrieji planai yra neparengti, priimdamas sprendimą atsakovas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, sprendinius. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 2 dalies “Kraštovaizdžio naudojimas ir apsauga” 12 punkte nurodoma, kad pačia didžiausia gamtine ir kultūrine verte mūsų šalyje išsiskiria Kuršių nerijos pietinės dalies bei Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksai, turintys tapti integruotos kraštovaizdžio apsaugos organizavimo etalonais. Pareiškėjo planuojama ūkinė veikla numatyta Katišiaus, Juodikio ir Margio ežerų gretimybėje, tarp Aukštadvario regioninio parko ir Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijų, t.y. tarp labai didelio potencialo rekreacinio arealo, sudarančio nacionalinės svarbos rekreacines sistemas (Vilniaus - Trakų) ir vidutinio potencialo rekreacinio arealo, sudarančio regioninės reikšmės rekreacines sistemas (Aukštadvario - Daugų) (Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 4 dalies “Rekreacinės teritorijos” 1 punktas) - tai yra antroji pagal svarbą (po pajūrio teritorijų) funkcinė sritis, kurioje išryškėjęs nacionalinės svarbos rekreacinio naudojimo prioritetas (Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 7 dalies “Integruotos raidos strategija” 9 punktas). Be to dalis teritorijos, kurioje planuojama vykdyti žvyro gavybą (kasybą), patenka į nustatytą tarptautinės svarbos gamtinio karkaso ašį - geoekologinę takoskyrą - teritorijų juostą, jungiančią ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantės, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines geosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 4 dalies “Rekreacinės teritorijos” 4 punktas nustato, kad ypatingas valstybės dėmesys skirtinas pažintinio turizmo, apimančio tiek gamtinį, tiek kultūrinį krašto pažinimo aspektus, plėtrai šalyje, nes būtent ši rekreacijos forma vaidina svarbiausią vaidmenį tiek ugdant gimtojo krašto sampratą bei meilę šalies viduje, tiek reprezentuojant Lietuvą tarptautiniu mastu. Lietuva nepriklauso pažintinio turizmo požiūriu ypač patrauklioms šalims, todėl mūsų šaliai yra privalomas apgalvotas ir racionalus turimų pažintinio (kultūrinio ir ekologinio) turizmo išteklių naudojimas. Atsižvelgdamas į tai atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad intensyvus žvyro išteklių naudojimas (kasyba) rekreacinėse teritorijose yra nesuderinamas su rekreacijos plėtra ir rekreacinių teritorijų prioritetine apsauga.

Be to pažymėtina ir tai, kad 2006 02 23 atsakovas jau buvo priėmęs analogišką skundžiamam sprendimui sprendimą Nr. S1-69, kuriuo nusprendė nepritarti planuojamos ūkinės veiklos žvyro gavybos (kasybos) laisvos valstybinės žemės plote Trakų r. sav., Trakų sen., Katišių, Staskūniškių, Malūnių, Markininkų ir Naujasodžio I kaimuose (Margio žvyro telkinio I sklype) galimybei (b.l. 195). Ir šis sprendimas nėra panaikintas ar pakeistas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas atsakovo 2006 09 28 sprendimas Nr. Sl-354 priimtas remiantis jo priėmimą reglamentuojančiomis teisės aktų normomis bei yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei įstatymų nuostatomis, todėl pagrindo naikinti šį sprendimą nėra.

Kaip minėta, pagal Įstatymo 8 str. 9 d. savivaldybės tarybai priėmus neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja šis savivaldybės tarybos sprendimas. Kadangi 2006 09 28 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. Sl-354 yra galiojantis, o poveikio aplinkai programos derinimas yra vienas iš poveikio aplinkai vertinimo procedūros etapų, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais suderinti pareiškėjo planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą, t.y. tęsti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą po to, kai atsakovas Įstatymo 8 str. 9 p. nustatyta tvarka priėmė neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas atmestinas LR ABTĮ 44 str. 1 d. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo UAB “Artimiausias talkininkas” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.