Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties, kuria paliktas galioti nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2013 m. kovo 25 d. nutarimas, kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 161 str. 1000 (vieno tūkstančio) Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2013 m. kovo 25 d. nutarimu V. M. nubaustas pagal ATPK 161 str. 1000 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, eksploatuojančios pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), vadybininku ir būdamas atsakingas už pastato priežiūrą, neužtikrino, kad nuo pastato stogo būtų pašalintas ledas arba sniego ir ledo masė, dėl ko 2013 m. vasario 1 d. 11.15 val. nukritęs nuo stogo ledas apgadino automobilį „Subaru“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), tuo jis pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1-354 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 7.2 p. reikalavimus.

Apskundus minėtą nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi jį paliko galioti nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad V. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas visiškai įrodytas byloje esančia medžiaga, skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, o nubaustojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai paneigti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

V. M. apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013 m. vasario 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. M. atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, ATPK 284 str. jiems nustatytų pareigų nevykdė, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės visiškai neįvertino. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad ant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo sniegas buvo susikaupęs ar kad prie namo kieme stovėjusį automobilį sugadino būtent nuo namo stogo nukritęs sniegas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai privalėjo reikiamai ištirti įvykio vietą, padaryti nuotraukų, surinkti kitų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti tai, jog namo stogas buvo netinkamai prižiūrimas ir ten yra susikaupę sniego, tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai jokių aktyvių veiksmų šių aplinkybių nustatymui nesiėmė. Taip pat byloje nėra pateikta jokių liudytojų parodymų, kurie patvirtintų, jog namo stogas buvo neprižiūrimas ar prižiūrimas netinkamai, kad ant jo kaupdavosi sniegas, keliantis grėsmę namo gyventojams bei praeiviams. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu dalyvavęs apgadinto automobilio savininkas buvo nurodęs, jog fakto, kad ant namo stogo buvo sniego, patvirtinti negali, kadangi jis pats į namo stogą nežiūrėjo ir ant jo esančio sniego nematė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis ne objektyviai nustatytais faktais, o pareigūnų ir kitų asmenų pateiktais spėjimais ir įtarimais, kad sniegas nukrito būtent nuo daugiabučio namo stogo.

Nepaneigta liko prezumpcija, jog automobiliui žala galėjo būti padaryta ir kitoje vietoje, o ne namo kieme. Liudytojo teiginiai, kad automobilis po įvykio apie mėnesį stovėjo toje pačioje vietoje ir tai neva paneigia galimybę, jog automobilis galėjo būti apgadintas kitoje vietoje, yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški. Svarbu nustatyti, kurioje vietoje automobilis stovėjo ir galėjo būti apgadintas iki įvykio, o ne po jo. Teiginys, kad automobilis mėnesį stovėjo toje pačioje vietoje, nėra teisiškai reikšmingas ir apelianto kaltės nepagrindžia. Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį, kad atsakomybė už 2011 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-354 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 7.2 punkto pažeidimą turėtų būti taikoma ne už automobilio apgadinimo faktą, bet už sniego ar ledo nuo daugiabučio namo stogo nepašalinimą. Būtent todėl automobilio apgadinimo faktas nėra ir negali būti laikomas vieninteliu reikšmingu ir pakankamu įrodymu sniego nuo namo stogo nenuvalymui konstatuoti. Akivaizdu, kad automobilis galėjo būti sugadintas būtent atliekamų namo stogo valymo darbų metu, t. y. darbininkams fiziniu būdu nukasant ant namo stogo atsiradusį sniego sluoksnį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai nuobaudą paskyrė net prieš tai nenuvykę į teisės pažeidimo padarymo vietą ir nepatikrinę jokių įvykio aplinkybių, pareiškėjas administracinę nuobaudą galėtų gauti ir už jam priskirtų pareigų vykdymą.

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko V. M. kaltę. Nebuvo nustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu vadybininkas pažeidė jam priskirtinas pareigas. (duomenys neskelbtini) namo teritorija ir pats namas buvo prižiūrimas, nuolat buvo atliekami periodiškai kiemo valymo ir kiti namo priežiūros darbai, siekiant užtikrinti, kad namo gyventojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos naudotis kiemu, namo bendrojo naudojimo objektais. Nuolat buvo vykdomi sniego valymo darbai, siekiant užtikrinti namo gyventojų ir aplinkinių saugumą. Stogas taip pat buvo valomas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad namo vadybininkas negali nuolatos stebėti namo stogo būklės. Stogo valymo darbai atliekami periodiškai ir kai yra tokių darbų poreikis. Jei didelis sniego sluoksnis susikaupia per trumpą laiką ir namo vadybininkas nėra apie tai informuojamas, jis neturi jokių objektyvių galimybių atlikti papildomus stogo valymo darbus. Teismas šios aplinkybės netyrė.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad neteisingai yra paskirstoma namo būklės stebėjimo našta, perkeliant ją vien tik namo vadybininkui. Kaip jau minėta, namo vadybininkas negali stebėti namo būklės kiekvieną dieną. Namo gyventojai taip pat turi pareigą bendradarbiauti su namo vadybininku ir informuoti jį apie pastebėtus namo trūkumus. Apie susikaupusį sniego sluoksnį ant namo stogo nebuvo gauta jokių pranešimų ar prašymų imtis stogo valymo darbų. Gyventojai nereiškė pretenzijų bei nusiskundimų, kurie leistų teigti, jog vadybininkas netinkamai atliko jam numatytų pareigų. Pareigą stebėti namo būklę bei kontroliuoti, kad sniegas, susikaupęs ant namo stogo, būtų nuvalytas, turi ir Vilniaus miesto savivaldybė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai šią pareigą vykdė. Sniegas galėjo būti numestas iš kitiems namo bendraturčiams priklausančių balkonų, palangių ar pan. Sniegas taip pat galėjo būti numestas ant automobilio namo stogo valymo metu, tačiau šios aplinkybės jokiais teisėtai surinktais ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais paneigtos nebuvo.

Siekiant išvengti neigiamų padarinių 2013 m. sausio 31 d. buvo aptverta namo teritorija „STOP“ juosta. Taip buvo mėginta užtikrinti, jog ant namo stogo susikaupusios sniego bei ledo nuošliaužos nesukeltų pavojaus aplinkinių saugumui bei jų turtui. Toks papildomų priemonių ėmimasis tik patvirtina namo administratoriaus, kartu ir namo vadybininko, tinkamą ir atsakingą pareigų vykdymą ir neleidžia teigti esant Vilniaus miesto administravimo nuostatų 7.2. punkto pažeidimų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad nesutinkama su pateiktu apeliaciniu skundu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad visi būtinieji ATPK 161 str. numatyto pažeidimo požymiai V. M. veiksmuose yra nustatyti, todėl 2013 m. kovo 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, įstatymu ir teisine sąmone, taip pat pagal ATPK 257 str. įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 161 str. numatyta atsakomybė už miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, kuris piliečiams užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1-354 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 7.2 p. numatyta, kad statinio naudotojas, bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo šalinti ledą, šlapio ar sušalusio sniego ir ledo masę nuo statinių stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų, o vykdant šiuos darbus, aptverti pavojingą teritoriją, nesugadinti komunikacijos ryšių ar elektros tinklų, apsaugos įrangos, laidų, šviestuvų, radijo ar televizijos antenų, želdinių, statinių fasadų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole V. M. inkriminuotas kaltinimas už ATPK 161 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, eksploatuojančios pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), vadybininku ir būdamas atsakingas už minėto pastato priežiūrą, neužtikrino, kad nuo pastato stogo būtų pašalintas ledas arba sniego ir ledo masė, dėl ko 2013 m. vasario 1 d. 11.15 val. nukritęs nuo stogo ledas apgadino automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, tvirtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko V. M. kaltę: neįrodyta, jog namo stogas buvo netinkamai prižiūrimas ir ten buvo susikaupę sniego, nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, todėl neišsiaiškinta aplinkybė, nuo ko ir kurioje vietoje automobilis buvo apgadintas.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priėmusi nutarimą V. M. atžvilgiu, rėmėsi nukentėjusiojo A. A. pareiškimu (b. l. 17) bei prie jo pridėtomis nuotraukomis (b. l. 18 – 19, tačiau iš minėtų nuotraukų konstatuotinas tik tas faktas, kad automobilis yra apgadintas, tačiau nuotraukų darymo data nėra žinoma, taip pat iš jų negalima objektyviai nustatyti, dėl ko automobilio stiklas buvo sudaužytas. Kaip teisingai pažymi apeliantas savo skunde, duomenų, kad įvykio vietą būtų apžiūrėję pareigūnai, byloje nėra, o apylinkės teismas, tikrindamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. kovo 25 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, šių aplinkybių taip pat netyrė ir V. M. skundo argumentų šiuo klausimu nevertino.

Teismas, neišsiaiškinęs, kas lėmė nukentėjusiojo automobilio apgadinimą, negalėjo byloje priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Byloje išlieka abejonės, ar nagrinėjamu atveju buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 161 str.

Pažymėtina, kad, nukentėjusiojo nurodymu, automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra draustas kasko draudimu (b. l. 17), tačiau byloje klausimas, ar nukentėjusysis kreipėsi į draudimą, ar draudimo atstovai objektyviai nustatė ir užfiksavo automobilio sugadinimo laiką, priežastį ir pan., tirtas nebuvo, todėl teisminio nagrinėjimo metu turi būti surinkti šie duomenys ir sprendžiami klausimai, ar galima neginčytinai laikyti, kad automobilis buvo sugadintas užkritus ant jo sniegui, ar sniegas ant automobilio užkrito nuo namo, už kurio priežiūrą atsakingas nubaustasis, stogo, ir kiti svarbūs atsakomybės nustatymui klausimai.

Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą ne tik aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, bet ir juos rinkti, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ATPK 256 str. 3 d., 257 str.). Padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad konstatuojant pažeidimą, turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali likti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nepilnai ištyrė visus bylos įrodymus, dėl ko teismo išvados laikytinos abejotinomis ir šioms abejonėms pašalinti turi būti atlikti papildomi teisminio tyrimo veiksmai, todėl teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.