Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-07 · Administracinė byla Nr. A-438-2609-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-3157-281/2010Sprendimas · 2010-12-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-07
Bylos Nr.
A-438-2609-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02311-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
Klaipėdos universiteto
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei
Administracinė byla Nr. A-438-2609/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02311-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 7 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant atsakovo atstovams R. J., Gediminui Švetkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos universiteto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos universiteto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Klaipėdos universitetas skunde teismui prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2010 m. birželio 30 d. priimtą sprendimą Nr.SP-15.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog Klaipėdos universitete Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atliko auditą, kurio tikslas – įvertinti valstybės biudžeto asignavimų 2010 metams planavimą teisėtumo požiūriu; audituojamo subjekto 2009 metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenis ir pareikšti nepriklausomą nuomonę; valstybės lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais ekonomiškumo ir viešojo intereso gynimo požiūriu. Pareiškėjas akcentavo, jog Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs valstybės audito, atlikto Klaipėdos universitete, 2010 m. gegužės 31 d. ataskaitą Nr. FA-P-32-15-52, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 1.3 ir 7 punktu bei 20 straipsniu 2010 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. SP-15, kuriuo: 1) Nurodė Klaipėdos universiteto rektoriui V. Ž. pašalinti sprendimo dėstomojoje dalyje išdėstytus reikšmingus teisės pažeidimus; 2) įpareigojo Klaipėdos universiteto rektorių V. Ž. įstatymų nustatyta tvarka pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn; 3) nustatė Klaipėdos universiteto rektoriui V. Ž. 60 kalendorinių dienų sprendimo įvykdymo terminą ir 5 kalendorinių dienų informacijos apie sprendime nurodyto įpareigojimo įvykdymo pateikimo Valstybės kontrolei terminą, skaičiuojant nuo jo įvykdymo.

Pareiškėjas akcentavo, kad su sprendime išdėstytais pažeidimais ir priimtu sprendimu nesutinka. Nurodė, kad skirsnyje „Turto apskaita“ universitetas projektavimo darbų 216,2 tūkst. litų lėšas įkėlė į apskaitą pagal naują sąskaitų planą į nebaigtą statybą ir atliko išlaidų ir pajamų koregavimą. Patalpų vertė gauta pagal panaudos sutartį 2010-02-05 Nr. SUT-I-6 apskaityta užbalansinėje sąskaitoje. Pereinant prie Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (toliau - ir VSAFAS) neatitikimai ir „Finansavimas iš biudžeto“, „Pavedimų lėšų apskaita“ ir „Finansavimų iš kitų šaltinių“ įvertinti ir apskaityti. Pareiškėjas pabrėžė, jog skirsnyje „Pavedimų ir lėšų apskaita“ 1,2 tūkstančius litų apskaitė 110 sąskaitoje „Pavedimų lėšos“, kadangi darbo užmokestis už 2009 m. gruodžio mėn. buvo mokamas paskutinę šio mėnesio darbo dieną ir dėl pavedimo klaidos ši suma buvo grąžinta į sąskaitą iš kurios pinigai buvo siųsti. 2010 m. sausio 4 d. pavedimas buvo pakartotas. Klaipėdos universitetas 174/1 sąskaitoje „atsiskaitymai už depozitines lėšas“ 127,7 tūkstančių litų apskaitė todėl, kad tai nėra jo pajamos, o pagal sutartį įkurtas mokslo ir studijų paramos fondas, kurio lėšomis disponuoja Šernų šeima. Pareiškėjas paaiškino, jog pajamų apskaitą pagal patvirtintą tvarką mokesčių už studijas apskaitą pagal kiekvieną studentą veda fakultetų administratoriai ir dekanų parašais patvirtintus vardinius sąrašus su priskaitytomis mokėtinomis įmokomis už studijas pateikia į buhalterinės apskaitos skyrių, kur visa tai apibendrinus registruojama buhalterinės apskaitos registruose. Rektoriaus įsakymu fakultetų dekanai įpareigoti iki 2010 m. birželio 1 d. pateikti į buhalterijos apskaitos skyrių vardinius studentų žiniaraščius su įsiskolinimo sumomis 2009 m. gruodžio 31 d. dienai. Pareiškėjas dėl Biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos paaiškino, jog Klaipėdos universitetas panaudojo socialinio draudimo išmokoms skirtus biudžeto asignavimus, kadangi metinėje sąmatoje šie asignavimai buvo įkelti į straipsnį 2.7.3.1.1.1. ir 2.7.1.1.1.1. remiantis Valstybinio audito ataskaita 2009 m. Nr.AT-P-32-4. 2009 metų II ketvirčio lėšos iš straipsnio 2.7.1.1.1.1. perkeltos į 2.1.2.1.1.1.. gavus Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodymą. Kadangi 23,7 tūkstančiai litų išlaidų buvo parodyta ketvirčio finansinėje atskaitomybėje ir specialioje Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo apskaitis VBAMS sistemoje, atstatyti lėšų nebuvo galima.

Dėl specialios programos pajamų pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos universitetas 2009 m. gruodžio 31 d. nepervedė į biudžetą 398,6tūkst. litų gautų pajamų, kadangi pagrindiniai mokėjimai už atliktas paslaugas ir studijas buvo gauti paskutinėmis 2009 metų darbo dienomis ir nebuvo galimybės patikrinti gautų įplaukų teisėtumo paskirties. Klaipėdos universitetas Biudžetinių įstaigų bei valstybinių mokslo ir studijų institucijų pajamų įmokų į biudžetą 2009 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje klaidingai nurodė 900 tūkst. litų mažesnes viršplanines įmokas dėl aritmetinės klaidos. Patikslinta forma buvo išsiųsta į finansų ministeriją. Dėl išlaidų Valstybės investicijų programos projektams efektyvumo ir teisėtumo pareiškėjas konstatavo, jog Klaipėdos universitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, organizavo Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto H. Manto g. 84 stogo rekonstravimo darbų valdomo paslaugų pirkimą ir su laimėtoju valstybes įmone „Lietuvos paminklai“ 2009 m. birželio 19 d. sudarė pirkimo sutartį Nr.D-08. Šia sutartimi statytojas pavedė VĮ „Lietuvos paminklai“ vykdyti užsakovo funkcijas remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktu ir 52 punktu. Klaipėdos universitetas kaip perkančioji organizacija nupirko iš „Lietuvos paminklai“ užsakovo funkcijų paslaugą ir sudarius sutartį šis pirkimas buvo laikomas baigtu. Šalinant šį pažeidimą yra Klaipėdos universitetas, kartu su VĮ „Lietuvos paminklai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybą dėl 2009 m. birželio 19 d. sutarties Nr.D-08 su VĮ „Lietuvos paminklai“ ir 2009 m. rugsėjo 9 d. statybos rangos sutarties Nr. R-25/2 sudarytos su VĮ „Lietuvos paminklai“ su privačia statybos bendrove pakeitimų.

Dėl Klaipėdos Universiteto darbuotojų darbo užmokesčio – pareiškėjas pabrėžė, kad nesumažinti tarnybinio atlyginimo priedai padalinių vadovams ir darbuotojams nuo 2009 m. rugpjūčio rnėn. 23 d. iki rugsėjo mėn. 1 d., kadangi dauguma darbuotojų tuo metu atostogavo. Permokėtos lėšos šiuo metu yra įskaitytos į Klaipėdos universiteto biudžetą. Nesant Klaipėdos universiteto rektoriaus įsakymo nepagrįstai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis yra dalinai atstatytas. Likusi suma dalimis yra išskaičiuojama iš darbuotojų darbo užmokesčio. Darbo užmokesčio apskaitos specialistei J. J. dėl padarytų pažeidimų yra pareikšta pastaba. Dėl autorinių sutarčių pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos universitetas 2007 m. sausio 16 d. sudarė su Skuodo rajono savivaldybės administracija paslaugų pirkimo sutartį Nr. R5-19/7-382, su Kretingos rajono savivaldybės administracija paslaugų pirkimo sutartį Nr. Sl-36/7-383 ir su Mažeikių rajono savivaldybės administracija sutartis Nr. KU50/MS-877, Nr. KU51/MS-876. Vykdydamas minėtas sutartis Klaipėdos universitetas su darbuotojais ir kitais asmenimis sudarė autorines sutartis. Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, viešuosius pirkimus atlieka perkančioji organizacija, kuri vykdo pirkimo procedūras, kurių metu pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atrenka kandidatus, dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose. Perkančioji organizacija pirkimo atveju reikalauja paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti darbuotojų, atsakingų už atitinkamos sutarties įvykdymą, pavardes ir profesinę kvalifikaciją, kas ir buvo nurodyta. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisėtumo pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos universitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr.71 „Dėl negyvenamojo pastato Klaipėdoje H. Manto g. 84 perdavimo“ Viešajai įstaigai Mokslo ir technologijų parkui perdavė dvidešimčiai metų neatlygintinai naudotis valstybei nuosavybes teise priklausantį 959,49 kv.m. pastatą, esantį H. Manto g. 84, Klaipėdoje, kurį patikėjimo teise valdo Klaipėdos universitetas, Mokslo ir Technologijų parko įstatuose numatytai veiklai vykdyti. Kadangi Mokslo ir technologijų parkas dalį negyvenamųjų patalpų perdavė naudotis privačioms bendrovėms ir viešosioms įstaigoms Klaipėdos universitetas, 2010 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 5-210 kreipėsi į Viešosios įstaigos Mokslo ir Technologijų parko direktorę su reikalavimu spręsti klausimą dėl neteisėtai pasirašytų sutarčių nutraukimo. Mokslo ir Technologijų parko direktorės 2010 m. birželio 28 d. iniciatyva buvo inicijuotas neeilinis dalininkų susirinkimas spręsti klausimą dėl susidariusios situacijos. Taigi, pasak pareiškėjo, teiginys, kad Klaipėdos universitetas nekontroliuoja ir nesirūpina valstybės turtu neteisingais ir neatitinkantis tikrovės. Dėl asignavimų naudojimo pareiškėjas papildomai paaiškino, kad gyventojų pajamų mokesčio permoka 163,2 tūkstančio litų 2009 m. gruodžio 31 d. susidarė, kadangi 2010 metais buvo tikslinamos pajamų deklaracijos už 2008-2009 metus, norint nustatyti tikslius likučius pereinant prie VSAFAS. Valstybinė mokesčių inspekcija grąžinimo ar užskaitų iš GPM kitiems mokesčiams nedarė ir nedaro. Permoka susidarė iš „Specialiosios moksle ir stadijų“ programos lėšų, t. y. iš savo uždirbtų pinigų. Pareiškėjas akcentavo, kad Klaipėdos universitetas atsakingai kontroliuoja naudojamas lėšas ir turimą turtą, stengiasi nepažeisti įstatymų nustatytų reikalavimų, todėl skirti drausmines nuobaudas šiuo atveju nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, universitete atlikusi valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą, nustatė teises aktų pažeidimus, kurie nurodyti valstybinio finansinio (teisėtumo) audito 2010 m. gegužės 31 d. ataskaitoje Nr. FA-P-32-15-52. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs valstybinio audito ataskaitą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybes kontroles įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalimi bei 18 straipsnio 1, 3 ir 7 punktais ir 20 straipsniu, priėmė 2010 m. birželio 30 d. sprendimą Nr.SP-15 dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų universitete. Anot atsakovo, sprendimo dėstomosios dalies 1-10 punktuose buvo nurodyti buhalterinės apskaitos ir valstybės biudžeto lėšų disponavimo pažeidimai, kurie universitete nustatyti audituojamuoju laikotarpiu - 2009 metais, o universiteto skunde nurodytos aplinkybės tik paaiškina, dėl kokių priežasčių atsirado šie pažeidimai, ir parodo, kad pasibaigus auditui universitetas ėmėsi veiksmų dėl pažeidimų šalinimo, o tai yra susiję su rekomendacijų, nurodytų valstybinio audito ataskaitoje įgyvendinimu pagal rekomendacijų įgyvendinimo planą. Todėl sprendimo dėstomosios dalies 1-10 punktuose pagrįstai nurodyti universiteto rektoriui reikšmingi teisės aktų pažeidimai, kurie buvo nustatyti po atlikto valstybinio finansinio (teisėtumo) audito. Sprendimo dėstomosios dalies 11 punkte nurodyta, kad universitetas, atlikęs supaprastintą pirkimą, 2009 m. birželio 19 d. su VĮ „Lietuvos paminklai“ sudarė sutartį Nr. D-08, pagal kurią įsigijo universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto pastato, esančio Klaipėdoje, H. 1 g. 84, rekonstravimo statybos darbų valdymo paslaugas ir pavedė šiai įmonei atlikti statybos pirkimo procedūras ir su konkurso laimėtoju pasirašyti statybos darbų sutartį. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnį universitetas galėjo įgalioti kitą perkančią]ą organizaciją organizuoti pirkimus ir atlikti pirkimo procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo, o viešojo pirkimo statybos darbams įsigyti privalėjo sudaryti pats universitetas. Audito metu nustatyta, kad „Lietuvos paminklai“ 2009 m. rugsėjo 9 d. su konkurso nugalėtoju sudarė statybos rangos sutartį Nr. R-25/2, pagal kurią statybos bendrovė įsipareigojo atlikti statybos darbus už 2095022Lt. Todėl universitetas, nesudaręs su konkurso nugalėtoju viešojo pirkimo sutarties statybos darbams įsigyti, pažeidė minėtus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad tokį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo aiškinimą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei buvo pateikusi ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba, kuri 2008 m. balandžio 23 d. rašte Nr.4S-1330 nurodė, kad šio įstatymo 14 straipsnyje yra numatytas įgaliojimas kitai perkančiajai organizacijai organizuoti ir atlikti pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo, o suteikti įgaliojimus sudaryti viešojo pirkimo sutartį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas nenumato.

Šalies argumentai

Anot atsakovo, pareiškėjas Klaipėdos universitetas skunde nurodė, kad sudarydamas minėtą sutartį vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, kuriame yra numatyta galimybė pavesti užsakovo funkcijų vykdymą kitam asmeniui, tačiau, atsakovo teigimu, universitetas, būdamas perkančiąja organizacija, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, kuris yra specialusis teisės aktas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo atžvilgiu (lex specialis derogat legi generali, t.y. specialios normos viršenybės prieš bendrąsias normas principas). Todėl, pasak atsakovo, universitetas turėjo užtikrinti 2009 m. birželio 19 d. sutarties Nr. D-08 sudarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio nuostatų laikymąsi. Dėl sprendimo 12 punkte nurodyto pažeidimo atsakovas paaiškino, kad Valstybinio audito ataskaitoje nustatyta, jog universitetas 2007 m. sausio 16 d. sudarė paslaugų pirkimo sutartį Nr. R5-19/7-382 „Dėl Skuodo miesto bendrojo plano parengimo (už 261 960 Lt) su Skuodo rajono savivaldybės administracija, 2007 m. vasario 8 d. - paslaugų pirkimo sutartį Nr. Sl-36/7-383 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies Kretingos miesto bendrųjų planų parengimo“ (už 1150000 Lt) su Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2007 m. rugsėjo 7 d. - paslaugų pirkimo sutartį Nr. KU50/MS-877 „Dėl Mažeikių ir Skuodo rajonų savivaldybių teritorijų bendrųjų planų parengimo“ (už 1140000 Lt) ir paslaugų pirkimo sutartį Nr.KU51/MS-876 „Dėl Mažeikių miesto bendrojo plano parengimo“ (už 460 000 Lt) su Mažeikių rajono savivaldybės administracija Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog, vykdydamas šias sutartis, universitetas suteikė savivaldybėms teritorijų planavimo paslaugas, tačiau netaikė tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pirkimo procedūrų ir su darbuotojais sudarė autorines sutartis (už 1672 619 Lt) atlikti paslaugoms, numatytoms sutartyse su savivaldybėmis. Atsakovas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje, kuriame buvo nustatyti atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai nėra taikomi, nebuvo numatytos išimtys autorių paslaugų įsigijimui. Šiame straipsnyje prie išimties atvejų priskirtos tik darbo sutartys.

Dėl sprendimo dėstomosios dalies 13 punkte nurodyto pažeidimo atsakovas paaiškino, kad universitetas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr.1890 patvirtinto Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo 8 punktą, nes nekontroliavo, ar VšĮ Mokslo ir technologijų parkas naudoja gautą panaudai valstybės turtą (pastatą - negyvenamąsias patalpas, esančias Klaipėdoje, H. Manto g. 84, pastato unikalus Nr. 21/993-0240-01-9) pagal paskirtį, ar vykdo visas panaudos sutartyje numatytas sąlygas. Audito metu nustatyta, kad valstybės turto panaudos gavėjas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį (kad asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims), pagal trisdešimt dvi patalpų eksploatavimo sutartis, sudarytas 2008-2010 metais, dalį negyvenamųjų patalpų perdavė naudotis privačioms bendrovėms ir viešosioms įstaigoms. Kadangi universitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr.71, pagal 2003 m. vasario 26 d. panaudos sutartį Nr. 403 perdavė viešajai įstaigai Mokslo ir technologijų parkui dvidešimčiai metų neatlygintinai naudotis nuosavybės teise priklausantį 959,49 kv. m. pastatą (rekonstravus pastatą, pasikeitė jo plotas - 3 252,61 kv. m.), esantį Klaipėdoje, H. Manto g. 84, kurį valdo patikėjimo teise, universitetas, kaip valstybės turto patikėtinis, privalėjo imtis priemonių dėl šio turto naudojimo kontrolės, nes to reikalavo minėto valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo 8 punktas. Nors, kaip pabrėžė atsakovas, pareiškėjas skunde teigė, kad jis tinkamai kontroliavo panaudai valstybės turtą, nes VšĮ Mokslo ir technologijų parkui pateikė 2010 m. gegužės 21 d. raštą Nr.5-210, kad jis spręstų klausimą dėl neteisėtai sudarytų sutarčių, tačiau pats pareiškėjas pažymėjo, kad VšĮ Mokslo ir technologijų parkas neteisėtai sudarinėjo sutartis nuo 2008 metų, o valstybės turto valdymu pradėjo rūpintis tik 2010 m. gegužės 21 d., kai šį faktą nustatė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, pateikdama universitetui derinti valstybinio audito ataskaitos projektą (2010 m. gegužės 14 d. raštas Nr. S-(34-1251)-1083). Universiteto rektoriui buvo nurodyti reikšmingi teisės aktų pažeidimai, todėl valstybės kontrolieriaus pavaduotojas sprendimo nusprendžiamosios dalies 2 punkte pagrįstai įpareigojo rektorių įstatymų nustatyta tvarką pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn, kaip numatyta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punkte.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos universiteto skundą atmetė.

Teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai atliko Klaipėdos universiteto valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą ir 2010 m. gegužės 31 d. surašė Valstybinio audito ataskaitą dėl Klaipėdos universitete atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų (toliau – ir Atskaita) Nr. FA-P-32-15-52. Ataskaitos skyriuje „Rekomendacijos“ Klaipėdos universitetui rekomenduojami veiksmai šalinant nustatytus trūkumus. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė įvertinusi Klaipėdos universiteto 2009 metų finansinių ir kitų ataskaitų duomenis, valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą ir jų naudojimą įstatymų nustatytiems tikslams 2010 m. gegužės 31 d. surašė Valstybinio audito išvadą ir ataskaitą Nr. 9-52 „Dėl Klaipėdos universitete atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs Ataskaitą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 1, 3 ir 7 punktais bei 20 straipsniu, 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr.SP-15 nusprendė: 1) nurodyti Klaipėdos universiteto rektoriui V. Ž. sprendimo dėstomojoje dalyje išdėstytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus; 2) įpareigoti Klaipėdos universiteto rektorių V. Ž. įstatymų nustatyta tvarka pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn; 3) nustatyti Klaipėdos universiteto rektoriui V. Ž. 60 kalendorinių dienų sprendimo įvykdymo terminą ir 5 kalendorinių dienų informacijos apie sprendime nurodyto įpareigojimo įvykdymo pateikimo Valstybės kontrolei terminą, skaičiuojant nuo jo įvykdymo.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės kontrolieriaus pavaduotojos 2010 m. birželio 30 d. sprendimą pagrįstumo ir teisėtumo teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai liudija, kad dalis nustatytų pažeidimų yra pašalinti (ištaisyti buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai, nutraukta 2009 m. birželio 19 d. sutartis tarp Klaipėdos universiteto ir VĮ „Lietuvos paminklai“ dėl stogo rekonstravimo darbų viešojo pirkimo organizavimo; skundžiamo sprendimo 1-11 punktuose nurodyti pažeidimai) arba dėl savo pobūdžio negali būti pašalinti jokiais pareiškėjo veiksmais (įvykdytos teritorijų planavimo paslaugų sutartys; skundžiamo sprendimo 12 punkte nurodytas pažeidimas). Teismo vertinimu, skundžiamame sprendime Klaipėdos universiteto rektoriui įpareigojimai nustatytus pažeidimus pašalinti ir nekeliami. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog skundžiamame sprendime konstatuotų pažeidimų vertinimas yra reikšmingas vieninteliu aspektu – Klaipėdos universiteto rektoriui nustatytų įpareigojimų dėl tarnybinės ar drausminės atsakomybės taikymo nurodytus pažeidimus padariusiems asmenims.

Dėl skundžiamo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2010 m. birželio 30 d. sprendimo 1-10 punktuose nustatytų pažeidimų teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skunde teismui bei teisminio nagrinėjimo metu išdėstytos pozicijos matyti, jog Klaipėdos universitetas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės sprendimo 1-10 punktuose nurodytų pažeidimų (pažeidimai, susiję su buhalterinės apskaitos vedimu ir valstybės biudžeto lėšų disponavimu) iš esmės neginčija, tačiau pareiškėjo teigimu jie negali būti pripažįstami reikšmingais, nes valstybės biudžetui žalos nepadaryta, yra procedūrinio pobūdžio ir jau ištaisyti. Be to, kaip nustatė teismas, byloje esantys įrodymai liudija, kad Klaipėdos universiteto rektoriaus 2010 m. gegužės 21 d. įsakymu vyr. buhalterei J. J. už nustatytus pažeidimus yra skirta drausminė nuobauda – pastaba. Tokiu būdu, teismo nuomone, skundžiamame Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendime nurodyti įpareigojimai dėl asmenų, atsakingų už 1-10 p. nurodytus pažeidimus, patraukimo tarnybinėn ar drausminėn atsakomybėn šioje dalyje iš esmės buvo realizuoti iki sprendimo priėmimo. Tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtos aplinkybės (pažeidimų pašalinimas ir tarnybinės atsakomybės taikymas), atsižvelgus į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, negali būti pripažįstamos pagrindu nustatytų pažeidimų, kurie laikytini reikšmingais, nenurodyti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojos priimtame sprendime. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui iki skundžiamo sprendimo priėmimo už 1-10 punktuose nurodytus pažeidimus patraukus kaltus asmenis tarnybinėn atsakomybėn, šių pažeidimų vertinimas skundžiamo sprendimo 2-3 punktų prasme teisiškai nėra reikšmingas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundo motyvus, jog Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2010 m. birželio 30 d. sprendimo 1-10 punktuose nustatyti pažeidimai negali būti pripažįstami reikšmingais, nes yra grindžiami netinkamu faktinių aplinkybių aiškinimu bei teisės aktų taikymu, pripažino nepagrįstais.

Dėl ginčijamame Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2010 m. birželio 30 d. sprendime 11 punkte nurodyto pažeidimo teismas pasisakė, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos universitetas, remdamasis supaprastintos mažos vertės pirkimo apklausos būdu rezultatais, 2009 m. birželio 19 d. pasirašė su VĮ „Lietuvos paminklai“ Klaipėdos universiteto gamtos ir matematikos mokslų fakulteto, esančio H.Manto g. 84, Klaipėdoje, stogo rekonstravimo darbų valdymo paslaugos sutartį Nr. D-08, kurios 4.1. punkte buvo numatyta, kad VĮ „Lietuvos paminklai“ įsipareigoja objekto rekonstravimo darbų viešąjį pirkimą ir su konkursą laimėjusiu rangovu pasirašyti statybos rangos sutartį. Vykdydama minėtą sutartį VĮ „Lietuvos paminklai“ 2009 m. rugsėjo 9 d. su UAB „Pamario restauratorius“ sudarė sutartį Nr.R-25/2 dėl Klaipėdos universiteto gamtos ir matematikos mokslų fakulteto stogo rekonstravimo darbų atlikimo. Atsižvelgus į valstybinio audito rekomendacijas, Klaipėdos universiteto ir VĮ „Lietuvos paminklai“ 2010 m. rugsėjo 22 d. susitarimu tarp šalių 2009 m. birželio 19 d. sudaryta sutartis Nr.D-08 buvo nutraukta. Kadangi buvo nutraukta tarp Klaipėdos universiteto ir VĮ „Lietuvos paminklai“ sudaryta 2009 m. birželio 19 d. sutartis, 2010-09-30 susitarimu buvo nutraukta ir tarp VĮ „Lietuvos paminklai“ ir UAB „Pamario restauratorius“ 2009 m. rugsėjo 9 d. sudaryta sutartis Nr.R-25/2. Teismas akcentavo, jog iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio nuostatų analizės matyti, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog perkančioji organizacija gali įgalioti trečiąjį asmenį pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti, tuo tarpu paslaugų (prekių) pirkimo sutartis su paslaugų teikėju turi būti sudaryta pačios perkančios organizacijos. Teismo vertinimu, analogiškas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiškinimas yra pateikiamas ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 23 d. rašte Nr.4S-1330. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo konstatuojamos dalies 11 punkte aprašytas pažeidimas buvo nurodytas pagrįstai ir teisėtai.

Dėl ginčijamo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2010 m. birželio 30 d. sprendimo 12 punkte nurodyto pažeidimo teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp Klaipėdos universiteto ir miestų ir rajonų savivaldybėmis buvo sudarytos sekančios sutartys: 2007 m. sausio 16 d. su Skuodo rajono savivaldybes administracija paslaugų pirkimo sutartį Nr.R5-19/7-382 „Dėl Skuodo miesto bendrojo plano parengimo“; 2007 m. vasario 8 d. su Kretingos rajono savivaldybės administracija paslaugų pirkimo sutartį Nr. Sl-36/7-383 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies Kretingos miesto bendrųjų planų parengimo“; 2007 m. rugsėjo 7 d. su Mažeikių rajono savivaldybės administracija sutartis Nr.KU50/MS-877 „Mažeikių ir Skuodo rajonų savivaldybių teritorijų bendrieji planai“ ir sutartį Nr.KU51/MS-876 „Mažeikių miesto bendrojo plano parengimas“ (toliau – teritorijų planavimo sutartys). Kaip nustatė teismas, minėtų teritorijų planavimo sutarčių vykdymui 2007 m. buvo pasirašyta: 19 autorinių sutarčių dėl kūrinio „Skuodo miesto bendrojo plano parengimas“, 22 autorinės sutartys dėl kūrinio „Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrųjų planų parengimas“, 20 autorinių sutarčių dėl kūrinio „Mažeikių miesto bendrojo plano parengimo paslaugos“, 22 autorinės sutartys dėl kūrinio „Mažeikių ir Skuodo rajonų savivaldybių bendrojo plano parengimo paslaugos“. Nurodytos autorinės sutartys buvo pasirašytos netaikant Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatyme numatytų pirkimo procedūrų. Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos universitetas patvirtino, kad visos autorinės sutartys buvo sudarytos su pareiškėjo darbuotojais, kurie planavimo sutartyse numatytus darbus atliko laisvu nuo tiesioginių pareigų metu. Taigi, kaip nustatė teismas, vykdant minėtas sutartis buvo naudojamasi asmenų paslaugomis ir šie asmenys teritorijų planavimo sutartyse nurodytų darbų atlikimo metu nebuvo saistomi darbiniais santykiais su pareiškėju. Teismas pripažino, jog pareiškėjo skunde teismui bei atsikirtimuose nurodyti motyvai dėl autorinių sutarčių sudarymo teisėtumo iš esmės grindžiami pareiškėjo subjektyvia nuomone aiškinat Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui, todėl teisiškai nėra reikšmingi. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje numatytą ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas nusprendė, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo skundžiamame sprendime aplinkybė, jog teritorijų planavimo sutarčių vykdymo tikslu sudarant su trečiaisiais asmenimis autorines sutartis buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, konstatuota pagrįstai ir teisėtai.

Dėl ginčijamo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2010 m. birželio 30 d. sprendime 13 punkte nurodyto pažeidimo teismas pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai liudija, kad Klaipėdos universitetas valstybei nuosavybės teise priklausantį ir patikėjimo teise valdomą negyvenamąjį pastatą, esantį Klaipėdoje, H.Manto g. 84 2003 m. vasario 26 d. sutartimi Nr.403 perdavė Klaipėdos mokslo ir technologijos parkui jo įstatuose nurodytai veiklai vystyti. Klaipėdos mokslo ir technologijos parkas dalį perduoto pastato Klaipėdoje, H.Manto g. 84 patalpų perleido naudotis tretiesiems asmenims. Be to, kaip nustatė teismas, Klaipėdos universitetas 2010 m. gegužės 21 d. raštu Klaipėdos mokslo ir technologijos parką įpareigojo spręsti klausimą dėl sutarčių, kuriomis minėto pastato patalpos buvo perduotos naudotis tretiesiems asmenims, nutraukimo. Įvertinęs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr.1890 patvirtintos Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos 8, 9 punktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos universitetas, perduodamas Klaipėdos mokslo ir technologijos parkui veiklai vystyti minėtą pastatą, t. y. būdamas panaudos davėju, privalėjo kontroliuoti ar perduotas turtas naudojamas laikantis teisės aktų reikalavimų, o nustatęs, jog pastate esančios patalpos yra perduotos naudotis tretiesiems asmenims, turėjo inicijuoti 2003 m. vasario 26 d. sutarties nutraukimą. Teismo nuomone, iš skunde bei atsikirtimuose nurodytų motyvų, matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimų pagrįstumą dėl iš esmės grindžia neaiškiu bei prieštaringu valstybės turto patikėjimo teise valdomo turto teisiniu reguliavimu, tačiau šie argumentai nepaneigia nustatyto pažeidimų padarymo fakto. Teismas akcentavo, jog Klaipėdos universitetas 2010 m. birželio 7 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją prašydamas inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybės turto valdymą, pataisas, siekė operatyviai išspręsti susiklosčiusią neteisėtą situaciją. Taigi, teismo nuomone, pats pareiškėjas iš esmės pripažino, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo nebuvo laikomasi. Teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos universitetas (jo darbuotojai) netinkamai vykdė Tvarkos 8 punkte nurodytas ir su patikėto valstybinio turto kontrole susijusias funkcijas, todėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės skundžiamame sprendime nurodytas pažeidimas konstatuotas pagrįstai ir teisėtai. Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojos 2010 m. birželio 30 d. sprendime faktinės aplinkybės vertintos bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos aiškintos tinkamai, priimtas sprendimas yra pagrįstas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, todėl jį naikinti vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, papildomai akcentuoja, jog audito metu universitete nustatyti teisės aktų pažeidimai yra priskirtini nereikšmingiems teisės aktų pažeidimams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2010 m. birželio 30 d. priimtą sprendimą Nr. SP-15. Iš šios sprendimo turinio matyti, kad šiuo sprendimu Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs valstybės audito, atlikto Klaipėdos universitete, 2010 m. gegužės 31 d. ataskaitą Nr. FA-P-32-15-52, nurodė Klaipėdos universiteto rektoriui V. Ž. pašalinti sprendimo dėstomojoje dalyje išdėstytus reikšmingus teisės pažeidimus; įpareigojo Klaipėdos universiteto rektorių V. Ž. įstatymų nustatyta tvarka pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn; nustatė Klaipėdos universiteto rektoriui V. Ž. 60 kalendorinių dienų sprendimo įvykdymo terminą ir 5 kalendorinių dienų informacijos apie sprendime nurodyto įpareigojimo įvykdymo pateikimo Valstybės kontrolei terminą, skaičiuojant nuo jo įvykdymo. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2010 m. birželio 30 d. sprendime faktinės aplinkybės vertintos bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos aiškintos tinkamai, priimtas sprendimas yra pagrįstas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, todėl jį naikinti vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2010 m. birželio 30 d. priimto sprendimo Nr. SP-1 dėstomojoje dalyje išvardintais pažeidimais bei atliktu jų vertinimu. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, jog dėl įrodymų rinkimo, jų vertinimo bei įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnio 2 dalis ir 57 straipsnio 4 dalis). ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, jame buvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti įrodymai bei pateikta tinkama teisinė jų kvalifikacija. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai, išdėstyti valstybės audito, atlikto Klaipėdos universitete, 2010 m. gegužės 31 d. ataskaitoje Nr. FA-P-32-15-52 (šios ataskaitos pagrindu buvo priimtas ginčijamas atsakovo sprendimas), yra tinkamai įrodyti remiantis byloje surinkta faktine medžiaga. Šių pažeidimų padarymo fakto iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas, teigdamas, kad minėti pažeidimai priskirtini nereikšmingiems teisės aktų pažeidimams ir atitinkamai jų pagrindu atsakovas negalėjo priimti 2010 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. SP-15, t. y. įpareigoti pareiškėjo atlikti atitinkamus veiksmus (pašalinti minėtus teisės pažeidimus, pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn, nustatyti terminus šių pažeidimų pašalinimui).

Valstybės kontrolės įstatymo 17 straipsnio (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-468 redakcija kur kalbama apie valstybinio audito rezultatus ir jų įforminimą) 1 dalyje nurodyta, kad valstybinis auditas baigiamas įforminus valstybinio audito dokumentus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų priimamas administracinis aktas - sprendimas. Vadovaujantis 3 dalimi, valstybės kontrolės sprendimus pagal audito ataskaitas priima valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai. Pažymėtina, kad aiškinant nurodytas įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. administracinę bylą Nr. A11 – 713/2007) laikomasi nuomonės, jog Valstybės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytas valstybės kontrolės sprendimas traktuotinas kaip pagal audito ataskaitas priimtas valstybinio audito baigiamasis dokumentas. Todėl, sprendžiant skundžiamo sprendimo pagrįstumo klausimą, reikšmingomis pripažintinos faktinės aplinkybės (finansinių nusižengimų faktai), nustatytos (nurodytos) audito ataskaitoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A11 – 713/2007 yra išaiškinęs, kad Valstybės kontrolės įstatyme nėra pateiktas 17 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikšmingo teisės akto pažeidimo sąvokos apibūdinimas. Tokio apibūdinimo nėra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2002 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-26 patvirtintuose Valstybinio audito reikalavimuose, o tai reiškia, kad valstybinį auditą atliekantys pareigūnai (auditoriai) neprivalo vertinti nustatyto teisės akto pažeidimo jo reikšmingumo aspektu. Auditorių nustatyto teisės akto pažeidimo priskyrimas prie reikšmingų yra sprendimą priimančio valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo diskrecija. Nesant minėtuose teisės aktuose kriterijų, pagal kuriuos nustatytą pažeidimą (Valstybės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies taikymo prasme) galima būtų priskirti prie reikšmingų, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais (finansinius teisinius santykius reglamentuojančių) įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ginčijamame atsakovo sprendime bei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2010 m. gegužės 31 d. Valstybinio audito išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas minėtas sprendimas, išvardinti pažeidimai (b. l. 6 – 39), laikytini reikšmingais atsižvelgiant į jų sisteminį pobūdį, pasireiškimą įvairiose atsakovo finansinės veiklos srityse bei pastovumą (pasikartojamumą). Iš ginčijamo atsakovo sprendimo bei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2010 m. gegužės 31 d. Valstybinio audito išvados turinio matyti, jog atsakovas padarė tiek pakartotinius pažeidimus, susijusius su buhalterinės apskaitos vedimu ir disponavimu valstybės biudžeto lėšomis (ginčijamo atsakovo sprendimo 1 – 10 punktai), tiek ir viešuosius pirkimus bei valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (ginčijamo atsakovo sprendimo 11 – 13 punktai). Papildomai akcentuotina, jog vien tik pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad konstatuoti pažeidimai nesietini su žalos valstybės biudžetui padarymu ir kad dalis šių pažeidimų buvo operatyviai pašalinta, pačios savaime (per se) nesudaro pagrindo šių pažeidimų pripažinti nereikšmingais, kadangi nei pagal Valstybės kontrolės įstatymo 17 straipsnio nuostatas, nei, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą šių nuostatų aiškinimo praktiką, reikšmingų teisės aktų pažeidimų samprata tiesiogiai nėra siejama su minėtomis aplinkybėmis. Konstatuotina, kad nustačius faktą, kad pareiškėjas padarė reikšmingus teisės pažeidimus Valstybės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme, darytina išvada, jog atsakovas turėjo teisę priimti ginčijamą sprendimą bei įpareigoti šiuos pažeidimus pašalinti, taip pat įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukštesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta tvarka traukti asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn (Valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnis).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant šį ginčą, buvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės, ir pagrįstai buvo paliktas galioti ginčijamas atsakovo sprendimas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Klaipėdos universiteto apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRomanas Klišauskas