Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Palangos miesto trečiasis notarų biuras, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma ir pareiškėjos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad L. P., pareiškėjos mama, iki mirties 2012-07-17, gyveno pas pareiškėją Maskvoje. Pareiškėja yra vienintelė L. P. dukra ir turto paveldėtoja. Po mamos L. P. mirties liko nekilnojamasis turtas – 1/6 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje. Pareiškėja nežinojo, kad norint paveldėti turtą, privalo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir manė, kad po mamos mirties pradėjusi valdyti likusius namų apyvokos daiktus, kitą turtą, rūpindamasi butu, mokėdama mokesčius, yra laikoma priėmusia palikimą. Tačiau paaiškėjus, kad nekilnojamajam turtui paveldėti būtinas paveldėjimo liudijimas, kuo skubiau kreipėsi į Palangos miesto trečiąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė paaiškino, kad yra praleistas terminas palikimui priimti ir pasiūlė kreiptis į teismą. Termino praleidimui įtakos turėjo ir tai, kad pareiškėja labai išgyveno mamos netektį, be to, slaugė sunkiai eismo įvykyje sužalotą sūnų, taip pat, ji gyvena Maskvoje, todėl atvykti į Lietuvą yra ganėtinai sudėtinga dėl atstumo ir būtinos įvažiavimo vizos. Pažymi, kad dėl palikimo priėmimo niekas kitas į notarą nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Tai reiškia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvoje esantys nekilnojamieji daiktai paveldimi pagal Lietuvos teisę.

CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą.

Pagal CK 5.2 straipsnio 1 dalį paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą palikimui priimti. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Svarbu ir tai, kad įpėdinių, kurie praleido įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesą gali turėti įtakos jau palikimą priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms (pasikeis paveldimo turto dalys ir pan.), todėl byloje dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo priimtas procesinis sprendimas gali būti lemiamas teisei paveldėti ar palikimą jau priėmusių įpėdinių turtinėms teisėms.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškime nurodytų aplinkybių ir pareiškėjos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja A. V., gimusi 1971-11-25, yra L. P., gimusios 1932-11-02, dukra (b. l. 14-15). L. P. mirė 2012-07-17 Maskvoje (b. l. 12-13). Po L. P. mirties liko nekilnojamasis turtas 1/6 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga (b. l. 7-8). Valstybės įmonės Registrų centras duomenų apie L. P. ir jos šeimos narius, neturi (b. l. 30). Maskvos miesto notarė D. I. E. 2018-07-21 raštu informavo, kad vienintelis įpėdinis, kuris kreipėsi dėl palikimo priėmimo po L. P. mirties, yra A. V. (b. l. 18-19). Apie kitus pirmos eilės įpėdinius, tame tarpe kitus palikėjos vaikus, notarė jokios informacijos neturi (b. l. 47-48). Maskvos miesto valstybinė biudžetinė įstaiga Maskvos miesto Darbo ir socialinės apsaugos departamento Psichoneurologinis internatas Nr. 34 patvirtino, kad D. V. buvo gydytas stacionare nuo 2012-07-23 iki 2012-12-18 (b. l. 49-50). 2018-07-30 pareiškėja kreipėsi į Palangos miesto 3-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (b. l. 7-8). Palangos miesto 3-ąjį notaro biuro notarė S. Ž. 2019-05-13 informavo pareiškėją, kad yra pasibaigęs palikimo priėmimo terminas ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsti arba dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimą priėmė faktiškai valdydama palikėjo turtą (b. l. 10, 11).

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Byloje nėra duomenų, kad L. P. buvo sudariusi testamentą, todėl pareiškėja A. V. po L. P. mirties pagal įstatymą turi teisę paveldėti jos turtą kaip pirmos eilės įpėdinė. Tačiau, pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, palikimo nepriėmė ir praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Kaip minėta, įstatyme nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja nurodo, kad į notarą dėl palikimo priėmimo po L. P. mirties per tris mėnesius nesikreipė, nes neturėdama teisinių žinių ir nežinodama įstatyme nustatytos palikimo priėmimo tvarkos ir terminų, manė, kad palikimą jau yra priėmusi, pradėjusi valdyti po L. P. mirties likusį jos kilnojamąjį turtą – namų apyvokos, asmeninius daiktus. Be to, ji labai išgyveno mamos netektį, o dar turėjo ir slaugyti autoavarijoje sužalotą sūnų D. V., kuris 2012-07-23 iki 2012-12-18 buvo gydytas stacionare. Termino praleidimui įtakos turėjo ir tai, kad pareiškėja gyvena Maskvoje, todėl atvykti į Lietuvą yra ganėtinai sudėtinga dėl atstumo ir būtinos įvažiavimo vizos. Tačiau paaiškėjus, kad norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą, būtinas oficialus palikimo priėmimo patvirtinimas, kreipėsi į notarę, kuri 2019-05-13 raštu ir paaiškino, jog terminas palikimui priimti yra praleistas ir būtina kreiptis į teismą dėl jo atnaujinimo. Gavusi notarės išaiškinimą, pareiškėja nedelsiant pateikė pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo, t. y. ėmėsi priemonių palikimą priimti kuo skubiau.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nors pareiškėja ir nebuvo pakankamai aktyvi ir operatyvi, tačiau pareiškėjos teisinių žinių stoka bei nepakankamas įstatymų išmanymas, nežinojimas kokia tvarka turėtų priimti palikimą ir manymas, kad tam nebūtina atlikti jokių oficialių veiksmų, apie ką ji sužinojo tik 2019-05-13 gavusi notarės S. Ž. išaiškinimą, taip pat asmeninės pareiškėjos problemos, tai kad ji gyvena Maskvoje, Rusijos Federacijoje, kas taip pat apsunkino jos galimybes išsiaiškinti visas paveldėjimo priėmimo procedūras, galėjo lemti, kad nebuvo spėta laiku realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, todėl šios priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pripažintinos svarbiomis.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, nes suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, aplinkybių, dėl kurių, atnaujinus terminą palikimui priimti, būtų pažeistos kitų asmenų teisės, bei įstatymo saugomi interesai, taip pat viešasis interesas, nenustatyta, nes daugiau įpėdinių, galinčių pretenduoti į palikimą, nėra, niekas kitas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, o atnaujinus terminą bus apsaugotas pareiškėjos interesas realizuoti paveldėjimo teisę.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl pateisinamų priežasčių, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir terminas palikimui, atsiradusiam po L. P. mirties, priimti, atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,

nutaria

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. V., gimusiai 1971-11-25, terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos L. P., gimusios 1932-11-02, mirties (2012-07-17), priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.