- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- A15.-3038-827/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02769-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. Š.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodžiusiam, kad gyvena gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 2 dalį ir 449 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Š. 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 00.10 val., Mindaugo – J. Basanavičiaus g., Vilniuje, vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobilio taksi TOYOTA PRIUS, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), veiklą (vežė keleivį) neturėdamas galiojančio leidimo. Tokiais savo veiksmais D. Š. pažeidė 1996 m. lapkričio 19 d. Nr. I-1628 Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (įstatymas Nr. XIlI-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283 Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį ir 8² straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat D. Š. vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu taksi veiklą su taksometru neatitinkančiu nustatytų reikalavimų, t.y. taksometras nebuvo registruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje vežėjo vardu bei nebuvo sujungtas su išorine šviesos signalizacija ženkle - plafone, kuri rodytų automobilio užimtumą (lengvasis automobilis taksi užimtas – ženklas - plafonas neapšviestas, lengvasis automobilis taksi laisvas – ženklas - plafonas apšviestas). Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3-3 redakcija) Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 6 p. reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Š. teismo posėdyje kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažino ir gailisi. Duodamas paaiškinimus nurodė, kad užsiima individualia veikla, atvyko iš Ignalinos vykdyti pavežėjimo veiklos automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį su UAB „Partnerių tandemas“, ir šiam automobiliui dokumentai buvo visi tvarkingi, turėjo leidimą juo dirbti. Tačiau pakeliui į darbą minėtam automobiliui sugedo stabdžių sistema, todėl jam darbui buvo duotas pakaitinis automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis negalėjo minėto automobilio savo vardu registruoti transporto inspekcijoje, nes buvo išeiginės. Kad jo nuomojamas automobilis buvo sugedęs gali patvirtinti tik darbdavys, t.y. UAB „Partnerių tandemas“, iš kurių nuomojosi automobilį. Pripažįsta, kad dirbant su pakaitiniu automobiliu, taksometras nebuvo registruotas mokesčių inspekcijoje bei nebuvo plafono, tačiau taksometro jis taip pat negalėjo registruoti, nes buvo išeiginės. Taip pat pripažįsta, kad leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį automobiliu Nr. (duomenys neskelbtini) nusižengimo padarymo metu neturėjo, šiuo metu turi, tačiau pateikti jo šiuo metu teismui negali. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes skiriant jam nuobaudą, ir skirti kuo mažesnę nuobaudą.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį kyla pakartotinai padarius ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. pakartotinai pažeidus komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. Nagrinėjamu atveju analizuojama komercinė veikla – taksi paslaugų teikimas. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keleivių vežimo autobusais, krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys licenciją arba leidimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Draudžiama vykdyti licencijuojamą keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą neturint galiojančios licencijos ar leidimo arba tuo atveju, kai licencijos ar leidimo galiojimas sustabdytas. Taip pat šio kodekso 8² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą gali vežėjai, turintys leidimą. Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą gali tik fiziniai asmenys, naudodamiesi keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis. Keleivių vežimas lengvuoju automobiliu asmeniniais tikslais suplanuotu maršrutu nesiekiant finansinės naudos nėra laikomas keleivių vežimu už atlygį lengvuoju automobiliu. Draudžiama vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą neturint galiojančio leidimo arba tuo atveju, kai leidimo galiojimas sustabdytas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 449 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė numatyta už keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais taksi neturint taksometro, neįjungus taksometro, taksometrui neveikiant ar taksometrui neatitinkant nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3-3 redakcija) Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 6 punkte numatyta, kad lengvojo automobilio taksi salono priekyje keleiviams gerai matomoje vietoje turi būti įrengtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje vežėjo vardu įregistruotas (apie tai turi būti pažymėta taksometro registracijos liudijime), techniškai tvarkingas, metrologiškai patikrintas, turintis nustatytą patikros žymenį taksometras. Šis įtaisas turi valdyti išorinę šviesos signalizaciją ženkle - plafone, kuri rodytų automobilio užimtumą: lengvasis automobilis taksi užimtas – ženklas - plafonas neapšviestas, lengvasis automobilis taksi laisvas – ženklas - plafonas apšviestas. Jeigu taksometras naudojamas su spausdintuvu, jis turi būti prijungtas taip, kad jo nesant arba jam veikiant netinkamai taksometras neveiktų.
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. Š. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 150 straipsnio 2 dalyje ir 449 straipsnio 2 dalyje. D. Š. kaltė dėl nurodytų nusižengimų padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga:
-administracinio nusižengimo protokolu Nr. SAVAD-13-ANR_P-60777-2020, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2);
-Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo kontrolės poskyrio vedėjo F. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. dirbant kartu su 2-o kontrolės poskyrio vedėju V. Č. apie 00.10 val. patruliuodami Mindaugo g. pastebėjo važiuojantį taksi automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su keleiviu galinėje sėdynėje. Ant automobilio stogo nebuvo pritvirtintas plafonas, kuris būtinas teikiant taksi paslaugas. Įtarus, kad gali būti teikiamos taksi paslaugos neturint leidimo, nuspręsta minėtą automobilį patikrinti. Automobilis patikrinimui buvo sustabdytas prie Mindaugo ir J.Basanavičiaus gatvių sankryžos. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilio vairuotojas D. Š. teikė taksi paslaugas, vežė keleivį, neturėdamas galiojančio leidimo. Taip pat nustatyta, kad paslaugos teikiamos taksometru, neatitinkančių nustatytų reikalavimų, t.y. taksometras nebuvo įregistruotas vežėjo vardu mokesčių inspekcijoje. Patikrinimo metu taksometras buvo įjungtas ir rodė priskaičiuotą vežimo kainą 12,46 Eur, nors automobilio salono priekyje įrengtame planšetiniame kompiuteryje buvo priskaičiuota 16,12 Eur suma (b.l. 5);
-vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad ant taksi automobilio nėra pritaisytas plafonas;
-administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, iš kurio matyti, kad 2020 m. vasario 6 d. protokolu su administraciniu nurodymu D. Š. buvo skirta 195 eurų bauda už ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (bauda sumokėta 2020 m. vasario 17d.).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. Š. kaltė dėl padarytų administracinių nusižengimų yra visiškai įrodyta ir jam skirtinos nuobaudos.
Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
D. Š. iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, todėl teismas tai vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad šiuo metu visi nustatyti pažeidimai pašalinti, taip pat į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis dirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, duomenų apie teistumą nepateikta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir, sutinkamai su ANK 34 straipsnio 6 dalies reikalavimais bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju net ir ANK 150 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda yra per griežta ir neproporcinga D. Š. padarytam administraciniam nusižengimui, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus įgyvendinta D. Š. paskiriant minimalią baudą, numatytą ANK 449 straipsnio 2 dalies sankcijoje, ir švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 150 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimalaus dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 449 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,
nutaria:
D. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio baudą.
D. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 449 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 60 (šešiasdešimt) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti D. Š. galutinę nuobaudą – 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20123405324.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.