Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2018-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-76-651/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-04
Bylos Nr.
1-76-651/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63224-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Civilinis ieškovas
V. G., I. S.
Kaltinamasis
P. R.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius, Edvardas Staponkus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-76-651/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63224-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.5; 1.2.3.1.1; 2.1.15.3.3.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė,sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms V. G., I. S., jų atstovui advokatui Edvardui Staponkui,

kaltinamajam P. R., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. 2017 m. gruodžio 3 d., apie 17.20 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui su T. S., sudavė daugybinius smūgius rankomis T. S. į įvairias kūno vietas ir padarė odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, ties dešiniu smilkiniu, dešiniame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, nosies dešinėje, ties kairiu prieausiu, pakaušio dešinėje ir dešinėje alkūnėje, muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, viršutinės lūpos gleivinėje kairėje, pakaušio dešinėje, žastuose, kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, intradermalines kraujosruvas viršutinės lūpos odoje, dešiniame skruoste, pilvo dešinėje šoninėje pusėje ir nugaros kairėje, atitinkančius nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, ir peiliu dūrė nukentėjusiajam T. S. ne mažiau kaip 8 smūgius į krūtinę ir kitas kūno vietas ir padarė durtines-pjautines žaizdas ties dešiniu prieausiu, kaklo kairėje, sprando dešinėje, kairėje plaštakoje, aklas kiaurymines durtines-pjautines žaizdas krūtinės dešinėje ir krūtinės vidurio linijoje. Dėl aklų kiauryminių krūtinės durtinių-pjautinių sužalojimų ir krūtinės ląstos organų pažeidimų, kas komplikavosi ūmiu kraujavimu į krūtinplėvės ertmę dešinėje, širdaplėvės ertmę ir į išorę, vidaus organų mažakraujyste, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, T. S. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu P. R. nužudė T. S..

Kaltinamasis P. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-12-02 vakare, apie 19.30 val., paskambino T. S. ir paprašė padėti nueiti iki parduotuvės „R“, nes buvo vėlu ir tamsu. T. S. reikėjo alaus ir degtinės, nes jis dvi dienas vartojo alkoholį. Abu nuėjo iki parduotuvės, T. S. nusipirko alkoholio. Iš parduotuvės abu grįžo į jo namus, ten gėrė alkoholį, kalbėjosi. T. S. pasakojo, kaip buvo išvažiavęs į Švediją, kaip jį paveikė sunkus darbas, sunkus psichologinis spaudimas. T. S. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl leido jam pernakvoti. 7.00 val. ryte jis paskambino A. P., pasakė, kad pas jį yra T. S., kad 8.00 val. eis į parduotuvę. T. davė pinigų ir liko jo namuose, o jis su A. P. išėjo į parduotuvę pirkti alaus. Jis paėmė 3 butelius alaus, o A. P. nusipirko sau vieną skardinę alaus. Alų visi gėrė jo namuose, paskui A. P. išėjo. Kai A. P. išėjo, namuose liko jis, T. ir jo sugyventinė I. J.. T. davė pinigų alkoholiniams gėrimams. Jis apie 14.00 val. nupirko butelį degtinės. Gerdami butelį nieko blogo vienas kitam nesakė. Paskui T. pradėjo sakyti, kad jam Švedijoje labai sunku, kad ne kiekvienas psichologiškai ten ištvertų. Jis jam prieštaravo, sakė, kad yra dirbęs užsienyje, kad galėtų dirbti ir ten, nes ir jam buvo siūloma važiuoti į tą pačią vietą. Paskui T. S., būdamas gerokai apgirtęs, trenkė kumščiu į stalą ir jį puolė, trenkė į kairį smilkinį. Tada prasidėjo muštynės. Kai su T. kivirčijosi, jis jį ramino, sakė: „ką tu išdarinėji“. T. pasakė, kad jis toks silpnas ir dar prieš jį kelia ranką. Prasidėjo muštynės. T. buvo labai įtūžęs, jį puolė, trenkė daugybę smūgių į krūtinę, į koją. Jis neprisimena, kaip atsidūrė prie spintelės, griebė nuo spintelės kažkokį daiktą ir davė jam su tuo daiktu per rankas. To momento, kai vyko stiprios grumtynės, visiškai neprisimena. Jie susikibo, T. norėjo tą daiktą (peilį) išmesti jam iš rankų. Neatsimena, kiek smūgių jis jam sudavė. Atsimena, kad pirmas smūgis jam buvo į galvą. Kai pagriebė peilį, iš pradžių jie grūmėsi, abu mojavo rankomis, peilis buvo jo rankoje. Paskui buvo ištiktas šoko, tiksliai neatsimena, kaip ir į kokias vietas dūrė, tuo momentu buvo nevaldomas. Visiškai atsipeikėjo tik po 2–3 dienų. Po kiek laiko atsipeikėjo lauke, įėjo į vidų ir norėjo paimti telefoną, bet buvo šoko būsenos ir paėmė televizoriaus pultelį, bėgo pas artimiausią kaimyną K. K.. Ten bėgdamas nežinojo, kaip jam tai pasakyti. Pasakė, kad kruvina sugyventinė, kad reikia greitai žiūrėti. Neatsimena, kaip parėjo į namus, K. K. pasakė, kad iškvietė greitąją pagalbą. Tada jis atgavo visą atmintį, suprato, kad padarė nusikaltimą, kad nužudė savo draugą. Atvykę policijos pareigūnai įtarė, kad jis galėjo tai padaryti. Prašo sumažinti civilinio ieškinio sumą, nes jam dėl amžiaus bus per sunku sumokėti prašomas sumas. Sutinka atlyginti turtinę žalą. Atsiprašo artimųjų už padarytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji V. G. parodė, kad neteko brolio. Jis buvo neseniai grįžęs iš užsienio, buvo susitarę prieš Kalėdas kartu važiuoti pas mamą. Jis jai buvo normalus, ji su juo nesibardavo, jis nebūdavo muštynių iniciatorius. Kaltinamojo nepažįsta, nėra mačiusi. Dėl neturtinės žalos – tai psichologinė savijauta, kad bendravimo nebebus. Mano, kad tai adekvati suma. Jie kartu augo, ėjo kartu į mokyklą, ji broliui padėjo, jis gyveno jos šeimoje. Netektis yra skaudi. Iš savivaldybės gavo 300,34 euro pašalpą, sutinka šia suma sumažinti turtinės žalos sumą. Visas kapų sutvarkymas kainuos 2400 eurų. Ten buvo seni šeimos kapai, T. bus pastatytas naujas atskiras paminklas.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad apie sūnaus mirtį jai pranešė duktė, paskui vakare 16.30 val. parodė per LNK žinias. Paskutinį kartą sūnų matė 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, jis sakė, kad važiuos į Švediją dirbti. Kai grįžo, susitikę nebuvo. Grįžęs jis gyveno Dituvoje, nuomojosi kambarį. Jis jai paskambino, sakė, kad visų pinigų negavo, laukia likusių pinigų. Jis jai padėdavo darbuose, suskaldydavo malkas, nupjaudavo žolę. Jie nesipykdavo, jei sūnus užgerdavo, jis pareidavo ir eidavo miegoti. Jis negalėjo gerti didelio kiekio alkoholio, o čia jie gėrė dieną ir naktį, dėl to tas agresyvumas gal ir buvo. Jei jie ginčijosi, gal sūnus galėjo pirmas pulti, tačiau jų kaime jis su niekuo nesiginčijo, nesimušė. Čia jis buvo svetimas tarp svetimų. Jis bet kada galėjo pareiti pas ją gyventi, nebuvo uždrausta.

Dėl civilinio ieškinio nurodo, kad prašoma atlyginti žalos suma 20 000 eurų, nes duktė liko našlaitė, jai padaryta didelė moralinė žala, nes iš kapų niekas nebepareina, o iš kalėjimo pareina. Sūnus buvo jaunas, sveikas žmogus, jai didelis skausmas. Liko dukra ir sūnus. Sūnaus vaikai gyvena su savo motina.

Liudytoja I. J. parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyvena apie 6 metus, veda bendrą ūkį. T. S. pažinojo, jie kartu su P. dirbo, jis ateidavo į svečius. Jų tarpusavio santykiai buvo kaip draugų. 2017-12-03 T. S. atėjo po pietų, pasakojo, kaip dirbo Švedijoje statybose. Anksčiau būdavo, kad T. S. ateidavo į svečius, kai būdavo išgėręs, nėra mačiusi jų mušantis. Paties konflikto nematė, ji buvo stipriai išgėrusi, nuėjo atsigulti, todėl nieko nematė. Paskui P. ją pažadino ir pasakė verkdamas: „Žiūrėk, ką aš padariau, kas atsitiko.“ Tada bėgo pas kaimynus kviesti policijos. Iki jos ėjimo miegoti jokio konflikto nebuvo, jie kalbėjosi, T. pasakojo, kaip dirbo Švedijoje.

Liudytojas K. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, tai kaimynas, kuris gyvena kitoje kelio pusėje. T. S. pažinojo iš matymo, jis ateidavo pas P., jie kartu dirbo. 2017-12-03 įvykių nematė, žino nuo tada, kai pas jį atbėgo P. ir paprašė pagalbos, kad jis paskambintų. P. pasakė: „Aš bijau skambinti.“ Atbėgęs rankose vietoj telefono jis laikė televizoriaus pultelį. Atėjo jis išsigandęs, pasakė, kad jo sugyventinė skendi kraujuose. Tada kartu nuėjo pažiūrėti. Nieko panašaus nebuvo, sugyventinė buvo girta ir gulėjo lovoje. Jis paklausė: „Kas čia guli?“ P. šaukė, kad nežino, kas ten guli, kad ne jis tai padarė. P. pasakė, jei ne T., tada skambink T. į namus. P. pats paskambino T. telefonu, nes jis neturi T. numerio. Tada kambaryje pakabintoje striukėje suskambėjo T. telefonas. Paskui jis atpažino, kad tai T.. Iš pirmo žvilgsnio jo nepažino, nes jis gulėjo kniūbsčias, pasukęs galvą. Nežino, kas jį atvertė. Prie jo buvo keptuvė, pilna kraujo, ir šalia peilis. T. išgėręs būdavo ramus, niekada nėra rankos pakėlęs, nėra matęs, kad muštųsi. Išgėręs aršesnis P., jis būna agresyvus.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2017-12-03, apie 7.00 val., atėjo pas P. į namus, nes jį pakvietė kartu atsigerti alaus. Namuose buvo P., I. ir T., jie buvo draugiški, nė vienas iš jų sužalotas nebuvo. Alaus pirkti ėjo jis ir P.. T. liko namie, nes buvo pagiringas. Alų gėrė visi trys. Iš ten išėjo apie 9.00 val. Tą dieną pas P. daugiau nuėjęs nebuvo. Apie T. mirtį sužinojo ryte, jam pasakė R..

Liudytojas R. M. parodė, kad buvo pakviestas atpažinti kūno. Apie T. mirtį sužinojo iš K. K. sugyventinės. Ji paskambino ir pasakė, kad lyg ir nužudytas T.. Kai atvažiavo, jau buvo atvykusi policija. Kai policija įleido, pamatė jį gulintį ant nugaros, buvo daug kraujo. Pažino, galima sakyti, ne iš veido, o iš drabužių, nes prieš kelias dienas buvo matęs su tais pačiais rūbais. Veidas buvo nusuktas, pažino iš rūbų, iš kūno sudėjimo. T. ir P. buvo bičiuliai. Kartais ir jis kompanijoje dalyvaudavo, tekdavo išgerti ir su P., ir su T.. P. buvo aršesnis, T. – ramesnis. Nieko blogo apie T. negali pasakyti. P. išgertuvių metu pasidarydavo aršesnis, kai kompanija pasidarydavo didesnė.

Iš 2017-12-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Virtuvės ir kambario zonoje rastas ant grindų gulintis aukštielninkas T. S. lavonas. Ties dešine plaštaka apie 30 cm atstumu guli peilis, suteptas raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują, ant peilio rankų pėdsakai. Ant grindų šalia lavono fiksuotos kraujo dėmės ir sudaužytos lėkštės šukės (1 t., b. l. 15–32).

Iš Specialisto išvados Nr. M 666/2017(03) matyti, kad T. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirė nuo aklų kiauryminių krūtinės durtinių-pjautinių sužalojimų ir krūtinės ląstos organų pažeidimų, kas komplikavosi ūmiu kraujavimu į krūtinplėvės ertmę dešinėje, širdiplėvės ertmę ir į išorę, vidaus organų mažakraujyste, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu.

T. S. lavono kūne nustatyti sužalojimai:

Aklos kiauryminės-pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje ir krūtinės vidurio linijoje T. S. kūne padarytos plokščiu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris paniro per odą ašmenims esant nukreiptiems iš dešinės kairėn, iš priekio užpakalin, iš viršaus žemyn, žaizdos kanalo ilgis krūtinės dešinėje apie 10,3 cm, krūtinės vidurio linijoje – apie 12,5 cm, žaizdos padarytos viena po kitos netrukus iki mirties. Šie sužalojimai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Durtinės-pjautinės žaizdos ties dešinio prieausiu, kaklo kairėje, sprando dešinėje ir kairėje plaštakoje padarytos plokščiu duriančiu-pjaunančiu įrankiu viena po kitos netrukus iki T. S. mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, ties dešiniu smilkiniu, dešiniame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, nosies dešinėje, ties kairiu prieausiu, pakaušio dešinėje ir dešinėje alkūnėje, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, viršutinės lūpos gleivinėje kairėje, pakaušio dešinėje, žastuose, kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, intradermalinės kraujosruvos viršutinės lūpos odoje, ties dešiniu skruostu, pilvo dešinėje šoninėje pusėje ir nugaros kairėje padaryti kietu buku daiktu (daiktais) netrukus iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

T. S. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 3,7 promilės, šlapime – 3,85 promilės. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų neblaivumo laipsnį (1 t., b. l. 39–47).

Iš teismo medicinos ekspertės G. A. paaiškinimo dėl Specialisto išvados Nr. M666/2017(03) matyti, kad 3.1 punkte nustatyti sužalojimai pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, kurie buvo tiesioginė mirties priežastis, 3.2 punkte – mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, 3.3 punkte – mažiausiai 21 trauminiu poveikiu, 3.4 punkte – mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. T. S. lavono kūne nustatyti sužalojimai, išvardyti 3.1 punkte, padaryti plokščiu, vienašmeniu, duriančiu-pjaunančiu, turėjusiu išreikštas briaunas, pentį ir siaurą panirusios dalies geležtę, neaštrius ašmenis, apie 2,2 cm pločio daiktu arba įrankiu, labiausiai tikėtina 2017-12-03 įvykio vietoje paimtu peiliu (1 t., b. l. 51).

Iš Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja I. J. atpažino įvykio vietos apžiūros metu paimtą peilį ir parodė, kad šiuo peiliu dažnai naudojosi, 2017-12-03 šiuo peiliu pjaustė užkandą (1 t., b. l. 159–163)

Iš Specialisto išvados Nr. 30-(79)-IS1-115 matyti, kad ant peilio, paimto įvykio vietos apžiūros metu, rankenos rastas piršto pėdsakas paliktas T. S. dešinės rankos didžiuoju pirštu (2 t., b. l. 4–7).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2017-12-04 0.02 val. P. R. nustatytas 1,61 promilės girtumas (2 t., b. l. 101).

Iš Specialisto išvados Nr. G 2178/2017(03) matyti, kad galimai 2017-12-03 P. R. buvo padaryti šie sužalojimai: paviršinė muštai drėksta žaizda veido kairėje, odos nubrozdinimai veide, dešinėje kojoje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, veide, krūtinės ląstos kairėje, pilvo viduriniame aukšte, kairėje juosmens ir klubo pusėje. Sužalojimai padaryti dėl kietų, bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų smūginių poveikių. Visi sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., b. l. 112–113).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad P. R. parodė, kaip kambaryje, sujungtame su virtuve, žodinio konflikto metu T. S. pirmiausia dešinės rankos kumščiu trenkė per stalą, po to atsistojo ir ėjo link jo, jis taip pat atsistojo, tada T. S. dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairės pusės smilkinį, jis traukėsi į virtuvės pusę ir stovėjo nugara į virtuvės spintelę, kai T. S. sudavė jam kumščiu antrą smūgį į krūtinės kairę pusę. Tada jis kažkokiu daiktu, kurį pagriebė nuo spintelės, smogė T. S. per rankas. T. S. rankas nuleido. Kai T. S. vėl iškėlė rankas ir ėjo link jo, jis rankoje turimu daiktu smogė T. S. į pilvą ir po suduoto smūgio iš karto išbėgo į lauką (2 t., b. l. 163–165).

Įrodymų vertinimas

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis P. R. nužudė T. S., nes tarp jo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatyta, kad T. S. mirė nuo dviejų aklų kiauryminių krūtinės durtinių-pjautinių sužalojimų krūtinės ląstos organų pažeidimų, kas komplikavosi ūmiu kraujavimu į krūtinplėvės ertmę dešinėje, širdiplėvės ertmę ir į išorę, vidaus organų mažakraujyste, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu.

Nors kaltinamasis P. R. teisme savo kaltę pripažino visiškai, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis dalį kaltės perkelia nužudytajam T. S., teigdamas, kad jis pirmas jį puolė, sudavė pirmą smūgį į galvą, trenkė daugybę smūgių į krūtinę, į koją, o jis gynėsi, traukėsi ir pirmu nuo spintelės pagriebtu daiktu (peiliu) pirmiausia sudavė T. S. per rankas, paskui dūrė, bet kiek kartų ir į kokias kūno vietas, neprisimena dėl šoko, jis tuo momentu savęs nekontroliavo (buvo nevaldomas). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad P. R. parodė, kaip jis rankoje turimu daiktu (peiliu) vieną kartą smogė T. S. į pilvą.

Tai, kad tarp kaltinamojo P. R. ir nužudytojo T. S. išgertuvių metu buvo konfliktas, patvirtina specialistų išvadose fiksuoti jų sužalojimai, tačiau dėl labai skirtingo sužalojimų kiekio, jų lokalizacijos teismas kaltinamojo iškeltą versiją, kad jis gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi į jo gyvybę, vertina kaip jo siekimą sušvelninti atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Taip specialisto išvada nustatyta, kad P. R. buvo padaryti šie sužalojimai: paviršinė muštai drėksta žaizda veido kairėje, odos nubrozdinimai veide, dešinėje kojoje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, veide, krūtinės ląstos kairėje, pilvo viduriniame aukšte, kairėje juosmens ir klubo pusėje, t. y. jis patyrė ne mažiau kaip 8 smūgius, kurie buvo padaryti smūgiuojant kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais. Visi sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Specialisto išvada ir teismo medicinos ekspertės G. A. paaiškinimais nustatyta, kad T. S. sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, ties dešiniu smilkiniu, dešiniame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, nosies dešinėje, kairio prieausio srityje, pakaušio dešinėje ir dešinėje alkūnėje, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, viršutinės lūpos gleivinėje kairėje, pakaušio dešinėje, žastuose, kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, intradermalinės kraujosruvos viršutinės lūpos odoje, ties dešiniu skruostu, pilvo dešinėje šoninėje pusėje ir nugaros kairėje buvo padaryti mažiausiai 21 trauminiu poveikiu kietu buku daiktu (daiktais); durtinės-pjautinės žaizdos ties dešiniu prieausiu, kaklo kairėje, sprando dešinėje ir kairėje plaštakoje padarytos mažiausiai 6 trauminiais poveikiais plokščiu duriančiu-pjaunančiu įrankiu (peiliu) viena po kitos netrukus iki T. S. mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, P. R. patirti sužalojimai, palyginti su T. S. kūne rastais sužalojimais, negali būti vertinami kaip agresyvaus nužudytojo T. S. elgesio pasekmė, įrodanti provokuojamą ar rizikingą nukentėjusio asmens elgesį. Be to, iš liudytojų K. K., R. M. parodymų matyti, kad neblaivus P. R. būna agresyvus, o nužudytasis T. S. ir neblaivus išlikdavo ramus, buvo nekonfliktiškas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis.

Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis P. R. nužudė T. S., abejonių dėl kaltinamojo kaltės nėra. Specialisto išvada ir teismo medicinos ekspertės G. A. paaiškinimu nustatyta, kad T. S. sužalojimai: aklos kiauryminės-pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje ir krūtinės vidurio linijoje T. S. kūne padarytos plokščiu duriančiu-pjaunančiu įrankiu (peiliu), kuris paniro per odą ašmenims esant nukreiptiems iš dešinės kairėn, iš priekio užpakalin, iš viršaus žemyn, žaizdos kanalo ilgis krūtinės dešinėje apie 10,3 cm, krūtinės vidurio linijoje – apie 12,5 cm, padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais vienas po kito netrukus iki T. S. mirties. Iš įvykio vietoje fiksuotų T. S. lavono nuotraukų ir lavono apžiūros matyti, kad jis buvo apsirengęs džemperiu ir marškinėliais, kurie sumirkę raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Kaltinamasis P. R. dūrė du kartus T. S. į krūtinę, smūgiai buvo suduoti peiliu, buvo stiprūs, kadangi buvo ne tik pradurti rūbai, bet ir padarytos gilios žaizdos, tai patvirtina nustatyti žaizdų kanalų gyliai. Iš liudytojų I. J., A. P. parodymų matyti, kad buvo girtaujama nuo 2017-12-02 vakaro, po įvykio kaltinamajam nustatytas 1,61 promilės girtumas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog P. R. turėjo išankstinį tikslą nužudyti T. S.. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis P. R. smogdamas T. S. peiliu į krūtinę, vietą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Todėl pagal subjektyvųjį kriterijų P. R. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo P. R. įrodyta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji V. G., žuvusiojo sesuo, pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2764,44 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 78–79, 105). Nukentėjusioji I. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 76–77).

Civilinio ieškinio duomenimis, žuvusiojo T. S. laidojimo išlaidas sudaro: karstas ir apranga – 340 eurų (pateiktas kvitas), salės nuoma – 50 eurų (pateikta sąskaita), degalai lavonui transportuoti iš Klaipėdos į Mažeikius – 40 eurų (pateiktas kvitas), lavono paruošimas lavoninėje – 43,44 euro (pateikta sąskaita), kvitas už gėles – 60 eurų (pateiktas kvitas), duobės iškasimas ir giedojimas – 500 eurų (pateiktas kvitas), mišios bažnyčioje – 85 eurai, išlaidos paminklui statyti – 2000 eurų (pateikta sutartis), kelionės pas tyrėją išlaidos 8,40 euro (pateiktas kvitas). Nukentėjusioji V. G. paaiškino, kad gavo laidojimo pašalpą 304 Eur, šia suma ieškinį sumažino. Kaltinamasis P. R. nurodė, kad civilinį ieškinį dėl turtinės žalos sutinka atlyginti visiškai.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiosios V. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.

Teismas pripažįsta, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys žuvusiojo T. S. laidojimo išlaidų sumas, išleistas laidojimo paslaugoms, duobės kasimui, gėlėms, transportui, velionio rūbams, paminklo ir kapavietės sutvarkymui ir kt., atitinka įprastines tokio pobūdžio išlaidas. Turtinė žala padaryta nusikaltimu. Už neteisėtais veiksmais padarytą žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį, 6.248 straipsnį atsako kaltas asmuo, todėl reikalaujama turtinės žalos atlyginimo suma nukentėjusiajai V. G. priteisiama iš kaltinamojo P. R..

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Kadangi neteisėto gyvybės atėmimo atveju neturtinė žala kompensuojama ne nusikaltimo aukai, o netiesiogiai nuo neteisėtos veikos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, dėl to būtina tinkamai įvertinti ieškovo bei nukentėjusiojo (iki mirties) tarpusavio ryšio pobūdį, kokybę, nuoširdumą, pastovumą, juos apibūdinantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes.

Nukentėjusioji I. S. ir ieškinyje, ir teisme parodė, kad smurtinė sūnaus T. netektis jai buvo didžiulis ir netikėtas smūgis, ji patyrė didelį dvasinį stresą, labai išgyvena dėl jo beprasmės mirties, dėl to, kad tikėjosi, kad jis jai padės senatvėje, negali įsisąmoninti, kad jo gyvo daugiau nebematys. Nukentėjusioji V. G. ir ieškinyje, ir teisme parodė, kad su broliu Tadu buvo artima, juos siejo tamprūs ryšiai, jis daug kartų gyveno jos šeimoje, jų ryšiai nenutrūko ir jam išvykus į užsienį, jie kartu važiuodavo pas mamą, todėl dėl jo mirties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, brolio netekties skausmas lydės ją visą likusį gyvenimą.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo P. R. padaryto tyčinio labai sunkaus nusikaltimo nukentėjusiosios – I. S., kaip motina, ir V. G., kaip sesuo, patyrė skaudžių emocinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, todėl pripažįsta, kad neturtinė žala nukentėjusiosioms buvo padaryta ir jos turi teisę į šios žalos atlyginimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina kaltinamojo veiksmų pobūdį – tyčinė nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes, tačiau taip pat vertina tai, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, jam yra 46 metai, jis neturi turto ar pajamų, atliekant laisvės atėmimo bausmę jo galimybės atlyginti žalą bus ribotos, todėl siekdamas protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydį mažina, priteisdamas iš kaltinamojo I. S. 15000 eurų ir V. G. 6000 eurų sumas.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino, tačiau pagal jo parodymų turinį kaltės pripažinimas vertinamas kaip deklaratyvus, padarytas tik siekiant palengvinti gresiančią griežtą atsakomybę už padarytą labai sunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis P. R. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dėl psichikos ir priklausomybės ligų pagal gyvenamąją vietą neregistruotas, iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje neregistruotas. P. R. nusikalto pirmą kartą, todėl vertinant jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą bei tai, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto apgalvotas, o padarytas netiesiogine tyčia, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė mažesnė nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: keptuvė, dangtis, striukė, pora batų, megztinis, peilis, tuščias 0,5 l talpos „Švogerių“ degtinės butelis, tuščias 0,5 l talpos degtinės „Lithuania“ butelis, stikliukas, vokai Nr. 1, 2, 3, 5, 7 su DNR pavydžiais, vokas Nr. 6 su rankų pėdsakais, vokas Nr. 4 su nuorūka, telefonas „Samsung“, 2 vokai su T. S. kraujo pavyzdžiu, rankų nagais su panagių turiniu, T. S. drabužiai – sportinis švarkas, marškinėliai, džinsinės kelnės, kelnaitės, kojinė, P. R. džinsinės kelnės, marškiniai, batai, kojinės, striukė, kaip menkaverčiai sunaikintini, I. J. megztinis ir džinsinės kelnės, esant prašymui, grąžintini I. J., nesant jo, kaip menkaverčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Daiktai saugomi Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje.

Telefonai „Nokia“ ir „CAT“, saugomi Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, tenkinant nukentėjusiosios prašymą, grąžintini I. S. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

CD-R (6 vnt.) ir DVD-R laikmenos paliktinos saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog advokatas Edvardas Staponkus pagal susitarimą atstovavo nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms V. G. ir I. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl advokato užmokesčio išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, išieškant jas iš kaltinamojo P. R.. Pagal pateiktus dokumentus proceso išlaidomis pripažintina 1300 Eur suma (t. 3, b. l. 103–104). Teismas, vertindamas kaltinamojo amžių, turtinę padėtį, neturi pagrindo šias išlaidas mažinti ar visai nepriteisti (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę suėmimą P. R. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laiką sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš P. R. V. G. 2764,44 (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 44 centus) Eur turtinei žalai atlyginti ir 6000 (šešis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios I. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš P. R. I. S. 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš P. R. V. G. 800 (aštuonis šimtus) Eur, I. S. 500 (penkis šimtus) Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Telefonus „Nokia“ ir „CAT“, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, grąžinti nukentėjusiajai I. S..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: keptuvę, dangtį, striukę, pora batų, megztinį, peilį, tuščius 0,5 l talpos „Švogerių“ degtinės ir 0,5 l talpos degtinės „Lithuania“ butelius, stikliuką, vokus Nr. 1, 2, 3, 5, 7 su DNR pavydžiais, voką Nr. 6 su rankų pėdsakais, voką Nr. 4 su nuorūka, telefoną „Samsung“, 2 vokus su T. S. kraujo pavyzdžiu, rankų nagais su panagių turiniu, T. S. drabužius – sportinį švarką, marškinėlius, džinsines kelnes, kelnaites, kojinę, P. R. džinsines kelnes, marškinius, batus, kojines, striukę, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

I. J. megztinį ir džinsines kelnes, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, esant prašymui, grąžinti I. J., o nesant prašymo, sunaikinti.

CD-R (6 vnt.) ir DVD-R laikmenas palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Dalia Kursevičienė