Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2015-08-19 · Byla Nr. A2.9.-990-543/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-08-19
Bylos Nr.
A2.9.-990-543/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
J. P.
Nukentėjusysis
E. A.
Administracinė byla Nr. A 2.9.-990-543/2015;proceso Nr. 4-13-3-00810-2015-8;
procesinio dokumento kategorijos: 39.2; 48.5; 52.3.(S)ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. rugpjūčio 19 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui D. G., nukentėjusiajam E. A., Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

išnagrinėjo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), neteistos, nebaustos administracinėmis nuobaudomis, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Protokole nurodyta, kad J. P. nepilnametė dukra D. P., gimusi (duomenys neskelbtini), 2015-05-08 apie 18.25 val. Alytuje, Vilties gatvėje, vedžiojo šarpėjų veislės jai priklausantį šunį, kuris išsinėrė iš pavadėlio, įbėgo į važiuojamąją kelio dalį, kur įvyko autoįvykis, tuo D. P. pažeidė Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimu T-127 patvirtintų taisyklių ,,Dėl gyvūnų laikymo Alytaus mieste“ reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. kaltės dėl pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad šunį sūnus ir dukra vedžioja tvarkingai. Mano, kad čia atsitiko nelaimingas atsitikimas. Šuniuką įsigijo 2013 metais, jį užaugino. Išvedus šunį į lauką reikia pereiti per gatvę į parką, perėja yra šalia namų. Šuo yra vedžiojamas tvirtai pririštas, petnešos stipriai užsegtos, šunį vedžioja visada su petnešomis ir šuo išsinėręs iš jų niekada nebuvo. Dukra šunį vedžioja vieną kartą per dieną, nes kitą kartą išveda sūnus. Šuniui išsinėrus iš petnešų ir jam bėgant per gatvę, jis trenkėsi į automobilį, o petnešos liko pas dukrą rankoje, jos buvo tvirtai užsegtos. Šuniukas išgyveno, tačiau jį vežė pas veterinarijos gydytojus. Mano, kad pakankamai gerai auklėja vaikus, jie du metus vedžioja šunį ir žino, kaip jį vedžioti.

Nukentėjusysis E. A. parodė, kad Vilties gatve vežė sūnų pas gydytoją, ties (duomenys neskelbtini) namu iš už priekyje stovinčių mašinų ir prasilenkiančios mašinos galo išbėgo šuo, nespėjo nieko padaryti ir jį partrenkė. Buvo prie 18.30 val., šviesu, šuo gerai matėsi. Jei būtų matęs šunį iš toliau, butų sustabdęs automobilį, tačiau pamatė jį prieš pat jam atsitrenkiant į priekinę automobilio dalį. Šuo nubėgo link parko, o jį vedusios mergaitės stovėjo ant šaligatvio, po to jos nuėjo prie šunio ir jis iš paskos nuėjo pažiūrėti. Mergaitė pasakė, kad šuo išsinėrė iš pavadėlio. Pavadėlio gerai nematė, nematė, kad jį mergaitė uždėjo šuniui, nes grįžo prie automobilio. Žalą dėl automobilio sugadinimo atlygino draudimas. Prašo nebausti J. P..

Liudytoja D. P., dalyvaujant Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., paaiškino, kad su drauge vedė šunį į parką. Pakaitomis su broliu šuniuką į lauką vesdavo kartą per dieną, visada šunį vesdavo su pavadėliu ir petnešomis. Pati užsegė petnešas ir pavadėlį, užsegti nesudėtinga, užsegė jį tinkamai. Jautė, kad pavadėlis šuniuką laiko tvirtai. Jos šuo vedamas atsiliko, pamatė kitą šunį, išsinėrė iš petnešų ir bėgo per gatvę. Pavadėlis liko pas ją rankose, o šuo staigiai išbėgo į gatvę, matė kelis automobilius, išgirdo smūgio garsą. Ji bėgo ieškoti šunio, liepė sustoti, tada jį parsivedė namo. Šuo po įvykio pasveiko.

Liudytojas R. K. parodė, kad gavo nurodymą nuvykti į eismo įvykį Vilties gatvėje, nuvykę rado apgadintą VW Passat automobilį, jo vairuotoją, kuris paaiškino, kad mergaitė vedžiojo šunį, kuris išsinėrė iš pavadėlio. Mergaitės tuo metu nebuvo. Suformino eismo įvykį, buvo apgadinta kairė automobilio pusė. Automobilio greičio nenustatinėjo, nes greitį nustatinėja ekspertai, o ne policija. Stabdymo kelio nebuvo, automobilis stabdant nečiuožė.

Institucijos Alytaus apskrities VPK, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas D. G. paaiškino, kad mano, jog buvo Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas, nes gyvūnų savininkas neužtikrino, kad gyvūnas niekam nekeltų grėsmės. J. P. kaltė tame, kad ji dukrai neišaiškino, kaip reikia vedžioti šunį. Baigiamųjų kalbų metu policijos įgaliotas pareigūnas dėl J. P. prašė spęsti teismo nuožiūra.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. S. paaiškino, kad skyrius nėra gavęs jokių nusiskundimų apie J. P. šeimą.

Byloje esančių dokumentų duomenimis nustatyta:

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas įvykis ir J. P. kaltės dalinis pripažinimas (b. l. 1-2).

Tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio užfiksuota, kad E. A., vairuodamas automobilį Vilties gatvėje, partrenkė staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgusį šunį (b. l. 3).

Šalies argumentai

E. A. paaiškinime nurodė, kad jam važiuojant Vilties gatve, ties (duomenys neskelbtini) namu, į gatvę iš kairės pusės staiga išbėgo šuo, su kuriuo jis susidūrė, važiavo 40-45 km/val. greičiu (b. l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės bei automobilio priekio ir kairės pusės apgadinimai po eismo įvykio (b. l. 5).

Šalies argumentai

M. P. paaiškinime nurodė, kad 2015-05-08 apie 18 val. sesuo į kiemą buvo išvedusi šarpėjų veislės šunį, kuris, sesers pasakojimu, išsinėrė iš petnešų ir bėgo per kelią, kur jį bėgantį partrenkė automobilis. Sesuo šunį vedžioja su pavadėliu (b. l. 6).

D. P. paaiškinime nurodė, kad 2015-05-08 apie 18 val. išvedė pavedžioti šunį su pavadėliu ir petnešomis, šuo pamatė kitą šunį, išsinėrė iš petnešų ir nubėgo per kelią, kur jį numušė automobilis, ji girdėjusi tik trenksmą. Pribėgo prie šuns, liepė sustoti, jis buvo sužalotas, todėl vežė pas vet. gydytoją (b. l. 7).

R. K. paaiškinime nurodė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir teismo posėdyje apklaustas liudytoju (b. l. 8).

J. P. paaiškinime nurodė, kad 2015-05-08 apie 18.30 val. jai paskambino sūnus M. ir pasakė, kad mūsų šuo pateko į avariją ir buvo sužalotas, parvestas į namus kraujavo, todėl nuvežė jį pas vet. gydytoją. Jį pavedžioti į lauką buvo išvedusi jos dukra, kuri po įvykio labai išsigando (b. l. 9).

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad D. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra J. P. dukra (b. l. 11).

Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis J. P. administracinėmis nuobaudomis nebausta ir teismo neteista (b. l. 13).

(duomenys neskelbtini) mokyklos išduotoje charakteristikoje nurodoma, kad D. P. labai gerai mokosi, aktyviai dalyvauja klasės ir mokyklos gyvenime, yra tolerantiška, jautri, linkusi padėti silpnesniems draugams (b. l. 23).

Fotonuotraukose nufotografuotas šuo su petnešomis ir pavadėliu (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad J. P. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 str. 1 d. už tai, kad ji nepanaudojo savo kaip motinos valdžios, todėl jos dukra pažeidė Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimu T-127 patvirtintų taisyklių ,,Dėl gyvūnų laikymo Alytaus mieste“ reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis. Atkreiptinas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas negaliojantis poįstatyminis aktas. Pažeidimo padarymo metu Alytaus mieste galiojo Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 11 d. įsakymu ,,Dėl gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ tvirtinimo Nr. DV-677 patvirtintos Gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės (toliau tekste – Taisyklės), kurių 6.1. ir 6.2. punktai gyvūnų savininkams numato pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taisyklių 15 punktas numato, kad viešose vietose ir bendrojo naudojimo patalpose šunys turi būti vedžiojami (vedami) su antsnukiu ir laikant už pavadėlio. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, esant pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Maži dekoratyvinių veislių šunys (japonų chinai, pekinai ir kt., kurių aukštis 26 – 28 cm) ir kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Pripažintina, kad D. P. neužtikrino, kad jos valdomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, taip pat, kad šuns pavadėlis patikimai užtikrintų tinkamą šuns elgesį viešose vietose, apsaugotų nuo galimos žalos padarymo, tačiau ji nėra sulaukusi amžiaus, nuo kurio gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios nepanaudojimą patraukta D. P. mama J. P..

Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. 1 d., veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 d. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, jog ATPK 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai piktybiškai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str., sudarančias tėvų valdžios turinį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 str., privalo būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Ištyrus ir įvertinus Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, kad skyrius nėra gavę jokių nusiskundimų apie J. P. šeimą, taip pat (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktą D. P. charakteristiką, kurioje nurodoma, kad D. P. labai gerai mokosi, aktyviai dalyvauja klasės ir mokyklos gyvenime, yra tolerantiška, jautri, linkusi padėti silpnesniems draugams, t. y. ji charakterizuojama išimtinai teigiamai, daroma išvada, kad J. P. tinkamai naudoja motinos valdžią auklėdama nepilnametę dukrą, tinkamai rūpinasi savo vaiko auklėjimu, jo doroviniu ir moraliniu ugdymu ir tas faktas, kad D. P. pažeidė Gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje taisykles, neduoda pagrindo paneigti, kad vaiko motina padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y., ji pasirūpino, kad šuo būtų vedžiojamas su pavadėliu, aiškino vaikams, kaip reikia tai daryti.

Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, negali būti laikoma, kad J. P. nepanaudojo tėvų valdžios auklėdama nepilnametę dukrą, todėl ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. 1 d. ir todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286-288 straipsniais,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja I. K.