Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-2-908/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-20
Bylos Nr.
AN2-2-908/2022
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00146-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eglė Gruodienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. P.
Nukentėjusysis
T. J.
Institucija
VA VPK Elektrėnų PK
Advokatai
Edgaras Paulius Staniukaitis, Vaidas Paulauskas, Edgaras Paulis Staniu
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-2-908/2022Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00146-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai M. P.,jos atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,nukentėjusiajam T. J.,jo atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos M. P. (toliau ir – Pareiškėja) atstovo advokato Edgaro Pauliaus Staniukaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Vyriausiojo tyrėjo (toliau ir – Institucija) 2020 m. birželio 16 d. nutarimo (toliau ir – Nutarimas), kuriuo M. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, ir nubausta 11 Eur bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. M. P. 2020 m. birželio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Vyriausiojo tyrėjo nutarimu nubausta už tai, kad 2020 m. balandžio 9 d., 16.00 val., Elektrėnų sav., Abromiškių k., Gėlių g. 89, vairuodama automobilį „Lexus RX 450h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje sukdama į kairę, iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, įvažiavo į šalutinio kelio priešpriešinę eismo juostą, atsitrenkė į juo važiuojantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET) 9, 108 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi M. P. skundas netenkintas ir Nutarimas paliktas nepakeistas. Nukentėjusiajam T. J. iš M. P. priteista 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas nepatikrino visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių ir nesiėmė priemonių, jog bylai reikšmingos aplinkybės būtų nustatytos, o vadovavosi išimtinai nukentėjusiuoju pripažinto T. J. paaiškinimais.

3.2. Skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo byloje M. P. buvo surašyti du protokolai, kurių turinys (nusižengimo esmė ir aplinkybės) prieštarauja vienas kitam, M. P. nėra atsakinga už eismo įvykio sukėlimą, todėl protokolai ir Nutarimas jai surašyti nepagrįstai ir neteisėtai. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pati R. P. pageidavo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš karto po 2020 m. gegužės 30 d. protokolo surašymo, neatitinka tikrovės, nes protokolą surašęs pareigūnas nesuteikė jai teisės pareikšti nuomonės. Pareiškėjos vertinimu, 2020 m. birželio 16 d. nutarimas priimtas administracinio nusižengimo bylą ištyrus neobjektyviai, nevisapusiškai ir neišsamiai.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad eismo įvykio schemos juodraštis ir švarraštis vizualiai skiriasi, o eismo įvykio schema yra ydinga, neatitinkanti tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas neapgrįstai atsisakė skirti autotechninę ekspertizę, kuri būtų leidusi pašalinti prieštaravimus dėl įvykio aplinkybių. Skunde pabrėžiama, jog abejonės administracinio nusižengimo byloje turi būti vertinamos pažeidėjo naudai.

3.4. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjai įvažiavus į Gėlių g. ir važiuojant savo eismo juosta į jos automobilį atsitrenkė į priešpriešinio eismo juostą išvažiavęs T. J. vairuojamas automobilis „Audi“. Po įvykio T. J. kažkam skambino ir patraukė savo vairuotą automobilį iš įvykio vietos, pavažiuodamas apie 5 m į priekį, o po smūgio nukritusias automobilio „Audi A4“ detales, t. y. priekinio bamperio groteles, pernešė į kitą vietą, imituodamas automobilių susidūrimo vietą. Be to, pažymima, kad policijos pareigūno R. J. nurodyta galima transporto priemonių susidūrimo vieta neatitiko T. J. paaiškinimų.

3.5. Skunde teigiama, jog į eismo įvykio vietą vienu metu su policijos pareigūnais atvyko ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė A. J., kuri policijos pareigūnams nurodinėjo, kaip pildyti eismo įvykio schemą. Nors pareigūnai suprato, kad eismo įvykio dalyviai nesudaria dėl įvykio aplinkybių ir kaltės, tačiau pareigūnų užfiksuoti duomenys, kurie saugomi 60 dienų, nebuvo išsaugoti, o Nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo surašytas praėjus daugiau nei dviem mėnesiams. Jeigu eismo įvykis būtų įvykęs taip, kaip nurodė T. J., susidūrimo vietoje būtų abiejų automobilių (ne tik „Audi A4“) detalių duženų, prilašėjusių skysčių, tai rodytų automobilių susidūrimo vietą, būtų apgadintas ne tik automobilio „Lexus“ priekinės dalies kairės pusės kampas, bet ir kairės pusės priekinės ir galinės durelės bei galinis sparnas, nes automobilių kontaktas būtų slystantis, o ne fiksuotoje vietoje. Skunde tvirtinama, kad T. J. nurodytas eismo įvykio aplinkybes paneigia fizikos dėsniai.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, nes administracinio nusižengimo byloje apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitoms faktinėms bylos aplinkybėms. Institucijos vertinimu, administracinio nusižengimo byla yra ištirta objektyviai ir visapusiškai, o byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, jog apeliantė padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinė nusižengimą.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo T. J. atstovas advokatas V. Paulauskas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti nukentėjusiajam patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 465,85 Eur.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde nenurodomi įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimai, o tik dėstoma, kaip pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti byloje esančius įrodymus, tačiau tokie skundo argumentai teismui nėra privalomi. Nukentėjusiojo atstovo vertinimu, apeliantė, pakartodama apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, prašo dar kartą nagrinėti jau išnagrinėtą skundą.

5.2. Atsiliepime teigiama, jog apeliantė nenurodo konkrečių duomenų, kurių pagrindu daro išvadą, kad T. J. po eismo įvykio patraukė savo automobilį, šią išvadą paneigia ir bylos medžiagoje esančios nuotraukos. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog M. P. teiginius, kad A. J. nurodinėjo policijos pareigūnams visiškai paneigia liudytojų policijos pareigūnų R. J. ir Ž. A. parodymai, kurie leidžia teigti, jog būtent M. P. ir jos sutuoktinis nurodinėjo policijos pareigūnams, kaip užfiksuoti eismo įvykį.

5.3. Atsiliepime pažymima ir tai, kad, jeigu apeliantė būtų važiavusi, kaip pati nurodo, 10-15 km/h greičiu, eismo įvykis apskritai nebūtų įvykęs, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir būtent dėl to kilo įvyko eismo įvykis.

5.4. Dviejų administracinių nusižengimų protokolų surašymas pagal teismų praktiką savaime nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu, o nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į policijos pareigūnų parodymų turinį, į tai, kad protokolas buvo perrašytas, anuliuojant pirmąjį, M. P. teisių nepažeidė.

I. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai

6. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjos M. P. atstovas advokatas E. P. Staniukaitis pateikė 2021 m. gruodžio 12 d. eksperto išvadą MV 2021-73, kuria be kita ko konstatuota, kad šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo nepriimtini veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių 108 ir 154 punktų reikalavimams. Techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilis „Lexus RX 450h“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos veiksmai turėjo priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 161-70).

7. Teismo posėdžio metu 2021 m. gruodžio 12 d. eksperto išvadą MV 2021-73 pateikęs ekspertas Valentinas Mitunevičius paaiškino, kad tvirtina eksperto išvadą, kurią pateikė gavęs advokato E. P. Staniukaičio prašymą. Jam buvo pateikti trys klausimai ir bylos medžiagos kopija su automobilių vairuotojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nuotraukomis ir schemomis, tačiau teismo posėdžių garso įrašų neturėjo. Asmenų parodymai yra subjektyvūs duomenys, o atliekant tyrimą yra vadovaujamasi objektyviais duomenimis. Subjektyviais duomenimis gali būti pasinaudota tada, kai nepakanka objektyvių duomenų, jog būtų nustatytas eismo įvykio mechanizmas, o šiuo atveju pakako turėtų objektyvių duomenų. Ekspertui buvo užduotas klausimas vertinti parodymus techniniu požiūriu ir tik dėl to, ar automobilio „Audi A4“ vairuotojo nurodyta susidūrimo vieta yra tikėtina. Ekspertas paaiškino, kad atlikdamas tyrimą analizavo nuotraukas, darytas eismo įvykio vietoje, pasinaudodamas palydovine ortofotografija sudarė mastelinį brėžinį. Modeliuojant automobilių susidūrimą ir jų paskesnį judėjimą, vadovautasi objektyviais duomenimis: schema, kaip automobiliai sustojo, atkuriama automobilių padėtis, automobilių sugadinimų pobūdis bei intensyvumas. Iš šios duomenų visumos buvo modeliuojamas eismo įvykis. Šiuo atveju nebuvo tikslo lyginti automobilių „sugadinimus“, nes iš esančių duomenų matyti, kad automobiliai buvo sugadinti dėl susidūrimo. V. Mitunevičius paaiškino, kad norint išvengti susidūrimo automobilio „Lexus“ vairuotoja, išvažiuodama iš kelių sankirtos, galėjo važiuoti dešiniau, bet iš dalies įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, todėl šio automobilio vairuotojos veiksmai prieštarauja KET 108 punkto reikalavimams, tačiau jos veiksmai techniniu požiūriu nevertinami kaip susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, nes iš sudarytų brėžinių, kurie pateikti eksperto išvadoje, nustatyta, jog automobilis „Audi A4“ stovėjo priekine kaire dalimi išsikišęs į priešpriešinę eismo juostą. Eismo įvykis nebūtų kilęs, jeigu automobilio „Audi A4“ vairuotojas pagal KET reikalavimus būtų sustojęs prie STOP linijos arba neprivažiavęs STOP linijos ir sustojęs toliau. Ekspertas paaiškino, kad negali duoti teisinio vertinimo, bet gali pasisakyti apie eismo įvykio dalyvių veiksmų atitikimą KET reikalavimams ir apie tų veiksmų priežastinį ryšį su įvykių kilimu, todėl jis eksperto išvadoje nurodė, jog automobilio „Audi A4“ vairuotojo veiksmai, prieštaravę KET 108 ir 154 punktų reikalavimams, sąlygojo eismo įvykio kilimą. Eksperto teigimu, T. J. nurodyta automobilių susidūrimo vieta techniniu požiūriu yra neįtikinama, nes, jeigu automobiliai būtų susidūrę T. J. nurodytoje vietoje, būtų atitinkami požymiai, automobilis „Audi A4“ būtų nustumtas nemažą atstumą ir būtų automobilio šoninio slydimo pėdsakai, tačiau tokių pėdsakų nenustatyta. Dėl klausimo apie rato slydimo pėdsaką, ekspertas parodė, kad jis neteigė, jog tai yra susidūrimo vieta, o atlikus susidūrimo bei judėjimo po susidūrimo modeliavimą darytina išvada, kad toje vietoje buvo automobilio „Audi A4“ priekinis kairysis ratas. Automobilis „Audi A4“ susidūrimo metu buvo dar daugiau išsikišęs, po susidūrimo buvo atblokštas daugiau tiesiai be sukimosi judesio, po to iš automobilio nutekėjo skysčiai, o jų pėdsakai atspindi automobilio priekinės dalies lokalizaciją, nes tikėtina, kad buvo pažeistas automobilio priekyje buvusio radiatoriaus sandarumas. Ekspertas nurodė, kad automobilių susidūrimo vieta buvo nustatyta iš nuotraukų, schemų, iš kurių buvo sudarytas mastelinis brėžinys, taip pat buvo atliktas automobilių susidūrimo ir judėjimo po susidūrimo modeliavimas. Parodymai, kad automobilis „Audi A4“ buvo patrauktas 5 m, eksperto vertinimu, yra neįtikėtini, nes šis automobilis po susidūrimo pajudėjo apie 1 m atgal, automobilis „Audi A4“ dėl smūgio pasisuko tik kelių laipsnių kampu. Ekspertas nurodė, kad tikėtina, jog prieš susidūrimą abi transporto priemonės judėjo, todėl vienareikšmiškai negalima atsakyti, kuris automobilis, į kurį atsitrenkė. Modeliuojant kompiuterine programa buvo nustatyti tikėtini automobilių greičiai, t. y. automobilio „Lexus“ greitis galimai buvo 22 km/val., automobilio „Audi A4“ – 4 km/val. (šio automobilio greičių ribos gali būti 0-9 km/val.). Ekspertas nurodė, kad pagal automobilių „sugadinimus“ ir jų galutines padėtis, kontaktas buvo slystančio pobūdžio, tačiau kadangi automobilio „Lexus“ greitis buvo didesnis, automobilis „Audi A4“ buvo atblokštas atgal. Smūginis poveikis į automobilį „Lexus“ veikė iš priekio iš kairės, o į automobilį „Audi A4“ poveikis buvo daugiau slystančio pobūdžio. Paaiškino, kad automobilis „Audi A4“ buvo pasisukęs ženkliu kampu į kairę, vadinasi, automobilis suko į kairę, jeigu šio automobilio vairuotojas būtų važiavęs tik tiesiai, o prieš susidūrimą automobilis ir yra pasisukęs ženkliu kampu šalutinio kelio atžvilgiu, tai pagal objektyvius duomenis spręstina, kad jis pasuko ratus į kairę, automobilis jau pasisuko, po to, ištiesino. Jeigu automobilio priekiniai ratai būtų išsukti didesniu kampu, tada jis būtų važiavęs kertant, įvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, ne tik šalutinio kelio, bet pagrindinio kelio. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, ekspertas paaiškino, kad naudojantis palydovine ortofotografine eismo įvykio vieta, buvo nustatyta sankryžos konfigūracija, kairė pusė, posūkis iš kairės nuo STOP linijos, yra platesnis. Automobilių susidūrimas vyko ne siaurame kelyje, o arčiau platesnės dalies. Nurodė, kad šalutinis kelias nėra pažymėtas linija, ji yra numanoma. Ekspertas paaiškino, kad didesnis automobilis, nepažeisdamas KET taisyklių, įsukti į minėtą kelią, negali. Taigi, nereiškia, kad šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas gali sustoti prie pat STOP linijos, nes jeigu iš pagrindinio kelio suktų krovininis automobilis, tai šalutiniu keliu artėjantis vairuotojas turėtų sustoti toliau nuo STOP linijos (t. 2, b. l. 54-65).

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patrauktos M. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pareiškėjos atstovas advokatas E. P. Staniukaitis prašymą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį bei administracinę teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukti, grindžia tuo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi tik nukentėjusiojo T. J. parodymais ir nepatikrino visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjos atstovas iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateikia savitą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių interpretaciją.

9. Pažymėtina tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina ištirti ir vertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ANK 563 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis 569 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.

10. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu M. P. pripažinta padariusi ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šioje normoje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 417 straipsnio 7 dalis yra blanketinė norma, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi M. P. yra pripažinta padariusi KET 9 bei 108 punktų pažeidimus. Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 108 punktas numato, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta.

12. Apygardos teismas, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos M. P. atstovo advokato E. P. Staniukaičio skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų duomenų pakanka pripažinti, jog M. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

13. Pareiškėjos atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad būtent nukentėjusysis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir atsitrenkė į pareiškėjos vairuojamą transporto priemonę, tačiau minėtą aplinkybę patvirtina išimtinai pareiškėjos M. P. paaiškinimai, kuriuos paneigia visuma pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintų ir byloje įrodymais pripažintų duomenų, kurie sutampa detalėse. Gi Pareiškėjos pozicija nebuvo nuosekli, jos paaiškinimai prieštarauja ir kitai bylos medžiagai.

14. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato vyriausiojo patrulio Ž. A. 2020 m. balandžio 9 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 9 d., apie 16.10 val., atvykus į eismo įvykio vietą esančią Elektrėnų sav., Abromiškių k., ties Gėlių g. 89 esančiu namu, automobilio „Lexus RX 450h“ vairuotoja M. P. paaiškino, kad išvažiuodama iš pagrindinio kelio į kairę, kliudė važiavusį šalutiniu keliu automobilį, kuris taip pat ketino sukti į kairę (t. 1, b. l. 16). Nesutikdama su 2020 m. gegužės 30 d. ir 2020 m. birželio 16 d. priimtais Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarimais dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo, M. P. pateikė skundą teismui, kuriame nurodė, jog nėra atsakinga už eismo įvykio sukėlimą, nes automobiliu „Lexus RX 450h“, 2020 m. balandžio 9 d., apie 16 val. važiavusi pagrindiniu keliu, Gėlių g., Abromiškių k., Elektrėnų sav., ir įvažiavusi į sankryžos vidurį, neišvažiuodama į Gėlių g. pereinančios į Skaitupio gatvę priešpriešinę eismo juostą, pristabdė, praleido priešpriešiais atvažiuojantį automobilį bei judėdama 10-15 km/h greičiu pasuko į kairę, į Gėlių g., kuri šioje sankryžoje tampa šalutiniu keliu. Pareiškėja į Gėlių g., kuri tampa šalutiniu keliu, pasuko įvažiavusi į Gėlių g. ir Skaistupio g. sankryžos vidurį, kaip numato Kelių eismo taisyklės. Pareiškėjai jau įvažiavus sankryžoje į Gėlių g. iš Gėlių g., važiuojant savo eismo juosta, į jos vairuojamo automobilio „Lexus RX 450h“, priekinės dalies kairės pusės kampą atsitrenkė T. J. vairuojamas automobilis „Audi A4“, ženkliai neprivažiavęs STOP juostos. Anot pareiškėjos, būtent T. J. vairuojamas automobilis „Audi A4“, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei susidūrė su pareiškėjos vairuojamu automobiliu „Lexus RX 450h“, baigusiu sukimo manevrą ir važiavusiu savo krypties eismo juosta. Be to, jeigu eismo įvykio eiga atitiktų T. J. paaiškinimą, būtų apgadinta ne tik automobilio „Lexus RX 450h“, priekinės dalies kairės pusės kampas, bet ir automobilio „Lexus RX 450h“ kairės pusės priekinės ir galinės durelės bei galinis sparnas, nes abiejų automobilių kontaktas būtų slystantis, o ne fiksuotoje vietoje, kitaip sakant „kaktomuša”. Nukentėjusysis iš karto po eismo įvykio vairuotą automobilį „Audi A4“, patraukė iš įvykio vietos, pavažiuodamas į priekį apie 5 m, ir jį pastatė taip, kaip pažymėta eismo įvykio vietos schemoje. Be to, visas po smūgio nukritusias automobilio „Audi A4“ detales (priekinio bamperio groteles) pernešė ir padėjo ties automobilio „Audi A4“priekiu, imituodamas automobilių susidūrimo vietą (t. 1, b. l. 2-10).

15. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėja M. P. nurodė, kad į jos automobilį „Lexus RX 450h“ atsitrenkė T. J., vairuojamas automobilis „Audi A4“. Eismo įvykis įvyko gal 10 m atstumu nuo sankryžos. Ji sustojo praleisti T. J. vairuojamą automobilį, o jis atsitrenkė į jos automobilį. Nukentėjusysis turėjo padaryti kairį posūkį, jis važiavo greitai – apie 80 km/h greičiu. Po susidūrimo ji nepavažiavo nė kiek, o jis pavažiavo apie 5 km į priekį ir pernešė savo automobilio nukritusias detales. Ji važiavo 10-15 km/h greičiu. Automobilis „Audi A4“ skersai atsitrenkė į jos „Lexus RX 450h“ priekinį kairį ratą, nebuvo „slystantis“ smūgis (t. 1, b. l. 107-117).

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. P. įvažiavus į Gėlių g. ir važiuojant savo eismo juosta, į jos automobilį atsitrenkė į priešpriešinio eismo juostą išvažiavęs T. J. vairuojamas automobilis „Audi A4“. Po įvykio T. J. kažkam skambino ir patraukė savo vairuotą automobilį iš įvykio vietos, pavažiuodamas apie 5 m į priekį, o po smūgio nukritusias automobilio „Audi A4“ detales, t. y. priekinio bamperio groteles, pernešė į kitą vietą, imituodamas automobilių susidūrimo vietą (t. 1. b. l. 135-140).

17. Iš anksčiau aptartų įvairiose administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stadijose pateiktų pareiškėjos pozicijų matyti, kad pastaroji ginčijamo eismo įvykio dinamiką įvardijo skirtingai. Abiejuose pareiškėjos atstovo skunduose nurodoma, kad pareiškėjai judant jos eismo juosta į jos automobilį atsitrenkė į priešingą eismo juostą išvažiavęs nukentėjusysis (t. 1, b. l. 2-10), (t. 1. b. l. 135-140). Tuo tarpu, iš karto po eismo įvykio Pareiškėja nurodė, kad pati kliudė nukentėjusiojo automobilį (t. 1, b. l. 16). Galiausiai, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pastaroji nurodė, kad ji sustojo praleisti nukentėjusiojo vairuojamos transporto priemonės, o šis atsitrenkė į jos automobilį (t. 1, b. l. 107-117). Akivaizdu, kad toks skirtingas esminių eismo įvykių aplinkybių, o būtent, ginčijamo eismo įvykio dinamikos apibūdinimas, leidžia daryti pagrįstą išvadą apie pareiškėjos paaiškinimų nenuoseklumą, prieštaringumą bei jų įrodomosios reikšmės nebuvimą.

18. Priešingai nei Pareiškėja, kurios pozicijos prieštaringumas matyti iš aptartų jos paaiškinimų, išsamiai ir nuosekliai eismo įvykio detales nurodė ne tik nukentėjusysis T. J., bet ir liudytojais apklausti policijai pareigūnai – R. J. ir Ž. A.. Nukentėjusysis T. J. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek teikiamuose procesiniuose dokumentuose nuosekliai teigė, kad pareiškėja, sukdama į kairę, kirto įsivaizduojamąją liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė T. J. vairuojamą automobilį (t. 1, b. l. 107-116, 153-156). Pastarojo parodymus patvirtina ir teisme apklausti liudytojai R. J. bei Ž. A., kurie parodė, kad būtent pareiškėja „nukirto“ kampą ir „paėmė“ posūkį. Jiems nekilo abejonių, jog dėl eismo įvykio kalta buvo moteris (M. P.) (t. 1, b. l. 107-116).

19. Minėtų byloje užfiksuotų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo įvertintų proceso dalyvių paaiškinimų kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į rašytinę bylos medžiagą. Pareiškėjos ginčijamą eismo įvykio aplinkybę – išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą bei jos vairuojamos transporto priemonės smūgio į automobilį „Audi A4“ faktą patvirtino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2020 m. birželio 16 d. surašytas administracinis nusižengimo nutarimas Nr. 28-ANR_P-4856-2020 bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato vyriausiojo patrulio Ž. A. 2020 m. balandžio 9 d. surašytas tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 12, 16). 2020 m. birželio 16 d. nutarime nurodyta, kad pareiškėja, vairuodama automobilį ir sankryžoje sukdama į kairę, iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, įvažiavo į šalutinio kelio priešpriešinę juostą, atsitrenkė į juo važiuojantį kitą automobilį ir jį apgadino. Policijos pareigūno Ž. A. tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad būtent pati M. P. įvykio metu pripažino, kad kliudė T. J. vairuojamą transporto priemonę, o iš pastarosios vairuojamos transporto priemonės stovėjimo trajektorijos buvo galima daryti išvadą, kad galimai vairuotoja, sukdama į kairę, galėjo kirsti įsivaizduojamą liniją, skiriančią eismo kryptis, ir taip kliudė važiuojantį automobilį „Audi A4“. Priešingai apelianto argumentams, minėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nuosekliai aptarė, sugretino tarpusavyje ir įvertino, todėl pripažinti šį įrodymų vertinimą ydingu nėra pagrindo.

20. Nors Pareiškėjos atstovo skunduose nurodoma, kad jos vairuojama transporto priemonė patyrė ne slystančio pobūdžio smūgį ir tai patvirtina, jog būtent pastaroji sustojo praleisti nukentėjusiojo vairuojamą transporto priemonę, tačiau tokią poziciją paneigia bylos įrodymai. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Ž. A. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog automobilių susidūrimo metu smūgis buvo slystantis. Juo labiau, šią aplinkybę bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu patvirtino apklaustas ekspertas V. Mitunevičius (t. 2, b. l. 54-65). Pastarasis nurodė, kad pagal automobilių „sugadinimus“ ir jų galutines padėtis, kontaktas buvo slystančio pobūdžio, tačiau, kadangi automobilio „Lexus“ greitis buvo didesnis, todėl automobilis „Audi A4“ buvo atblokštas atgal. Smūginis poveikis į automobilį „Lexus“ veikė iš priekio iš kairės, o į automobilį „Audi A4“ poveikis buvo daugiau slystančio pobūdžio. Akivaizdu, kad visos anksčiau aptartos aplinkybės iš esmės paneigia pareiškėjos atstovo poziciją ir patvirtina pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl transporto priemonių susidūrimo slystančio pobūdžio, patvirtinančio neteisėtą ir eismo įvykį sąlygojusį pareiškėjos elgesį.

21. Aptariant anksčiau minėtų eksperto paaiškinimų įrodomąją reikšmę, svarbu atkreipti dėmesį tiek į šių paaiškinimų, tiek į kito įrodymo – eksperto išvados – vertinimo ypatumus. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, nei vienai iš ANK 569 straipsnyje numatytų įrodymų rūšių negali būti teikiama pirmenybė. Tai reiškia, kad kiekvienas iš byloje surinktų įrodymų turi lygiavertę reikšmę ir jo įtakos byloje įrodinėtinoms aplinkybėms vien dėl formos ar subjekto, kuris jį surašė, negalima suabsoliutinti. Visais atvejais įrodymai privalo būti vertinami byloje surinktų įrodymų visumoje, atidžiai juos sugretinant bei nustatant, kokia apimtimi jie patvirtina ar paneigia nagrinėjamas faktines aplinkybes, taip pat kokia apimtimi jie sutampa tarpusavyje ar vienas kitam prieštarauja.

22. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu eksperto V. Mitunevičiaus pateikti paaiškinimai tam tikra apimtimi prieštarauja jo 2020 m. gruodžio 9 d. parengtos išvados MV 2021-73 turiniui. Kita vertus, šie paaiškinimai bei eksperto išvada iš dalies sutampa su jau anksčiau išvardintais įrodymais. Eksperto išvadoje pripažinta, kad eismo įvykio, užregistruoto 2020 m. balandžio 9 d., apie 16.00 valandą, Elektrėnų sav., Abromiškių k., ties Gėlių g. 89 pažymėtu pastatu, kurio metu susidūrė lengvieji automobiliai „Lexus RX 450h“, bei „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu prieš pat susidūrimą automobilio „Lexus RX 450h“ vairuotoja suko iš pagrindinio kelio į kairėje esantį šalutinį kelią, prieš pat susidūrimą automobilio „Audi A4“ vairuotojas suko iš šalutinio kelio į kairę, tikėtina judėdamas nedideliu iki 9 km/h greičiu, automobiliai tikėtina susidūrė kontaktuojant priekinėmis kairėmis pusėmis. Tikėtina, kad automobilis „Lexus RX 450h“ tuo metu judėjo apie 22 km/h greičiu, o automobilis - „Audi A4“ – apie 4 km/h greičiu. Po susidūrimo stabdomas automobilis „Lexus RX 450h“ įveikė apie 5 m atstumą, judėdamas maždaug pirmine kryptimi, o automobilis „Audi A4“ buvo atblokštas atgal apie 1 m ir pasisuko nedideliu kampu prieš laikrodžio rodyklę. Ekspertas išvadoje taip pat konstatavo, kad techniniu požiūriu yra neįtikėtini automobilio „Audi A4“ vairuotojo parodymai dėl automobilio susidūrimo vietos, nes šie parodymai prieštarauja objektyviems duomenimis, o būtent – nustatytas automobilių susidūrimo ir judėjimo po susidūrimo mechanizmas paneigia automobilio „Audi A4“ vairuotojo nurodytą susidūrimo vietą, nes jei automobiliai būtų susidūrę prie STOP linijos, dešiniau užfiksuotos po eismo įvykio šio automobilio padėties, tai po susidūrimo šis automobilis turėjo būti ženkliai nublokštas į kairę ir pasisukti didesniu kampu prieš laikrodžio rodyklę. Ant sausos dangos būtų susidarę šio automobilio ratų šoninio slydimo pėdsakai. Kadangi tokių pėdsakų neužfiksuota 2020 m. balandžio 9 d. schemoje ir jie neįžiūrimi tyrimui pateiktose nuotraukose, padarytose iš karto po eismo įvykio, tai automobilio „Audi A4“ vairuotojo parodymai dėl susidūrimo vietos yra neįtikėtini, nes prieštarauja objektyviems duomenims. Eksperto išvadoje taip pat konstatuota, kad eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo (buvo pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi) automobilio „Audi A4“ vairuotojo nepriimtini veiksmai, prieštaravę KET 108 bei 154 punktų reikalavimams, todėl techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Lexus RX450H“ vairuotojos veiksmai turėjo priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 161-171).

23. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ekspertas nurodė, kad norint išvengti susidūrimo, automobilio „Lexus“ vairuotoja, išvažiuodama iš kelių sankirtos, galėjo važiuoti dešiniau, bet iš dalies įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, todėl šio automobilio vairuotojos veiksmai prieštarauja KET 108 punkto reikalavimams, tačiau jos veiksmai techniniu požiūriu nevertinami kaip susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, nes iš sudarytų brėžinių, kurie pateikti eksperto išvadoje, nustatyta, jog automobilis „Audi A4“ stovėjo priekine kaire dalimi išsikišęs į priešpriešinę eismo juostą. Anot eksperto, eismo įvykis nebūtų kilęs, jeigu automobilio „Audi A4“ vairuotojas pagal KET reikalavimus būtų sustojęs prie STOP linijos arba neprivažiavęs STOP linijos ir sustojęs toliau. Ekspertas taip pat nurodė, kad tikėtina, jog prieš susidūrimą abi transporto priemonės judėjo, todėl vienareikšmiškai negalima atsakyti, kuris automobilis, į kurį atsitrenkė. Ekspertas nurodė, kad pagal automobilių „sugadinimus“ ir jų galutines padėtis, kontaktas buvo slystančio pobūdžio, tačiau, kadangi automobilio „Lexus“ greitis buvo didesnis, todėl automobilis „Audi A4“ buvo atblokštas atgal. Smūginis poveikis į automobilį „Lexus“ veikė iš priekio iš kairės, o į automobilį „Audi A4“ poveikis buvo daugiau slystančio pobūdžio (t. 2, b. l. 54-65).

24. Iš aptartos eksperto išvados bei eksperto paaiškinimų matyti, kad pats ekspertas neneigia aplinkybės, jog M. P. vairuojamas automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kaip ir to fakto, joj automobilių susidūrimo pobūdis buvo slystantis, tai iš esmės sutampa su aukščiau analizuotais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais. Kita vertus, ekspertas nurodo, kad negali atsakyti, kuris automobilis, į kurį atsitrenkė, taip pat pateikia nukentėjusiojo T. J. paaiškinimų įrodomosios reikšmės bei pastarojo ir pareiškėjos veiksmų atitikimo KET nuostatoms vertinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog proceso dalyvių paaiškinimų atitikinimą byloje nustatytoms aplinkybėms nustato, o teisinį proceso dalyvių veiksmų vertinimą, remdamasis vidiniu įsitikinimu bei byloje surinktų įrodymų visuma, atlieka ne ekspertinę išvadą teikiantis subjektas, bet bylą nagrinėjantis teismas. Įvertinus tai, administracinio nusižengimo byloje eksperto išvada bei paaiškinimais remiamasi ta apimtimi, kiek juos atitinka byloje surinkti ir patikimais pripažinti įrodymai. Būtent šių įrodymų visuma leidžia pagrįsta laikyti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, būtent dėl Pareiškėjos išvažiavimo į kitą priešpriešinę eismo juostą įvyko aptariamas eismo įvykis.

25. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, Pareiškėja ir jos atstovas nurodė, kad po eismo įvykio iki atvykstant policijos pareigūnams nukentėjusysis savo automobilį „Audi A4“ patraukė iš įvykio vietos apie 5 m į priekį. Pastarųjų teigimu, jis taip pat pernešė ir padėjo ties savo automobilio priekiu priekinio bamperio groteles, taip siekdamas imituoti automobilio susidūrimo vietą. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas analogiškus apeliaciniam skundui pareiškėjos atstovo argumentus, išsamiai patikrino iškeltą versiją bei ją motyvuotai paneigė. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Iš bylos duomenų matyti, kad versiją dėl nukentėjusiojo aktyvių veiksmų, nukreiptų iškraipyti eismo įvykio koordinates bei paslėpti svarbias šio įvykio aplinkybes, patvirtino išimtinai pati Pareiškėja, kurios paaiškinimų nenuoseklumas ir prieštaringumas jau analizuotas. Pabrėžtina ir tai, jog šią įvykių versiją Pareiškėja išsakė tik kreipimosi į teismą bei teisminio nagrinėjimo metu. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu šioms aplinkybėms pagrįsti Pareiškėja ir jos atstovas nepateikė jokių duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos apeliavimas į nukentėjusiojo aktyvius veiksmus, nukreiptus į eismo įvykio faktinių aplinkybių iškraipymą, yra išimtinai jos gynybinė pozicija, kaip ir argumentai apie eismo įvykio schemos ydingumą (pastebėtina, kad pastaroji aplinkybė po eksperto, kuris rėmėsi minėta schema, išvados ir paaiškinimų nebebuvo akcentuojama) ar pirmosios instancijos teismo išsamiai išnagrinėti M. P. skundo argumentai dėl dviejų protokolų surašymo aplinkybių.

26. Pareiškėjos gynybine pozicija laikytini ir apeliacinio skundo argumentai dėl policijos pareigūnų suinteresuotumo užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes, naudingas išimtinai nukentėjusiajam ir jo motinai (automobilio „Audi A4“ savininkei A. J.). Pirmosios instancijos teismas analogiškus šiems argumentams pareiškėjos atstovo teiginius motyvuotai paneigė skundžiamoje teismo nutartyje. Naujų argumentų, susijusių su šia subjektyvia faktinių aplinkybių interpretacija, apeliaciniame skunde nenurodyta, todėl nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. J. ir Ž. A. parodė, kad Pareiškėjos argumentai dėl pastarųjų galimo suinteresuotumo buvo įvertinti Imuniteto tarnybos, kuri jokių pareigūnų pareigų atlikimo pažeidimų nenustatė. Šios aplinkybės taip pat nepatvirtino ir nukentėjusysis T. J. bei jo motina A. J.. Pabrėžtina ir tai, jog pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai pabrėžė, kad ne nukentėjusiojo motina, bet į eismo įvykio vietą atvykęs Pareiškėjos sutuoktinis konfliktavo ir nurodinėjo. Pastarųjų paaiškinimai viso proceso metu buvo nuoseklūs, juos patvirtino tiek rašytinė bylos medžiaga, tiek kitų proceso dalyvių paaiškinimai, todėl jai nesiremti nėra pagrindo.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2020 m. birželio 16 d. nutarimą paliko nepakeistą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Nukentėjusiojo T. J. atstovas advokatas V. Paulauskas atsiliepime į pareiškėjo atstovo advokato E. P. Staniukaičio apeliacinį skundą prašo iš Pareiškėjos nukentėjusiam priteisti 465,85 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisme nukentėjusiojo T. J. atstovas advokatas V. Paulauskas pateikė papildomą prašymą, kuriuo prašė priteisti nukentėjusiojo 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už prašymą skirti eismo įvykio ekspertizę, 2022 m. sausio 27 d. teismo posėdį; 266,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2022 m. kovo 2 d. posėdyje (t. 2, b. l. 84). Iš viso prašoma priteisti nukentėjusiajam 1 264,45 Eur bylinėjimosi išlaidų iš M. P.. Byloje pateikti kasos pajamų orderio kvitai, PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 159-160, t. 2, b. l. 82-83).

29. ANK 666 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Šios nuostatos leidžia daryti išvadą, kad gali būti priteistos tik tos išlaidos, kurios buvo patirtos administracinio nusižengimo teisenoje. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį nukentėjusiajam išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti, gali būti priteisiamos tik kaltinamąjį pripažinus kaltu. ANK 579 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos nukentėjusiojo teisės, taip pat ir teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo teisenoje nukentėjęs asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, turi teisę ne tik kreiptis į teismą, bet ir teisę viso proceso metu naudotis veiksminga advokato ar kito įgalioto atstovo teikiama pagalba.

30. Apeliacinis procesas šioje administracinio nusižengimo byloje buvo inicijuotas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, pastarojo atstovui pateikiant apeliacinį skundą. Apeliaciniu skundu buvo nesutinkama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria M. P. buvo pripažinta kalta padariusi ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nukentėjusysis, pasinaudojęs jam ANK suteikta teise, dėl Pareiškėjos atstovo apeliacinio skundo pateikė atsiliepimą; nukentėjusiojo atstovas teikė teismui prašymą skirti ekspertizę, kuris nebuvo tenkintas; atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (nukentėjusiajam iš Pareiškėjos buvo priteista 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų), taigi, su bylos medžiaga buvo gerai susipažinęs.

31. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos atstovo apeliacinis skundas atmestinas, konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas iš Pareiškėjos priteisti proceso išlaidas, susijusias su nukentėjusiajam teikta advokato pagalba, nukentėjusiojo naudai. Vis tik, įvertinus administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, teismo posėdžių bei teiktų procesinių dokumentų kiekį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų (1 264,45 Eur) suma, nes ji yra per didelė, todėl mažintina iki 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovo advokato Edgaro Pauliaus Staniukaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš M. P. nukentėjusiojo T. J. naudai 400 (keturis šimtus) Eur proceso išlaidų, susijusių su teikta advokato pagalba bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Eglė Gruodienė