- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-248-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25329-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- A. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta trečdaliu, A. D. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo realaus jos vykdymo pradžios dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
A. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 24 d., 2.55 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, Vilniaus r., Nemėžio sen. prie Nemėžio k., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu (dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas), siekdamas pagrobti svetimą turtą, pro plyšį tvoroje įsibrovė į saugomą UAB „T.“ statybos aikštelę, esančią Vilniaus r., Nemėžio sen., Minsko pl. 9 km, nenustatytam asmeniui parodžius, kur yra statybos vagonėlio raktai, juos paėmė ir atrakinęs įsibrovė į statybos vagonėlį bei pasikėsino pavogti nukentėjusiajam A. V. priklausančio turto už 112,20 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo užkluptas objektą saugančio UAB GRIFS AG apsaugos darbuotojo. A. D. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu A. D. prašo peržiūrėti jo bylą ir skirti mažesnę bausmę. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas pritarė jo prašymui, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis ginčija jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, prašo skirti mažesnę bausmę. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keliamą klausimą, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. D. bausmę, šių įstatyminių nuostatų nepažeidė.Parinkdamas A. D. skirtinos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, aplinkybę, kad nusikaltimas nebuvo baigtas, reali žala nepadaryta, tai, kad užkluptas darant nusikaltimą jis iš karto prisipažino nusikaltęs, nesipriešino sulaikomas, geranoriškai atidavė visus daiktus, kuriuos pasikėsino pagrobti, A. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas taip pat įvertino ir A. D. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes - nustatytas dvi A. D. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai, jog nusikalstama veika padaryta lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, kitus A. D. asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis (A. D. sistemingai daro ne tik nusikalstamas veikas, bet ir administracinius nusižengimus). Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą teismas A. D. skyrė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra daugiau nei tris kartus mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra treji metai ir pusantro mėnesio). Apeliaciniu skundu A. D., visiškai nepagrįsdamas tokio prašymo ir nepateikdamas jokių motyvų, prašo skirti jam mažesnę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir laisvės atėmimo bausmės terminą A. D. nustatė pagrįstai, tad jo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.