- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-1547-784/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07935-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Pažeidėjas
- V. D.
- Advokatai
- Remigijus Kalašnykas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant I. K., Laimai Avižienytei, Eglei Petkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui Remigijui Kalašnykui, vertėjui Giedriui Račkauskui, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertui Algirdui Valdui Edmundui Banaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio teisės pažeidimo bylą, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. 2014 m. birželio 23 d. apie 09.32 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 97, vairuodamas automobilį Volvo V70, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė yra atimta, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. neneigė, kad įvykio dieną vairavo automobilį, nurodė, kad galėjo sukelti eismo įvykį, tačiau nieko konkretaus nepamena, jam užėjo priepuolis ir jis buvo tą pačią dieną išvežtas gydytis į psichiatrinę ligoninę.
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame paaiškinime V. D. nurodė, kad 2014 m. birželio 23 d. grįždamas namo jis pasijuto blogai, jis neprisimena, kaip atvažiavo iki namų ir užlipo iki savo buto, mano, kad grįžęs namo nualpo, nes nieko neatsimena iki to momento, kai atsimerkė gulėdamas prie lovos, tuomet jis išsikvietė greitąją medicininę pagalbą ir buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę (Vasaros g. 5, Vilnius), būdamas ligoninėje iš žmonos sužinojo, kad apgadino automobilius, todėl iškart kreipėsi į policiją.
Byloje esančiais įrodymais – policijos pareigūno A. S. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, liudytojo A. G. paaiškinimu ir kitais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad V. D. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas tiek jo vairuojamas, tiek ir kitas automobilis, todėl šioje bylos dalyje jo veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
V. D. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad jis po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Iš tiesų, objektyvūs šio pažeidimo požymiai aukščiau minėtų įrodymų visuma yra nustatyti. V. D. nesulaukęs policijos pareigūnų, išvažiavo iš jo paties sukelto eismo įvykio vietos. Tačiau, skirtingai nei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo (kuris padaromas neatsargia kaltės forma) atveju, būtinasis ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn.
Šiuo aspektu (t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formos požiūriu) bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės yra apie V. D. psichinę būklę. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad tą pačią dieną po eismo įvykio (2014 m. birželio 23 d.) V. D. dėl jo neadekvačios psichinės būklės buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis iki 2014 m. birželio 27 d. buvo gydomas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (b. l. 20). Taip pat iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad V. D. buvo konsultuotas VšĮ Antakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centre (b. l. 19). Kilus abejonėms dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens psichikos būklės ir gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, teismo posėdyje buvo apklausti V. D. gydžiusi gydytoja psichiatrė G. P. ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertas A. V. E. B., kuris nurodė, kad byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D. reikalinga skirti ir atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Atlikus ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę buvo gautas 2016 m. sausio 28 d. (ekspertizė pradėta 2015 m. birželio 11 d.) teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-170/2015, kurio išvadose nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, tai yra 2014-06-23, bei šiuo metu V. D. konstatuojama – organinis asmenybės sutrikimas ir organinis nuotaikos (afektinis) sutrikimas, tačiau dėl savo psichikos sveikatos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti 2014-06-23 ir gali šiuo metu. Taigi, V. D. yra pakaltinamas asmuo. Vis dėlto, teismo vertinimu, aplinkybė apie nustatytą V. D. diagnozę, kartu atsižvelgiant į tai, kad iškart po įvykio jis buvo nugabentas ir gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, į jo paties paaiškinimus, kad įvykio neprisimena, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad V. D. sąmoningai, tai yra, veikdamas tiesiogine tyčia, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kaip minėta, ATPK 127 straipsnyje numatytas pažeidimas yra neatsargus, ir ši kaltės forma V. D. veiksmuose yra nustatyta. Tuo tarpu patikimų ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad jis, suvokdamas KET nustatytas pareigas pasilikti eismo įvykio vietoje, sąmoningai to nepadarė, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą bei paties V. D. psichinę būklę, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nesurinkta. Vadinasi, darytina išvada, kad V. D. veiksmuose nėra būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymio – tyčios. Todėl, bylos teisminio nagrinėjimo metu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoms aplinkybėms dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepasitvirtinus, šioje dalyje administracinė byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kartu teismas pažymi, kad teisinių kliūčių V. D. taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, byloje nėra. Administracinėje byloje nuobaudos skyrimo terminas, sutinkamai su ATPK 35 straipsnio nuostatomis, buvo pratęstas dėl būtinumo rinkti papildomus medicininius duomenis ir, vėliau, skirti bei atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, o maksimalus patraukimo administracinė atsakomybėn terminas, numatytas ATPK 35 straipsnio 4 dalyje – dveji metai nuo pažeidimo padarymo dienos, nėra suėjęs. Vis dėlto praėjęs laikotarpis nuo pažeidimo padarymo teikia pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad dėl padaryto pažeidimo jis iš esmės prisipažino. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, lengvinančios atsakomybę aplinkybės buvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tarp jų praėjusį santykinai nemažą laikotarpį nuo pažeidimo padarymo, bei daro išvadą, kad V. D. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą 127 straipsnio 2 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, skirtina švelnesnė, negu numatyta įstatymo sankcijoje nuobauda – įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje paskirti įspėjimą.
V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinės bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.