Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjusi N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Savivaldybių administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimo Nr. SAVADN-42429470-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ str. 4 d. dėl to, kad jis 2015 m. gegužės 5 d., 15.13 val., Vilniuje, A. Jakšto g. 2, vairuodamas automobilį sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo transporto priemonių stovėjimo vieta su papildoma lentele neįgaliesiems.

Savivaldybių administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu N. S. už ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 43 eurų dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas N. S. skundas dėl Savivaldybių administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. SAVAD-42429470-15 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad jis nutarimą ir protokolą gavo 2016 m. gegužės 11 d., apie jam surašytą protokolą nežinojo, jis apgailestauja dėl pažeidimo, lankėsi poliklinikoje, prašo jam sumažinti paskirtą baudą ir atnaujinti terminą skundui paduoti, jis yra pensininkas, dažnai serga.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime į skundą nurodoma, kad pareigūnė, atsižvelgdama į byloje esančius objektyvius įrodymus bei į tai, kad buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba asmuo, sulaukęs 65 metų, kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, skyrė jam mažiau negu sankcijoje numatytas baudos vidurkis – 43 (keturiasdešimt trijų) eurų baudą. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisingai ir teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. N. S. pranešimas „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo“ su administracinio teisės pažeidimo protokolu registruotu laišku buvo išsiųstas nepraleidus ATPK nustatyto termino ir vadovaujantis ATPK 257 (l) str. nuostatomis į tuo metu SODROS duomenų bazėje nurodytą asmens darbovietę Biudžetinė įstaiga „B.“, adresu (duomenys neskelbtini). ATPK 257 (1) str. nustato, kad šaukimai ir kiti dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialią deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, kuriam nors iš karto su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Lietuvos pašto siuntų paieškos sistemoje pagal pašto siuntos numerį RN163041375LT, buvo nustatyta, kad pašto siunta 2015 m. spalio 8 d. pristatyta ir įteikta atsakingam asmeniui – sekretorei I. S.. Todėl laikytina, kad N. S. buvo tinkamai informuotas apie pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Asmuo bylos nagrinėjime nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą gauta nebuvo. Remiantis ATPK 288 str. nuostatomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. priimtas nutarimas tą pačią dieną, registruotu laišku buvo išsiųstas taip pat į asmens darbovietę Biudžetinę įstaigą „B.“, adresu (duomenys neskelbtini). Atsiliepimu prašoma pareiškėjo N. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs N. S. paaiškino, kad jis pažeidimą pripažįsta, nes neturėjo, kur pasistatyti automobilio, tačiau jis prašo sumažinti jam paskirtą baudą. Jis sužinojo apie nuobaudą tik gegužės mėnesį. Jis nežinojo nuobaudos sumos, už ką skirta nuobauda, kad jis kaltas, sužinojo tik iš antstolių. Jis nuėjo iš kortelės pasiimti pinigų, jam trūko apie 60 eurų, nuėjo į banką, jį nusiuntė pas antstolį, viską išsiaiškino, nuėjo į savivaldybę ir gavo nutarimą gegužės mėn. Protokole nurodytą dieną jis atvyko prie poliklinikos antrą dieną po operacijos, stovėjo tik 7 min. Jis dirba budėtoju mokykloje, „B.“ yra centralizuota įstaiga, jokios sekretorės jis nepažįsta, nutarimo negavo. Nežino, kodėl jam nesiuntė nutarimo į deklaruotą gyvenamą vietą, jis gyvena (duomenys neskelbtini), nutarimo šiuo adresu negavo. Jis gyvena iš pensijos, dirba už minimumą, jo pensija 250 eurų.

Skundas tenkintinas.

ATPK 293 str. numatyta, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2015 m. lapkričio 5 d., o skundas paduotas 2016 m. gegužės 26 d. Taigi, ATPK 293 str. numatytas 20 d. apskundimo terminas yra praleistas. N. S. skunde, be kita ko, pateikė prašymą atnaujinti praleistą 20 dienų terminą, nes nutarimą ir protokolą gavo 2016 m. gegužės 11 d. Sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti priežastis, kodėl šis terminas buvo praleistas. Pirmiausiai, įvertinamas momentas, kada asmuo sužinojo apie nutarimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek nutarimo nuorašai N. S. įteikti pasirašytinai 2016 m. gegužės 11 d., t. y. jau pasibaigus apskundimo terminui. Kita vertus, svarbu įvertinti ir tai, ar asmuo anksčiau nei minėta data apie jo atžvilgiu pradėtą procesą ir jo atžvilgiu priimtus sprendimus buvo informuotas tinkamai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas N. S. nedalyvaujant, ATPK 259 str. 3 d., be kita ko, numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas tais atvejais, kada asmuo nedalyvauja turi būti nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokiu būdu asmuo yra informuojamas apie jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pradėtą procesą. ATPK 257¹ str. 1 d. nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Kartu numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas buvo siunčiami N. S. darbovietės adresu ir įteikti sekretorei. Nors formaliai nurodytas procesinių dokumentų įteikimas atitinka ATPK 257¹ str. 1 d. reikalavimus, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Šiuo atveju, sprendžiant dėl apskundimo termino atnaujinimo, įvertinama ne tai, ar institucija tinkamai įteikė dokumentus, tačiau tai, ar pačiam asmeniui buvo žinoma apie procesą ir ar jis galėjo objektyviai įgyvendinti įstatymo jam suteiktas teises. N. S. paaiškino, kad apie jam paskirtą baudą jis sužinojo tik iš antstolio, jis dirba budėtoju mokykloje, tuo tarpu darbovietė, į kurią buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, yra centralizuota įstaiga, jis nepažįsta sekretorės I. S., nutarimo negavo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų tokias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Teismui pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad N. S. apie procesą ir priimtus sprendimus jo atžvilgiu sužinojo tik 2016 m. gegužės mėn., t. y. žymiai vėliau nei šie procesiniai sprendimai buvo priimti. Teismo vertinimu, šiuo atveju apskundimo terminas praleistas dėl to, kad asmuo nieko nežinojo apie jo atžvilgiu vykdomą procesą, todėl tokios aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, leidžiančiomis atnaujinti praleistą terminą. Vien formali aplinkybė, kad antstolis jau atlikto priverstinį išieškojimą – išieškojo N. S. nutarimu paskirtą baudą, negali būti vertinama kaip priežastis užkertanti kelią atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Šiuo atveju praleisto termino neatnaujinimas užkirstų kelią teisingumo įgyvendinimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, praleistas dvidešimties dienų nutarimo apskundimo terminas atnaujintinas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). N. S. neneigia savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d., tačiau nesutinka su nutarimu jam paskirta nuobauda, prašo ją sumažinti. Atsižvelgiant į tai, teismas pasisako tik dėl N. S. paskirtos nuobaudos, tačiau nenagrinėja paties administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių bei N. S. kaltės klausimo.

ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013). Savivaldybių administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu N. S. paskirta 43 eurų bauda, paskiriant tokio dydžio baudą buvo atsižvelgta į nustatytą lengvinančią aplinkybę – teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, į tai, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Už ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą yra numatyta bauda nuo 28 iki 86 eurų. Teismas įvertina tai, kad pažeidėjui pagrįstai buvo pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Kita vertus, teismas nustatė, kad, nedalyvaujant pareiškėjui nagrinėjant jo bylą ir priimant 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas N. S. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), neturi galiojančių nuobaudų, į tai, jog jo gaunamos pajamos nėra didelės, į sveikatos būklę, į tai, kad pažeidimas padarytas šalia poliklinikos, kur asmuo buvo atvažiavęs dėl sveikatos, pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma yra pagrindas pripažinti, kad N. S. paskirta nuobauda savo dydžiu neatitinka padaryto pažeidimo turinio, todėl paskirta nuobauda keistina. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtinas aplinkybes, šiuo atveju net ir ATPK 124¹ str. 4 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos paskyrimas neatitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimų, todėl taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos ir N. S. skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali. Todėl, vadovaujantis ATPK 302 str. 1 d. 5 p., Savivaldybių administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimas Nr. SAVADN-42429470-15 keistinas, paskiriant pareiškėjui švelnesnę nuobaudą, kuri atitiktų administraciniame nurodyme nustatytą baudos dydį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., 4 d., 6 d., 302², 302⁴ str.,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą.

Tenkinti N. S. (N. S.) skundą.

Savivaldybių administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. SAVAD-42429470-15 pakeisti: N. S. už ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti 14 (keturiolikos) eurų dydžio baudą.

Kitos nutarimo dalies nekeisti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.