Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-37-606/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-22
Bylos Nr.
1-37-606/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kaltinamasis
D. T.
Advokatai
Mindaugas Repšas
Baudžiamoji byla Nr. 1-37-606/2011Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00066-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.7.1.; 2.3.6.4.4.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 22 d.

KlaipėdaKlaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai Palepšienei, Nijolei Rupšaitei,dalyvaujant prokurorei Laimai Rokanskienei,gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. T., gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini)m., aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti Klaipėdos lopšelyje – darželyje „K“ sekretore, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. kaltinama tuo, kad iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, t.y. tuo, kad:

D. T., būdama UAB „A” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) registruotos D g. 20-45, Klaipėdos m.) administratore, nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymu be numerio paskirta laikinai eiti direktorės pareigas, 2007-09-24 priėmimo-perdavimo aktu, perdavė UAB „G“ direktoriui S. K. UAB „A“ priklausantį turtą: seifą DS-BI -1 vnt., kurio likutinė vertė 842,02 Lt ir pastolius -100 kv. m., kurių likutinė vertė 6341,85 Lt, iš viso ilgalaikio turto už 7183,87 Lt, tai yra 3643,87 Lt daugiau, negu užregistruotas apskaitos dokumentais pagrįstas įsiskolinimas ir tokiu būdu iššvaistė UAB „A“ priklausantį 3643,87 Lt turtą.

Kaltinamoji D. T. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, jog ji dirbo UAB „A“ administratore ir pagal savo pareigas turėdavusi atsakyti į telefoninius skambučius, paruošti ir išsiųsti paštą – registruotus laiškus, paimti korespondenciją, siųsti faksus, ruošti kavą ir atlikti kitas administratorei priskirtas funkcijas. Įmonėje taip pat dirbo direktorė D. M. ir S. K., kuris jos supratimu dirbo įmonės buhalterijoje. Šios įmonės ir UAB „G“ akcininku buvo V. G.. Kelias dienas darbe nebuvusi įmonės direktorė D. M. atleido save iš šios įmonės direktorės pareigų ir kadangi ji tuo metu buvo likusi įmonėje vienintelė darbuotoja, paštu atsiųstu įsakymu paskyrė ją laikinai eiti tos įmonės direktorės pareigas. Kaltinamoji parodė tiksliai neatsimenanti ar tą pačią dieną, ar ankstesnę, bendrovių akcininkas V. G. liepęs pasirašyti jai seifo ir pastolių perdavimo - priėmimo aktą, kurį jai pasirašyti padavė S. K.. Neįtardama nieko blogo ir suprasdama, kad tai yra vadovo – akcininko nurodymas, o ji likusi vienintelė įmonės darbuotoja, priėmimo - perdavimo aktą ji pasirašė galvodama, jog turtas lieka tam pačiam akcininkui priklausančių įmonių viduje. Be to, taip jai buvo pasakyta ir prieš pasirašant aktą. Kaltinamoji taip pat parodė, jog paštu gautas įsakymas apie laikiną jos paskyrimą buvo be registracijos numerio, jokio sutikimo eiti direktorės pareigas ji nerašiusi, todėl nelaikiusi to įsakymo galiojančiu, be to, ir toliau dirbusi savo tiesioginį darbą, kuriam ir buvo priimta kaip įmonės administratorė. Jokių įmonės buhalterinių dokumentų ji netvarkiusi ir jų nemačiusi.

Liudytojas S. K. paliudijo, jog 2007 metais jis dirbo UAB „A“ vyriausiuoju buhalteriu, vedė šios įmonės buhalterinę apskaitą, o D. T. tuo metu buvo įmonės administratore. Liudytojas nurodė prisimenantis, jog išėjus direktorei D. M., buvo surašytas įsakymas apie tai, kad D. T. laikinai turėjo eiti direktorės pareigas ir šį įsakymą jis pats perdavė akcininkui V. G.. Liudytojas paaiškino, jog kiek jam buvo žinoma, D. T. nebuvo pavesta atlikti veiksmus kaip direktorei ir jai tokie įgaliojimai nebuvo suteikti. Kadangi UAB „A“ turėjo finansinių įsiskolinimų UAB „G“, siekiant juos padengti, UAB „G“ buvo perduotas UAB „A“ seifas ir pastoliai, nors iš tiesų pastoliai buvo perduoti tik dokumentaliai, o ne pagal faktą. Kadangi įmonei vadovavo jos akcininkas V. G., kuris buvo ir UAB „G“ akcininku ir jis davė nurodymą surašyti perdavimo priėmimo aktą, dokumentas buvo paruoštas ir pasirašytas. Tuo metu UAB „A dirbo vienintelė darbuotoja D. T., nes jis tada jau buvo įdarbintas UAB „G“. V. G. buvo UAB „A“ ir UAB „G“ akcininku ir jo nurodymu turtas buvo perduotas iš vienos įmonės į kitą, jis mokėdavo atlyginimus darbuotojams, tiesiogiai vadovavo abiems įmonėms, todėl jie pakluso jo nurodymams. Liudytojas taip pat parodė, jog už netinkamą UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymą jis buvo pripažintas kaltu bei nuteistas.

UAB „A“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. 2007/06/03 nustatyta, jog 2007 m. birželio 22 d. vykusio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta UAB „A“ direktore išrinkti D. M., kuri savo pareigas pradėjo eiti nuo 2007 m. birželio 26 d. (1 t., b. l. 103).

UAB „A“ direktorės D. M. įsakymu nustatyta, jog 2007 m. rugsėjo 17 d. priimtas įsakymas, kuriuo nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. ir visą D. M. nedarbingumo laikotarpį UAB „A“ administratorė D. T. paskirta laikinai eiti UAB „A“ direktorės pareigas. Nustatyta, jog įsakymas pasirašytas D. M. ir patvirtintas įmonės antspaudu. Nustatyta, jog įsakymas yra be registracijos numerio. Taip pat nustatyta, jog įsakymas gautas registruotu laišku Lietuvos paštu (1 t., b. l. 104).

Darbo sutartimi nustatyta, jog S. K. nuo 2007 m. gegužės 8 d. dirbo UAB „A“ vyriausiuoju buhalteriu (1 t., b. l. 107-108).

Buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi nustatyta, jog UAB „G“ ir UAB „A“ 2007 m. liepos 2 d. sudarė sutartį, pagal kurią šalys susitarė, jog UAB „G“ teiks UAB „A“ buhalterines paslaugas. Nustatyta, jog sutartį UAB „A“ vardu pasirašė bendrovės direktorė D. M. (1 t., b. l. 109-111).

Priėmimo – perdavimo aktu nustatyta, jog 2007 m. rugsėjo 24 d. UAB „A“, atstovaujama D. T. ir UAB „G“, atstovaujama direktoriaus S. K., siekiant užtikrinti UAB „G“ finansinius interesus, pasirašė priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo UAB „A“ perdavė, o UAB „G“ priėmė ilgalaikį turtą – seifą DS-BI ir 100 m² pastolių. Nustatyta, jog priėmimo - perdavimo aktas be registracijos numerio. Taip pat nustatyta, jog aktas pasirašytas S. K. ir D. T. bei patvirtintas įmonių antspaudais (1 t., b. l. 173).

D. T. neigia padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, jog iš tiesų ji nesuprato, kad jai perduodamos įmonės direktorės funkcijos. D. T. nuo pat pradžių nuosekliai parodė, jog su ja nebuvo kalbėta ar derinta apie funkcijų perėmimą, be to, direktorė D. M., prieš pasitraukdama iš pareigų, kurį laiką tiesiog neateidavusi į darbą, vieną dieną paštu jai atsiuntė įsakymą apie jos paskyrimą. D. T. taip pat nuosekliai parodė ir tai, kad perdavimo aktą ji pasirašė tik vykdydama tiesioginį pagrindinio akcininko nurodymą ir tik dėl tos priežasties, jog tuo metu įmonėje buvo likusi vienintelė darbuotoja, be to, tikėjo, jog perduotinas turtas liks to paties akcininko kitoje įmonėje.

Teisės teorijoje ir praktikoje svetimo turto iššvaistymas yra specifinė nusikalstama veika, kurios padarymo atveju iššvaistomas tik patikėtas arba kaltininko žinioje buvęs turtas, t.y. turimi ypatingi kaltininko įgaliojimai turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo faktui pripažinti yra svarbu nustatyti, jog kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais to turto atžvilgiu. Šio nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t.y. svetimo turto iššvaistymo subjektu gali būti fizinis asmuo, kuriam savininkas ar teisėtas turto valdytojas juridinę reikšmę turinčio dokumento pagrindu ar kitokiu civilinėje teisėje nustatytu būdu perdavė turtą ar turtinę teisę ir suteikė tam tikrus įgaliojimus.

Bylos medžiaga nustatyta, jog vienintelis byloje esantis dokumentas, kurio pagrindu D. T. buvo paskirta laikinai eiti UAB „A“ direktorės pareigas, yra UAB „A“ direktorės D. M. 2007 m. rugsėjo 17 d. pasirašytas, įmonės antspaudu patvirtintas, vienok atkreiptina paštu atsiųstas įsakymas, kuris vėlgi atkreiptina be registracijos numerio (1 t., b. l. 104). Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių pažymėtina realų bendrovės vadovo įgaliojimų perdavimą juridinę reikšmę turinčio dokumento pagrindu D. T. visa apimtimi, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog D. T. paskyrimas akcinių bendrovių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, bendrovės įstatų prasme negali būti vertinamas kaip tinkamas civilinėje teisėje nustatytas būdas, suteikiantis D. T. bendrovės vadovo kompetenciją.

Baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog D. T. buvo materialiai atsakinga ir, kad jos atsakomybei buvo perduotas bendrovės materialusis turtas. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar D. T., nebūdama nei materialiai atsakinga, nei tinkamu juridiniu pagrindu paskirta bendrovės direktore, turėjo teisę priėmimo - perdavimo akte pasirašyti ir ar jame esantis jos parašas galėjo sukelti teisines pasekmes. Be to, šiuo aspektu kreiptinas dėmesys, jog liudytojas S. K. nurodė, kad iš tiesų pastolių perdavimas iš UAB „A“ bendrovei UAB „G“ buvo tik formalus, faktiškai materialusis turtas perduotas nebuvo. Konstatuotina, jog duomenų, kurie vienareikšmiai patvirtintų ir įrodytų UAB „A“ savininką ar teisėto turto valdytoją juridinę reikšmę turinčio dokumento pagrindu ar kitokiu civilinėje teisėje nustatytu būdu D. T. perdavus UAB „A“ turtą ar turtinę teisę ir suteikus jai tam tikrus įgaliojimus, byloje nėra.

Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą matyti, jog UAB „A“ buvo inicijuota bankroto procedūra, be to, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkęs S. K. už apgaulingą būtent šios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Šių aplinkybių visuma taip pat logiškai suponuoja išvadą, jog D. T., būdama vienintelė įmonės darbuotoja, turto priėmimo - perdavimo akte pasirašė veikdama ne savo iniciatyva, o vykdydama suinteresuoto asmens – abiejų įmonių, kurių vienai iškelta bankroto byla, akcininko nurodymą.

Turto išvaistymas yra tyčinis nusikaltimas. Turto iššvaistymo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tyčia, kuri gali būti tiek tiesioginė, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, tiek netiesioginė, kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Pažymėtina, kad, kaltė apjungia du tarpusavyje glaudžiai susijusius procesus - intelektualinį ir valinį. Intelektualinis tyčios elementas yra susijęs su veikos pavojingumo suvokimu, supratimu aplinkybių, sudarančių nusikaltimo objektyviąją pusę.

Analizuojant ir vertinant išdėstytą, pagrįsto pagrindo teigti, jog, pasirašydama 2007 m. rugsėjo 24 d. priėmimo – perdavimo aktą, D. T. suvokė savo veikos pavojingumą, maža to, norėjo savo veiksmais pažeisti savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, padaryti jam materialinę žalą, ar, nors ir nesiekiant, bet sąmoningai leidžiant šioms pasekmėms atsirasti, baudžiamojoje byloje nėra. Konstatuotina, jog kaltinamosios D. T. veiksmuose nėra tyčios, būtinos atsakomybei už šią nusikalstamą veiką kilti.

Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog D. T. pareikšti kaltinimai iššvaisčius jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą, UAB „A“ priklausiusį turtą, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme, galėtų būti traktuotini kaip įrodymai. Tokiu būdu, D. T. išteisintina nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D.T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė