Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neįgalus, teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį), paskirta 7 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 161 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 60 parų arešto bausmė;

8) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo;

10) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 40 parų arešto bausmė;

11) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 18 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko 2022 m. gegužės 17 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2022 m. gegužės 21 d. apie 13.30 val. viešoje vietoje – Panevėžyje, ant šaligatvio prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam D. V. į veido sritį, dėl ko D. V. krito ant betoninių takelio trinkelių, suėmęs gulintį D. V. už pažastų ne mažiau du kartus trenkė D. V. galvą į betonines takelio plyteles, tuo padarydamas D. V. galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės pusės momenkaulio ir smilkinkaulio linijiniu lūžiu kur lūžio linijos nusitęsia į kaukolės pamato vidurinę daubą, pleištakaulio lūžiu; kraujo išsiliejimu virš kietojo, po kietuoju ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalais; kraujavimu iš dešiniosios ausies landos, tai yra sunkiai sutrikdė D. V. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. V. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs: dešinės pusės momenkaulio ir smilkinkaulio linijiniu lūžiu, kur lūžio linijos nusitęsia į kaukolės pamato vidurinę daubą, pleištakaulio lūžiu; kraujo išsiliejimu virš kietojo, po kietuoju ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalais; kraujavimu iš dešiniosios ausies landos. Sužalojimai padaryti trauminių poveikių kietais bukais ar bukabriauniais daiktais / paviršiais pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2022 m. gegužės 21 d. 14.05 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Tiksliau pasisakyti apie sužalojusį veiksnį ar tikslų trauminių poveikių skaičių nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ir galva atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius, tačiau visumoje sužalojimai – mažai būdingi griuvimui. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo jausti fizinį skausmą. D. V. nustatyti sužalojimai dėl kaukolės pamato kaulų lūžio pagal kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad 2022 m. gegužės 21 d. 14.05 val., D. V. nustatytas 3,26 prom. girtumas (1 t., b. l. 38–39).

Iš 2022 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – teritorija prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tai yra 5 aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Kelias, šaligatvis ir laiptinės yra šiaurinėje pusėje. Apžiūrėjus teritoriją prie namo dėmių, panašių į kraują, neaptikta. Ties namo šiaurės vakarinio kampo vejos žolė išmindyta. Žolėje 5,28 m atstumu nuo namo šiaurės vakarinio kampo, 1,66 m atstumu nuo šaligatvio posūkio šiaurės vakarinio kampo išmindytos žolės plote 2,8x3,6 m rastas mobilaus telefono juodos spalvos, susuktas ir supakuotas į skaidrią plėvelę laidas. Ant plėvelės juodos spalvos užrašas: „EP-DG950CBE“ (1 t., b. l. 25–31).

Iš 2022 m. lapkričio 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojui R. S. buvo pasiūlyta atlikti jo parodymų patikrinimą vietoje ir jis sutiko. Į parodymų patikrinimo vietą išvykstama tarnybiniu automobiliu iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini). Atvykstama (duomenys neskelbtini). Namas penkių aukštų, mūrinis. R. S. parodo virtuvės langą ketvirtame namo aukšte, pro kurį matė įvykį. R. S. nurodo, kad 2022 m. gegužės 21 d. po 13 valandos jis būdamas namuose išgirdo pro virtuvės langą duslų garsą lyg kažkas nukristų. Pasižiūrėjęs pro langą pamatė ant pėsčiųjų tako ant nugaros gulintį jam nepažįstamą vyrą, kurį apžergęs stovėjo (duomenys neskelbtini) tautybės vyras, kuris, suėmęs rankomis už šonų tą gulintį vyrą, jį pakėlęs, tyčia su jėga stumdamas trenkė tą vyrą du kartus į plyteles. To gulinčio žmogaus galva trenkėsi į tako plyteles. R. S. parodo vietą ant pėsčiųjų tako ties šulinio dangčiu, kur tai įvyko, ir kaip (duomenys neskelbtini) tautybės vyras trankė gulintį vyrą. R. S. yra nufotografuojamas. Toliau R. S. nurodo, kad tai pamatęs jis sušuko tam (duomenys neskelbtini) tautybės vyrui „ką darai!?“ ir tas (duomenys neskelbtini) tautybės vyras nutempė gulintį vyrą ant žolės. Kai R. S. iš namų prie jų priėjo, pamatė, kad jau minėtas (duomenys neskelbtini) tautybės vyras judina gulintį vyrą, delnu tapšnoja per veidą, kad vyras atsigautų (1 t., b. l. 91–97).

Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas pagal BK 284 straipsnį viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Pažymėtina, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, jog pirmasis smūgį kumščiu jam į veidą sudavė nukentėjusysis, o po to jis gindamasis D. V. sudavė vieną smūgį į veidą, nuo kurio jis nukrito ant nugaros, galvą trenkdamasis į šaligatvio plyteles. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai neigė naudojęs kokį nors kitą smurtą prieš nukentėjusįjį, tik paaiškino, jog parkritusį D. V. paėmė už pažastų, pakėlė ir nutempė jį ant žolės, kad jam būtų minkščiau, be to, girdėjo kažkokį vyro balsą sakant „ką darai?“. Teisme kaltinamasis parodymų nedavė ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė būdamas girtas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad policiją ir greitąją medicinos pagalbą iškvietė tiesiogiai įvykį matęs liudytojas R. S.. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai, joje buvo kaltinamasis, liudytojas R. S. ir ant žolės gulėjo nukentėjusysis D. V.. Liudytojų R. Š., S. P., M. G. parodymai apie kaltinamojo būseną ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie iki įvykio suvartotą alkoholio kiekį patvirtina, kad nors jis po sulaikymo atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau kaltinamasis parodymus pirmą kartą davė praėjus beveik parai po jo sulaikymo, taigi nėra pagrindo teigti, kad jis juos davė būdamas girtas. Kaltinamasis 2023 m. sausio 12 d. davė dar išsamesnius parodymus apie įvykio aplinkybes, kurie atitiko pirminius jo parodymus, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad jis buvo apklausiamas neblaivus ir nesuprato, ką kalba, juolab, kad didžiąją dalį A. G. parodymų patvirtina ir liudytojų parodymai.

Neabejotinai nustatyta, kad įvykio vietoje buvo nukentėjusysis, kaltinamasis ir liudytojai O. M. bei M. G.. Šie liudytojai paaiškino, kad 2022 m. gegužės 21 d. apie pietus kartu būdami blaivūs ėjo iš M. G. namų į miestą ir sutiko kieme A. G. su jiems nepažįstamu asmeniu, kurie buvo neblaivūs. O. M. teigia, kad jokio konflikto ar smurto tarp šių asmenų negirdėjo ir nematė, nes su M. G. nuėjo juos palikę kieme. Tačiau M. G. nurodė, kad A. G. ir su juo buvęs vyriškis pradėjo tarpusavyje konfliktuoti dėl to, kas iš jų turi pirkti alkoholį, po to pamatė, kad tas nepažįstamas vyras ranka sudavė smūgį kaltinamajam į veidą, o jis iš karto trenkė smūgį ranka atgal nukentėjusiajam į veidą ir tas vyras nukrito ant žemės, paėjus kažkiek toliau išgirdo kažkokio vyriškio šaukiantį balsą „ką darai?“, o kai su O. M. nuėjo į autobusų stotelę, išgirdo atvykstančios greitosios medicinos pagalbos ar policijos sirenas. Taigi M. G. parodymai sutampa su kaltinamojo parodymais, kad pirmasis smūgį kaltinamajam sudavė nukentėjusysis, o po to kaltinamasis sudavė D. V. smūgį į veidą, nuo kurio jis nukrito ant žemės.

Be to, įvykį per buto langus matė liudytojas R. S., kuris nėra niekaip susijęs nė su vienu proceso dalyviu. R. S. parodymai, ką jis matė ir girdėjo, nuo pat pranešimo Bendrajam pagalbos centrui, atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams, visų apklausų metu ir parodymų patikrinimo metu buvo nuoseklūs ir pakankamai detalūs, taigi nėra pagrindo netikėti jo nurodytomis aplinkybėmis. Iš pradžių liudytojas R. S. matė nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kur ir yra įvykio vieta, einančius 4 asmenis, iš kurių vienas buvo neįgalus, su vėžimėliu (pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad tai M. G., kuris naudojasi vaikštyne su ratukais). Prie namo kampo kaltinamasis ir nukentėjusysis susistumdė ir tada jis išgirdo garsą, tarsi kažkas kristų, bei pamatė ant plytelėmis iškloto pėsčiųjų tako gulintį žmogų. Tada A. G. už pažastų paėmęs nukentėjusįjį 2 ar 3 kartus jį kėlė ir trenkė į grindinį taip, kad tas gulintis asmuo galva trenkėsi į plyteles. Kai tai pamatęs R. S. pradėjo pro langą rėkti „ką darai“ (tai girdėję nurodė tiek kaltinamasis, tiek ir M. G.), kaltinamasis tą žmogų nutraukė ant žolės, kur jis ir buvo rastas atvykus specialiosioms tarnyboms. R. S. užtikrintai nurodė, kad A. G. akivaizdžiai tyčia kėlė ir trenkė į plyteles nukentėjusįjį, o ne dėl to, jog jis jam išslysdavo iš rankų neatsargiai keliant ar pan. Kaip nurodė R. S., kiti du asmenys nieko nedarė ir jam išėjus į kiemą jau buvo pasišalinę.

Pačiam nukentėjusiajam D. V. ligoninėje buvo nustatytas sunkus 3,26 prom. girtumas. Dėl įvykio metu buvusio neblaivumo ir patirtos galvos traumos nukentėjusysis paties įvykio aplinkybes nelabai pamena. Nors teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad galėjo galvą susižaloti pats griūdamas dėl buvusio girtumo, tačiau tai paneigia jau aptarti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie D. V. suduotą smūgį, po kurio jis krito ant žemės, tiek ir liudytojų M. G. bei R. S. parodymai apie jiems žinomas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad net jeigu ir nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį kaltinamajam, tai nepašalina A. G. baudžiamosios atsakomybės dėl jo prieš nukentėjusįjį atliktų veiksmų ir nelaikytina būtinąja gintimi, kaip ji suprantama pagal BK 28 straipsnį. A. G. uždarant į sulaikymo patalpas ant jo kūno jokių sužalojimų nebuvo užfiksuota (1 t., b. l. 181), jis taip pat nereiškė jokių pretenzijų, kad D. V. būtų jį sužalojęs.

Taigi byloje surinkti įrodymai pagrindžia, kad A. G. 2022 m. gegužės 21 d. apie 13.30 val. Panevėžyje, ant šaligatvio prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo, sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam D. V. į veido sritį, nuo kurio jis krito ant pėsčiųjų takelio grindinio, o po to dar suėmęs gulintį nukentėjusįjį už pažastų ne mažiau kaip 2 kartus trenkė D. V. galvą į takelio plyteles. Nors D. V. ligoninėje buvo gydytas tik mažiau nei parą, nes, kaip pats nurodė, turėjo vykti į komandiruotę ir dėl to gydytojų prašėsi būti paleidžiamas iš ligoninės, ir daugiau į medikus nesikreipė, tačiau dėl tokių tyčinių kaltinamojo veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kadangi nustatyti sužalojimai dėl kaukolės pamato kaulų lūžio kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Be to, nusikalstamus veiksmus, pasireiškusius fizinio smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, kaltinamasis A. G. atliko viešoje vietoje (Panevėžyje, prie daugiabučio namo), kitų asmenų akivaizdoje, taigi jis tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jau minėta, kad visa tai pro buto langus matė liudytojas R. S., kuris dėl įvykio kvietė specialiąsias tarnybas, turėjo bendrauti su atvykusiais pareigūnais, nors ruošėsi ir skubėjo į šventę. Šio liudytojo teigimu, kaltinamąjį drausmino ir pro šalį ėjusi moteris su šunimi, tik ji ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Todėl kaltinamojo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos dvi aplinkybės: 1) nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nors tikrintis blaivumą atsisakė (1 t., b. l. 150), tačiau apsvaigimas įrodytas kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir liudytojais apklaustų M. G. bei policijos pareigūnų parodymais) ir šis apsvaigimas turėjo įtakos kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); 2) kadangi naujus tyčinius nusikaltimus A. G. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 308,56 Eur turtinę žalą už D. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 134–135). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateiktas šias išlaidas pagrindžiantis gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame nurodyta, kad D. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2022 m. gegužės 21 d. iki 2022 m. gegužės 22 d. dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 137). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. V. hospitalizuotas 2022 m. gegužės 21 d., o išrašytas iš ligoninės 2022 m. gegužės 22 d. Taigi matyti, kad turtinė žala susidarė dėl nukentėjusiajam ligoninėje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina turtinė žala.

Kaltinamasis A. G. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių, o kitas – sunkių nusikaltimų kategorijoms, veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sudėčiai, abi veikos tyčinės, baigtos, nusikaltimais A. G. sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamasis ne tik sudavė smūgį nukentėjusiajam, bet po to, kai jis nukrito, dar trankė jį į grindinį iki tol, kol liudytojas R. S. ėmė jį drausminti, tik tada kaltinamasis nutraukė savo nusikalstamus veiksmus ir nutempė D. V. ant žolės. Nukentėjusysis ligoninėje buvo gydytas tik kiek mažiau nei parą ir duomenų apie liekamuosius reiškinius D. V. sveikatai byloje nėra, dėl to, kad neatsimena įvykio aplinkybių, jis jokių pretenzijų niekam nereiškia. Kaltinamasis yra subrendęs vyras, anksčiau teistas 11 kartų, įskaitant ir dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų (2 t., b. l. 33–45), ne kartą atlikinėjo su laisvės atėmimu susijusias bausmes, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 22–32), nuo 2009 m. niekur nedirba (2 t., b. l. 114), nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 113). Kaltinamasis yra neįgalus, pirmą kartą vaikų psichoneurologės konsultuotas 1994 m., po to 2008 m. buvo gydytas ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje, 2014 m. ambulatoriškai atliktas intelekto tyrimas, o 2016 m., kai pas specialistus lankėsi paskutinį kartą, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 127, 131). Teisiamajame posėdyje A. G. nurodė, kad jam nustatyta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad jis negalėtų atlikinėti laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra.

Įvertinęs visas nustatytas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą skiriamos bausmės, apibūdinančias aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, nustatytas sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, konstatuoja, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už abiejų nusikaltimų padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę, kurią jis turi realiai atlikti, nes švelnesnėmis bausmės rūšimis negalima pasiekti bausmės tikslų ir sulaikyti A. G. nuo jam būdingo nusikalstamo elgesio. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamas veikas 2022 m. gegužės 21 d. A. G. padarė būdamas prieš kelias dienas paleistas kaip atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nusikaltimų pobūdį, sunkumą, sukeltus padarinius, kaltinamojo sveikatos būklę ir kitas jau aptartas tiek padarytas veikas, tiek ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, A. G. už abu nusikaltimus skirtinos nedaug už vidurkį mažesnės laisvės atėmimo bausmės: už sunkų nusikaltimą – 5 metai laisvės atėmimo, o už nesunkų nusikaltimą – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo 5 metams bausme apimant švelnesnę laisvės atėmimo 1 metams bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 21 d. 13 val. 39 min. iki 2022 m. gegužės 23 d. 12 val. 10 min. (2 paros), 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai (1 t., b. l. 178–180, 181–183).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 184–191) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje, o įvykio vietoje rastas ir paimtas telefono laidas (1 t., b. l. 32–34) sunaikintinas kaip menkavertis, nes nenustatyta, kad jis priklausytų kuriam nors iš proceso dalyvių.

Patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo (3 t., b. l. 6–8) iš kaltinamojo neišieškotinos į valstybės biudžetą, nes jam gynėjas skirtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 3 dalis). Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybei išieškotinos 26,56 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir jam paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 21 d. 13 val. 39 min. iki 2022 m. gegužės 23 d. 12 val. 10 min. (2 paros), 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

A. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. G. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 308,56 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 56 ct) turtinei žalai atlyginti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje joje esančius kompaktinius diskus, o telefono laidą sunaikinti.

Nepriteisti iš kaltinamojo A. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Priteisti iš A. G. 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) valstybei proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.