Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui Einiui Kudžmai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio V. V. įmonėje, neteisto, administracine tvarka nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018 m. liepos 19 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininko E. K. (toliau – Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. 2018-07-19 Institucijos nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 str. 3 d. 75 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. birželio 12 d. apie 11.35 val. vairuodamas sunkvežimį „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pagrindiniu keliu, sukdamas į šalutinį kelią, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šalutiniu keliu link sankryžos važiavusiu automobiliu „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 108 punktą.

2018-08-16 Panevėžio apylinkės teisme gautas G. Š. skundas dėl 2018-07-19 Institucijos nutarimo, kuriuo prašoma jį panaikinti. Nurodo, kad įvykio metu sukdamas į šalutinį kelią važiavo sunkiasvoriu transportu, žvyrkelio danga, lėtai (apie 15 km/h greičiu). Sukant į šalutinį kelią (šiuo atveju į kairę pusę) natūraliai (kitaip neįmanoma atlikti posūkio) yra išvažiuojama j priešpriešinę pagrindinio kelio eismo juostą. Kadangi kelias nėra asfaltuotas, nėra sužymėtų linijų, kelio plotis pakankamai siauras, G. Š. objektyviai buvo neįmanoma kitaip patekti į šalutinį kelią. Manevrą su didelių gabaritų transporto priemone jis atliko pasitelkęs visas įmanomas apdairumo, protingumo priemones, savo veiksmus adekvačiai adaptavęs prie esamų eismo sąlygų. Be to, KET 107 punktas numato, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tuo metu, kai buvo atliekamas posūkis, sankryža buvo tuščia, priešingu atveju, jei sankryžoje būtų Iš anksto matomas „Volvo S80“, joks vairuotojas nepadarytų tyčinio manevro, automatiškai sąlygojančio autoįvykį. Tuo tarpu šioje situacijoje neteisus yra išimtinai „Volvo S80“ vairuotojas, kuris nestabdydamas bei nesilaikydamas taisyklių, neapdairiai važiavo į sankryžą iš šalutinio kelio. Kadangi „Volvo S80“ vairuotojas ruošėsi įvažiuoti į pagrindinį kelią, laikytina, kad buvo pažeistas KET 101 punktas - vairuotojas nedėjo jokių pastangų įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (juo labiau didelių gabaritų transporto priemonėms). Skundžiamame nutarime nebuvo išsamiai motyvuota, kodėl visos G. Š. byloje nurodytos aplinkybės laikomos nesvarbiomis, siekiant sušvelninti administracinę nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įvertinti Volvo S80 vairuotojo veiksmai bei galimi KET pažeidimai. G. Š. charakterizuojamas išimtinai teigiamai, neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų, augina mažametį sūnų. Įvertinus visa tai, yra aišku, kad pareiškėjas elgėsi tinkamai, transporto priemonę vairavo atsakingai bei nėra kaltas dėl aukščiau minėto autoįvykio.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, nes Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, surinkti duomenys visiškai patvirtina G. Š. kaltę dėl įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrimo su šalutiniu keliu link sankryžos važiavusiu automobiliu.

Nukentėjusiojo L. D. atstovas advokatas Algimantas Lipnevičius prašė G. Š. skundą atmesti ir iš pastarojo priteisti L. D. atstovavimo išlaidas.

Pareiškėjo G. Š. atstovas advokato padėjėjas Gintautas Šteinas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą, prašė panaikinti 2018-07-19 Institucijos nutarimą, o šio prašymo netenkinant – pritaikyti G. Š. atžvilgiu ANK 34 str. ir jam paskirtą baudą sumažinti arba visai jos neskirti. Teigė, kad kito automobilio vairuotojas padarė daug KET pažeidimų, dėl ko atsitrenkė į G. Š. vairuojamą automobilį. Institucija netinkamai vertino surinktus duomenis, nes dėl eismo įvykio daugiau yra kaltas Volvo vairuotojas D. Teisingiausia šioje situacijoje būtų pripažinti abipusę kaltę.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš skundo turinio, G. Š. neigia kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 417 str. 3 d. numatyto nusižengimo padarymo, teigia apie nepagrįstą jo nubaudimą už jį bei neteisingą byloje esančių aplinkybių įvertinimą. Tačiau teismas tokius pareiškėjo (jo atstovo) argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad vien tai, kad Institucija (pareigūnas) byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei pareiškėjas (jo atstovas), kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė Institucija. Skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą, tokių motyvų nenurodė ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu.

Iš administracinio kaltinimo seka, kad G. Š. nubaustas už KET 108 punkto reikalavimų nesilaikymą, nes važiuodamas automobiliu įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šalutiniu keliu link sankryžos važiavusiu automobiliu.

KET 108 punktas numato, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta.

G. Š. skundu neneigia paties jo vairuojamo automobilio įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau nepripažįsta, kad jo veiksmai sąlygojo eismo įvykį – susidūrimą su kitu automobiliu, kaltę dėl to versdamas kito automobilio vairuotojui L. D.. Tačiau tokie skundo bei tokie pat teismo posėdyje išsakytieji pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo Gintauto Šteino teiginiai yra nepagrįsti.

Nors G. Š. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis sukdamas iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau susidūrimas įvyko dėl kito vairuotojo kaltės, kas atsispindi ir teismui pateiktame skunde, teismo posėdyje pareiškėjo atstovo paaiškinimuose, byloje surinktų ir teismo ištirtų objektyvių įrodymų visuma yra pakankama jo kaltei dėl ANK 417 str. 3 d. pagrįsti.

Administraciniame kaltinime nurodytame eismo įvykyje dalyvavęs L. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jis važiavo šalutiniu keliu link pagrindinio, kadangi ruošėsi sukti į kairę, laikėsi ašinės linijos, žiūrėjo į kairę, jau beveik stovėjo, kai atlėkė sunkvežimis ir trenkėsi į jo automobilio priekį, susidūrimo vieta šalutiniame kelyje. Jo tokius parodymus patvirtina ir byloje esantys policijos pareigūnės J. G. tarnybiniai pranešimai, administracinio nusižengimo protokolas, liudytojos J. G. parodymai teisme, taip pat eismo įvykio schema su fotonuotraukomis. Iš įvykio schemos, kurią sudarė kompetentingas policijos pareigūnas ir kurios teisėtumo, pagrįstumo neginčijo G. Š. bei jo atstovas, beje, tam teismas pagrindo ir nemato, akivaizdžiai matyti, jog automobilių susidūrimo vieta yra šalutiniame kelyje, iki sankirtos su pagrindiniu keliu dar esant gan nemažam atstumui – nuo L. D. vairuojamo automobilio iki pagrindinio kelio - 13,3 metrų. Schemoje bei fotonuotraukoje užfiksuotas automobilių išsidėstymas leidžia pagrįstai manyti, kad šalutiniu keliu važiavęs L. D. važiavo savo kelio puse (dešine), o tuo tarpu iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią sukęs G. Š. vairuojamas automobilis yra įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kuria ir judėjo L. D. vairuojamas automobilis. Jokie duomenys, be subjektyvių pareiškėjo skunde nurodytų teiginių bei jo atstovo paaiškinimų teisme, nerodo, kad L. D. iki eismo įvykio važiavo ne savo eismo juosta, bei nepaneigia G. Š. įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą ir to sąlygoto susidūrimo su kitu automobiliu.

Teismo posėdžio metu apklausta į įvykio vietą iškviesta ir joje buvusi policijos pareigūnė J. G. taipogi parodė, kad atvykus į įvykio vietą, ją apžiūrėjus, išklausius eismo įvykio dalyvių jai nekilo jokių abejonių dėl eismo įvykio kaltininko G. Š.. Abejoti policijos pareigūnės parodymais, kurie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, teismas neturi pagrindo. Nei apylinkės teisme, nei skunde G. Š. ar jo atstovas nenurodė jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad G. Š. iki įvykio būtų pažinojęs administracinį nusižengimą užfiksavusią policijos pareigūnę, kad ji būtų dėl ko nors suinteresuota apkalbėti G. Š. nepagrįstai kaltinant administracinio nusižengimo padarymu. Tokių duomenų apylinkės teismas taip pat nenustatė. Vien tai, kad policijos pareigūnės surinktų duomenų vertinimas skiriasi nuo G. Š., jo interesus ginančio atstovo ir yra jiems nepalankus, nesuponuoja išvados dėl policijos pareigūnės šališkumo. Atsižvelgiant į tai, netikėti policijos pareigūnės tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis bei apylinkės teisme duotais jos parodymais, teismas neturi priežasčių.

Teismas pastebi, kad skunde bei G. Š. atstovo pasisakymuose teismo posėdžio metu daug skiriama dėmesio kito eismo dalyvio – L. D. veiksmų analizei bei jų vertinimui, pabrėžiant, jog būtent „Volvo S80“ vairuotojas, kuris nestabdydamas bei nesilaikydamas taisyklių, neapdairiai važiavo į sankryžą iš šalutinio kelio ir buvo neteisus. Tačiau pastaruosius G. Š. gynybinę poziciją atspindinčius teiginius paneigia byloje esančių, teismo ištirtų įrodymų visuma. Be to, šioje administracinio nusižengimo byloje vykdoma teisena G. Š. atžvilgiu ir būtent jo veiksmų teisėtumas yra nagrinėjimo dalykas, o L. D. veiksmai neeliminuoja paties G. Š. atliktų veiksmų bei atsakomybės už juos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visumos analizė abejonių dėl G. Š. kaltės padarius ANK 417 str. 3 d. nurodytą administracinį nusižengimą teismui nepalieka. Byloje pakanka duomenų išvadai, kad G. Š. važiuodamas automobiliu įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šalutiniu keliu link sankryžos važiavusiu automobiliu, tuo pažeidė KET 108 punkto reikalavimus. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos nutarime padarytomis išvadomis dėl G. Š. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 417 str. 3 d. numatyto nusižengimo sudėtį, todėl G. Š. skundžiamu Institucijos nutarimu pagal ANK 417 str. 3 d. nubaustas pagrįstai, kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo yra tinkamai įrodyta, todėl naikinti nutarimą ir bylą nutraukti jo atžvilgiu nėra pagrindo.

Pažeidėjo G. Š. atstovas, netenkinant prašymo dėl Institucijos nutarimo naikinimo, prašė sumažinti G. Š. paskirtą administracinę nuobaudą arba jos visai neskirti. Tačiau toks prašymas nepagrįstas. Teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu teisingai nustatęs, kad G. Š. padarė ANK 417 str. 3 d. numatytą pažeidimą, Institucija laikydamasi administracinių nuobaudų skyrimui įtvirtintų reikalavimų paskyrė tinkamą nuobaudą už jį.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, Institucija skirdama G. Š. administracinę nuobaudą atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes Institucija jam paskyrė administracinę nuobaudą – baudą, lygią vidurkiui. Pažeidimų skiriant ją pažeidėjui nenustatyta.

Nors G. Š. atstovas mano, kad jo atstovaujamam paskirta per griežta administracinė nuobaudą ir yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 str. 5 d. baudą mažinti arba jos visai neskirti, teismas su tuo nesutinka ir daro priešingą išvadą – kad nėra jokio pagrindo pažeidėjui paskirtą minėtą administracinę nuobaudą laikyti per griežta ir neteisinga bei G. Š. atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d.

ANK 34 straipsnio 5 dalis įtvirtina galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Apylinkės teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, jog skunde nurodytos ar teisme G. Š. atstovo išsakytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę nei jam paskirta ar net švelnesnę nei ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinę nuobaudą. Skunde nurodomos bei teisme G. Š. atstovo išsakytos aplinkybės dėl teigiamos pažeidėjo asmenybės, mažamečio sūnaus auginimo, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimo ir pan. nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinės nuobaudos švelninimui. Todėl konstatuotina, kad švelninti G. Š. Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą nėra teisinio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas pagrįstai ir teisėtai, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl pareiškėjo skundo tenkinti nėra jokio pagrindo.

Nukentėjusiojo L. D. atstovas advokatas A. Lipnevičius teismo posėdžio metu prašė priteisti iš G. Š. L. D. naudai atstovavimo išlaidas. Nors nukentėjusiojo atstovo teismui pateiktas prašymas užvardintas ieškiniu, kuomet ieškinio institutas ANK nėra reglamentuotas, vien procesinio dokumento klaidingas pavadinimas negali sąlygoti jo turinio neteisėtumo bei nepagrįstumo. Iš pastarojo dokumento turinio matyti, ką atstovas žodžiu atkartojo teismo posėdžio metu, kad juo prašoma atlyginti L. D. atstovavimo išlaidas. Toks prašymas yra pagrįstas ir nagrinėtinas.

ANK 666 str. numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti, byloje yra pateiktas advokato orderis, teisinių paslaugų sutartis ir pinigų priėmimo kvitas 250 Eur sumoje. Pateikti dokumentai skundą nagrinėjančiam teismui yra tinkamai patvirtinti, jie turi ryšį su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla ir pagrindžia, kad advokatas šioje byloje teikė nukentėjusiajam teisines paslaugas ir sugaišo savo laiką, kuris įkainotas sutartyje nurodyta minėta suma, atstovaudamas nukentėjusįjį L. D. apylinkės teisme. Šios aplinkybės nurodytos teisinių paslaugų sutartyje, o tai, kad L. D. realiai šias išlaidas patyrė patvirtina į bylą pateikta pinigų priėmimo kvito patvirtinta kopija. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, jog procesą apylinkės teisme inicijavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. Š., į jo skundo išnagrinėjimo rezultatą (skundas netenkinamas), konstatuoja teisinio pagrindo priteisti L. D. atstovavimo išlaidas buvimą. Tačiau teismas pastebi, kad nagrinėjamoji byla nelaikytina sudėtinga ar didelės apimties, kas leistų teigti, kad proceso šalies atstovas turėjo dėti dideles pastangas bei ieškoti teisminės praktikos dėl atstovaujamojo interesų užtikrinimo apylinkės teismui nagrinėjant G. Š. skundą. Be to, byla išnagrinėta vieno posėdžio metu, kurio trukmė nežymiai viršijo 1 val. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašoma priteisti 250 Eur atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 150 Eur, kuri bus adekvati ir teisinga šio klausimo teisingumo prasme bei proporcinga advokato atliktiems veiksmams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsniu,

nutaria:

2018 m. liepos 19 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininko E. K. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir pareiškėjo G. Š. skundo netenkinti.

Nukentėjusiojo L. D. atstovo advokato Algimanto Lipnevičiaus prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. Š. L. D. naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.