Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-10-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-14248-1052/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-01
Bylos Nr.
e2YT-14248-1052/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07041-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Bundonė
Pareiškėjas
L. S.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14248-1052/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07041-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
(N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė,sekretoriaujant G. L., R. G.,dalyvaujant vertėjai V. D.,pareiškėjai L. S. (L. S.), jos atstovei advokato padėjėjai E. S.,

suinteresuoto asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyriaus atstovei D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. S. ir jos atstovė prašė nustatyti juridinį faktą, kad asmuo be pilietybės, L. S., gimusi 1946 m. vasario 10 d., gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji neturi Lietuvos Respublikos dokumentų, nori kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje gavimo. Lietuvoje gyvena nuo 1969 m., dirbo buvusioje tankų gamykloje, tuo metu viskas buvo rusų kalba ir jai atrodė, kad nereikėjo jokių kitų dokumentų, po 1991 m. nesikreipė niekur tam, kad sutvarkyti dokumentus ir įteisinti savo gyvenimą Lietuvoje, kadangi norėjo išvykti, bet niekur išvykti nepavyko. Šiuo metu gyvena Panerių gatvėje, esančiame 99 name, Kaune, gyvenamąjį plotą nuomojasi. Patvirtino, kad jos prašymuose dėl juridinio fakto nustatymo pateiktos aplinkybės yra teisingos ir tikslios. Prašė tenkinti jos prašymą.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė – nustatyti, kad asmuo be pilietybės L. S. gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje. Paaiškino, kad pareiškėja iki 1994 m. dirbo fabrike, ką patvirtina pareiškėjos pateikta darbo knygelė, gyveno Lietuvos Respublikoje, bet kitų tai patvirtinančių dokumentų neturi, gyvenimo Lietuvos Respublikoje faktą reikalinga nustatyti tam, kad pareiškėja gautų dokumentus, patvirtinančius jos teisinį statusą Lietuvos Respublikoje ir ji galėtu įteisinti savo gyvenimą Lietuvoje. Nurodė, kad L. S., nustačius juridinį faktą, galėtų gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir galėtų kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo. Pareiškėjos atstovė palaikė prašymuose dėl juridinio fakto nustatymo išdėstytus argumentus ir pareiškėjos poziciją, prašė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Pareiškėja pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad pareiškėja gimė 1946 m. (duomenys neskelbtini). Apie 1969 m. atvyko į Lietuvą ir iki 1994 m. dirbo fabrike, vėliau ėmėsi slaugyti senelius. Pareiškėja turėjo TSRS pasą (duomenys neskelbtini), išduotą 1981 m. gruodžio 24 d., tačiau pasibaigus jo galiojimo laikui savo teisinės padėties klausimo Lietuvos Respublikoje nesprendė, o galiojančio Lietuvos Respublikos piliečio paso ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neturėjo. Laikotarpį nuo 1969 m. iki dabar gyvena Lietuvoje, Kauno mieste, per šį laikotarpį niekur nebuvo išvykusi. Iki 2016 m. rugpjūčio mėn. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), po to persikėlė į (duomenys neskelbtini). Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje įteisinimo ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimo į Lietuvos institucijas nesikreipė. 2018 m. sausio 12 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyrių dėl pagalbos renkant dokumentus siekiant nustatyti juridinį faktą dėl savo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja neturi jokių galiojančių dokumentų patvirtinančių jos pragyventą laikotarpį Lietuvoje po Lietuvos Respublikos atkūrimo, todėl ji kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl pragyvento laikotarpio Lietuvoje nustatymo, siekiant išspręsti savo teisinę padėtį – kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo.

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad L. S. atvyko į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyrių norėdama išspręsti savo teisinę padėtį, pateikė prašymą, kuriame prašė padėti jai surinkti reikiamus dokumentus, kad galima būtu išduoti jai asmens dokumentą, ko pasėkoje buvo kreiptasi į atitinkamas užsienio institucijas siekiant išsiaiškinti jos pilietybės klausimą, gavus atsakymus, kad pareiškėja neturi kitų šalių pilietybės, nustatyta, kad ji yra asmuo be pilietybės ir turi teisę kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Papildomai nurodė, kad migracijos skyriaus duomenimis L. S. gyveno Lietuvoje iki 1994 m. ir gyvena Lietuvoje iki šiol. Pasitvirtinus pareiškėjos nurodomoms aplinkybėms Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyrius neprieštarauja pareiškėjos išreikštam prašymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206). Teisės gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymas (2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2207). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, įgyvendinant savo teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje ir moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, ir turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimais, liudytojos V. T. parodymais nustatyta, kad pareiškėja gimė 1946 m. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 22-23). Pareiškėja nuo 1970 m. dirbo Lietuvoje sandėlininke, sandėlio vedėja, nuo 1991 m. dirbo instrumentinės bazės inžinieriumi, nuo 1994 m. dirbo Lietuvoje, VĮ „Magnalis“ (el. b. l. 13, 20-21). Dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos tapatybę, yra L. S. gimimo liudijimas (el. b. l. 22-23) ir TSRS pasas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14-16), išduotas 1981 m. gruodžio 24 d., kurio galiojimas yra pasibaigęs. Pareiškėja paaiškino, kad apie 1969 m. atvyko į Lietuvą ir iki 1994 m. dirbo fabrike, ką patvirtina pareiškėjos darbo knygelės ir socialinio draudimo pažymėjimo duomenys, pareiškėja paaiškino, kad nuo 1969 m. iki dabar nepertraukiamai gyvena Lietuvoje, Kauno mieste, per šį laikotarpį niekur nebuvo išvykusi. Iki 2016 m. rugpjūčio mėn. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), po to persikėlė į (duomenys neskelbtini), dar vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini), t. y. dabartinę gyvenamąją vietą. Pareiškėjos paaiškinimus apie tai, kad pareiškėja iki ir po Lietuvos Nepriklausomybės nuolatos gyveno Lietuvoje patvirtina rašytiniai įrodymai esantys byloje: darbo knygelės ir socialinio draudimo pažymėjimo duomenys bei 2012 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto savivaldybės mero raštas Nr. ((duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gruodžio 3 d. Gyvenamosios patalpos apžiūros aktas Nr. 171, kuriuose nurodyta, jog 2012 m. sausio 2 d. ir 2012 m. gruodžio 3 d. bute (duomenys neskelbtini) rasta gyvenanti L. S., gim. 1946 m vasario 10 d., kurios teigimu ji bute gyvena nuo 1975 m. ir Lietuvos Respublikos paso neturi (el. b. l.47, 48). Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos V. T. parodymai, kad ji ir pareiškėja pažįstamos nuo 1977 m., kartu dirbo kariniame dalinyje, tankų gamykloje iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kai tankų gamykla buvo uždaryta. Pareiškėja buvo sandėlio vedėja. 1979 m. liudytoja apsigyveno tame pačiame name esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno pareiškėja ir gyveno šalia, kol pareiškėjos 2016 m. lapkričio mėnesi neiškeldino iš buto. Šiuo metu pareiškėja gyvena Panerių gatvėje.

Teismas įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog byloje įrodyta, jog pareiškėja nuo 1970 m. spalio 7 d., pareiškėja nuolat gyvena Lietuvoje, dirbo, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos yra įrodytos, todėl pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno Lietuvoje ir dabar nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turint tikslą gauti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 279, 307 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445–448 straipsniais,

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., gim. 1946 m. vasario 2 d., gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turint tikslą gauti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Bundonė