- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- 1-351-311/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01048-10-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Civilinis ieškovas
- VSDF Kauno skyriaus
- Kaltinamasis
- S. S., J. K.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d.,
J. K.-D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista
kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.,
Aprašomoji dalis
n u s ta t ė:
Kaltinamoji S. S. apgaule J. K.-D. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, o būtent: būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, susitarusi ir bendrai veikdama su J. K.-D., žinodama, kad pastaroji yra nėščia ir, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31). J. K.-D. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai, bus skaičiuojama pagal 2007 metų IV ketvirtį ir 2008 metų I ketvirtį gautas draudžiamąsias pajamas, siekdama padėti gauti draudžiamąsias pajamas, žinodama, kad realiai J. K.-D. įmonėje nedirbs, 2007 m. spalio mėn. 15 d. sudarė darbo sutartį Nr. 21, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad J. K.-D. įdarbinama vadybininke, nustatant 8 darbo valandų per dieną, 5 darbo dienų darbo savaitės trukmę, 3000 litų darbo užmokestį. Po ko, laikotarpiu nuo 2007-10-16 iki 2008-03-31 užpildžiusi ir pasirašiusi J. K.-D. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodė, kad ji bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, taip pat nepagrįstai priskaičiavusi už 2007 metų IV ir 2008 metų I ketvirčius 13565,22 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), 2008-01-12 Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį ir 2008-04-10 Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį Nr. 8, pateikė juos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, 2007-12-28 Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr. 12 ir 2008-04-09 Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį Nr. 1. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, ko pasekoje J. K.-D. pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008-07-04 VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, pateikė prašymą, kuo remiantis 2008-07-09 VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimą Nr. 8.37-2447 skirti J. K.-D. motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-05 iki 2008-08-18 priskaičiuojant 1080,72 Lt pašalpos sumą.
Po ko, J. K.-D. 2008-08--26 VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, pateikė prašymą, kuo remiantis 2008-08-27 VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimą Nr. 8.36-9911 J. K.-D. skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks dveji metai laikotarpiu nuo 2008-08-19 iki 2010-06-10 ir priskaičiavo 45227,35 Lt pašalpos sumą. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2010-06-10, S. S. padėjo apgaule J. K.-D. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į 11407,60 Lt, iš kurių jai buvo išmokėta – 9076,83 Lt motinystės pašalpos ir 45227,35 Lt, iš kurių jai buvo išmokėta 36882,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos iki vaikui sukaks dveji melai, iš viso padarydama VSDFV biudžetui 56634,95 Lt turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d.
Kaltinamoji S. S. suklastojo ir panaudojo dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos VSDF biudžetui, o būtent: būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, susitarusi ir bendrai veikdama su J. K.-D., žinodama, kad realiai pastaroji bendrovėje nedirbs, 2007-10-15 surašė ir pasirašė darbo sutartį Nr. 21, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad J. K.-D. įdarbinama vadybininke ir jai bus mokamas 3000 litų darbo užmokestis, po ko laikotarpiu nuo 2007-10-16 iki 2008-03-31 užpildė ir taip suklastojo J. K.-D. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodė, kad J. K.- D. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, dėl ko J. K.-D. nepagrįstai priskaičiuota už 2007 metų IV ir 2008 metų I ketvirčius 13565,22 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), po ko 2008-01-12 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį ir 2008-04-10 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį Nr. 8 nurodžiusi grafoje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ žinomai neteisingus duomenis, šiuos dokumentus patvirtino savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės parašu, 2008-01-14 ir 2008-04-16 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, tokiu būdu šiuos dokumentus suklastojo ir panaudojo, dėl ko VSDF biudžetui buvo padaryta didelės – 56634,95 Lt žalos.
Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.
Kaltinamoji S. S. būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą bei būdama kasininku, tyčia pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. savo parašais patvirtino 2007 m. spalio, lapkričio, gruodžio, 2008 m. sausio, vasario, kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodoma, kad J. K.-D. neva dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, bei įtraukdama ir savo parašais patvirtindama darbo užmokesčio žiniaraščius už 2007 metų 10 mėnesį, už 2007 metų 12 mėnesį, 2008 m. vasario mėn. mokamąjį žiniarašti Nr. 3, 2008 m. kovo mėn. mokamąjį žiniaraštį Nr. 5, įtraukdama savo parašais nepatvirtintus 2007 m. lapkričio mėnesio mokamąjį žiniaraštį Nr. 5, darbo užmokesčio žiniaraštį už 2008 metų 1 mėnesį, pagal kuriuos J. K.-D. buvo fiktyviai išmokėtas mėnesinis atlyginimas bendrai 10349,09 Lt sumai ir juos apskaitė buhalterinėje apskaitoje. Tuo S. S. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “' buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos.
Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.
Kaltinamoji J. K.-D. susitarusi ir bendrai veikdama su UAB „(duomenys neskelbtini) “, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) direktore S. S., siekdama apgaule savo naudai įgyti motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodama, kad yra nėščia, žinodama, kad 2008 metais jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat žinodama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo Įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 2007, Nr. 132-5346) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (įsigaliojusio nuo 2008-01-01, galiojusio iki 2008-12-31), jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai, bus skaičiuojama pagal 2007 metų IV ketvirtį ir 2008 metų I ketvirtį gautas draudžiamąsias pajamas, siekdama parodyti neva gaunamas 2007 metų IV ketvirčio ir 2008 metų I ketvirčio draudžiamąsias pajamas, žinodama, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke nedirbs, tačiau, tikslu iš VSDF biudžeto gauti motinystės pašalpas, 2007 m. spalio mėn. 15 d. su UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore S. S. sudarė ir pasirašė fiktyvią darbo sutartį Nr. 21, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad ji įdarbinama vadybininke, jai nustatoma darbo savaitės trukmė - 5 darbo dienos, 8 darbo valandos/40 valandų per savaitę ir jai bus mokamas 3000 litų darbo užmokestis.
S. S. užpildžius ir pasirašius laikotarpiu nuo 2007-10-16 iki 2008-03-31 darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodžius, kad darbuotoja J. K.-D. firmoje dirbo 5 darbo dienas per savaite po 8 darbo valandas per dieną, taip pat nepagrįstai priskaičiavus už 2007 metų IV ir 2008 metų I ketvirčius 13565,22 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), 2008-01-12 Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį ir 2008-04-10 Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį Nr. 8. pateikus juos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, ji pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008-04-09 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, prašymą, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo redakcijos (Žin. 2000, Nr. 111-3574) 16 str. ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (Žin.2001, Nr. 10-284) 58 p, nusprendė skirti jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-08-04 bei priskaičiavo 10326,88 Lt pašalpos sumą, kurią J. K.-D. išmokėjo.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2008-07-04 VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, pateikė prašymą, kuo remiantis 2008-07-09 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 8.37-2447 skyrė jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-05 iki 2008-08-18 buvo priskaičiuota 1080,72 Lt pašalpos suma.
Po ko ji 2008-08-26 VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, pateikė prašymą, kuo remiantis 2008-08-27 VSDFV Kauno skyriaus Sprendimu Nr. 8.36-9911, iš 2008-04-10 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį pateiktų duomenų, priėmė sprendimą jai skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008-08-19 iki 2010-06-10 ir priskaičiavo 45227,35 lt pašalpos sumą, kurią J. K.-D. išmokėjo.
Tokiu būdu laikotarpyje nuo 2008-04-01 iki 2010-06-10, ji veikdama bendrininkų grupėje su S. S., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teise į 11407,60 Lt iš kurių jai buvo išmokėta – 9076,83 Lt motinystės pašalpos ir 45227,35 Lt, iš kurių jai buvo išmokėta 36882,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos iki vaikui sukaks dveji metai, iš viso padarydama VSDFV biudžetui 56634,95 Lt turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais J. K.-D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Kaltinamoji J. K.-D. veikdama bendrininkų grupėje, kartu su S. S. suklastojo dokumentą dėl ko buvo padaryta didelės žalos VSDF biudžetui, o būtent: susitarusi ir bendrai veikdama su UAB „(duomenys neskelbtini) “, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) direktore S. S., žinodama, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke ji nedirbs, tačiau siekdama apgaule savo naudai įgyti motinystės pašalpą iš VSDF, ji savo parašu patvirtino 2007 m. spalio mėn. 15 d. darbo sutartį Nr. 21, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad ji įdarbinama vadybininke, jai nustatoma darbo savaitės trukmė - 5 darbo dienos, 8 darbo valandos/40 valandų per savaitę ir jai bus mokamas 3000 litų darbo užmokestis, dėl ko VSDF biudžetui buvo padaryta didelės – 56634,95 Lt žalos.
Šiais savo veiksmais J. K.-D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.
Kaltinamoji S. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad pati yra akcininkė ir UAB „(duomenys neskelbtini) “direktorė. Viena visko nespėjo. Turėjo draugę N.. Ji pasakė, kad turi pažįstamą, kuri gali padėti. Įdarbino J., kad ji padėtų su reklama. 2007 m. įkūrė įmonę. Dirbo 9 mėnesius, o po to buvo veikla sustabdyta. Apie metus laiko buvo pertrauka. Dirbo nemažai žmonių (pagrinde - 12). Pagrindinė įmonės veikla – viešasis maitinimas. Buvo padavėjos, virtuvės darbuotojai. Buvo padavėjas ir barmenas kartu. Dar kinų virtuvė buvo. Ji užsiėmė vadyba. Buvo vadybininkė, bet ji salę prižiūrėdavo ir mažus (vaikų) banketus. L. pasiėmė prižiūrėti salę. Padavėjai būdavo „atsipalaidavę“. Ji priimdavo mažus banketus ir prižiūrėdavo salę. Pati užsiimdavo maisto produktų tiekimu. Kai atsirado „(duomenys neskelbtini)“ klubas, prasidėjo dideli banketai. Paprašė, kad J. sugalvotų skrajutes. Ji daug žmonių pažinojo. Prašė, kad staltiesių maketą ji padarytų. Visa tai ji darydavo pas ją namuose arba pas save namuose. Ji padėdavo ir namie. Nežinojo, kad ji buvo nėščia. Norėjo išvykti, o ją palikti atsakingu asmeniu. J. dar didesnio atlyginimo prašė. Viena nepajėgė dirbti. Įmonė- jos. Dirba dėl savęs. Iš jos daug ko reikalavo. J. pritraukė daugiau žmonių į kavinę. Kai pasiėmė tą kavinę, ji buvo „labai nukritusi“. J. daug žmonių turi, su daug kuo bendrauja. Vakar pasiūlė 4000 Lt algą (didesnę, nei direktoriaus). Įmonėje nėra interneto (patalpos - rūsyje). J. dar dukrai padėdavo pamokas paruošti, tvarkė ir namų ūkį. Turi paaiškinimą raštu. Nebuvo iškelta civilinė byla. Sodra jokių pretenzijų nepareiškė. Buhalterija apmokėjo už D. visus mokesčius. Nei viena institucija tų sumokėtų mokesčių negrąžino. Yra dirbanti. Vadovauja tai pačiai UAB. Bendrovėje - 8 darbuotojai per dvi pamainas. Nėra įmonėje bendraakcininkų. Niekas kitas negali vadovauti įmonei. Vyras nesugebėtų vadovauti įmonei. Vienas vaikas pilnametis (studijuoja užsienyje), o dukra mokosi 11 klasėje. Vaikus ji išlaiko. Iš D. jokių pinigų negavo. Tuo pačiu metu sesuo buvo nėščia. Sesuo - G. M.. Geriau seserį būtų įdarbinusi, jei būtų buvęs susitarimas dalintis pinigais.
Kaltinamoji J. K.-D. kalta neprisipažino ir parodė, kad buvo pažįstamos per jos seserį. Dirbo nuo 18 metų. Susitiko. Reikėjo darbo. Skyrėsi su vyru. S. pasiūlė dirbti. Jai nesakė, kad yra nėščia. Pirmas vaikas invalidas, todėl nebuvo aišku, ar gimdys. S. žinojo, kad dirbo ir viešbučių centre. Buvęs vyras - pasiturintis. Jis turėjo daug draugų. Ir šiandien siūlo S. žmones banketams. Teta skrajutes mėtė. Dienos pietūs Kaune dar buvo naujovė. Darbo pobūdis - meninė išraiška. Yra baigusi verslo vadybą. Būdavo pasiūlymai reklamai. Padėdavo S. mergaitei pamokas paruošti, prižiūrėjo vaikus. Nesitvarkė, bet vaikus prižiūrėjo. Net neatsimena, kaip atlyginimą mokėdavo. Tikrai ne į kortelę. Pasirašydavo algalapius. Pagimdė (duomenys neskelbtini). 7 mėnesius dirbo iki gimdymo. Buhalterė nešė į Sodrą dokumentus. Kaip reikėjo, taip ir buvo padaryta. Gavo išmokas iš Sodros. Nemano, kad verslo planas susijęs su byla. Neprisimena, kaip jis vadinosi. Tyrėjas provokavo. Sakė jam teisybę. Turbūt mokėsi neakivaizdžiai kolegijoje, kai dirbo pas S.. Pokalbiai telefonu buvo mįslingi, nes tyrėjui nieko nesakė apie namų ūkio darbus. Advokato tuo metu nebuvo, nežinojo, kad tai – ne nusikaltimas. S. S. pasakė viską taip, kaip yra. B. teisybę teisme liudijo. Visko gali būti, gal ir sumontuoti garso įrašai. Buvo susituokusi. Pirmas vaikas gimė ne santuokoje 2004 m. Šeima iširo, kai laukė antro vaiko. Pagimdė antrą vaiką. Yra vieniša iki šiol. Civilinės bylos Sodra nebuvo iškėlusi. Neprašė Sodra grąžinti įmokų. Vienas vaikas- sunkus invalidas (serga dukra autizmu). Negali dirbti, nes negali dukros vienos palikti. Mama mirė, kai dukra maža buvo. Tėvas irgi prižiūri vaikus. Nežino, kodėl klausė S. ar ji neprisimena. Vyras lakstė po Sodras, po Vaikų teises. Jis iš keršto kenkė. S. papasakojo, ką kalbėjo su tyrėju. Sesuo pamokė, kaip rasti kompiuteryje, kur ką pigiau galima nusipirkti. To niekaip neįformindavo. Pati parašydavo, kas reikalinga, S. parodydavo. Nėštumo metu buvo labai bloga. Stengėsi pas ją tam kambary sėdėti.
Liudytoja M. M. parodė, kad dirbo pas S. bare „(duomenys neskelbtini)“ gal prieš 4 metus. S. buvo direktorė. Dirbo padavėja, administratore. Viso apie 1,5 – 2 metus. Pradėjo dirbti rugsėjo mėnesį.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose liudytoja M. M. parodė, kad į jos pareigas įėjo darbuotojų darbo grafikų sudarymas, elektroninio kasos aparato žurnalo pildymas, rūpinimasis reikalingų prekių, išskyrus virtuvės, tiekimu, ko nors prireikus skambindavo prekių tiekėjams ir darydavo prekių užsakymus, priimdavo banketų užsakymus, kartu dar dirbo ir padavėja. Ji dirbo slenkančiu grafiku, dabar neprisimena, keturias ar penkias dienas dirbdavo, po to tiek pat dienų ilsėdavosi. Kiek darbuotojų dirbo pamainoje, dabar tiksliai neprisimena, tai priklausydavo nuo laiko, nes kartais dirbdavo mažiau, o kartais daugiau žmonių. Paprastai pamainoje dirbdavo ji, vienas barmenas, viena arba dvi padavėjos, šaltų užkandžių virėja, karštų patiekalų virėja, indų plovėja, kinietiškų patiekalų virėjas, picų kepėjas, konditerė. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini) “ dar dirbo vadybininkė vardu L.. pavardės šiuo metu neprisimena, buhalterė, kurios nei vardo, nei pavardės neprisimena ir direktorė S. S.. Kiek pamena, vadybininkė dažniausiai sėdėdavo direktorės kabinete, šiek tiek prižiūrėdavo salę. gal būt ji daugiau dirbo su virtuvės prekių tiekėjais. Kad kartu su ja UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke būtų dirbusi J. K.-D., ji nežino, darbuotojos vardu J. UAB „(duomenys neskelbtini) “ tikrai nebuvo, J. K.-D. ji asmeniškai nepažįsta, su J. K.-D. niekada nebuvo susitikusi, (t. 1, b. l. 128-129).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja M. M. parodė, kad gali būti taip kaip pagarsinta. Kai buvo administratorė, padavėjai buvo jai pavaldūs. Su S. bendraudavo kasdien. L. vadybininkė dažnai būdavo kabinete. Pasakydavo kada ruoštis banketams. Turbūt ji rūpindavosi maisto produktų užsakymu. Su K.-D. kartu nedirbo. Gal ji jai matyta. Su ja nedirbo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja D. K. Š. parodė, kad S. pažįsta. Ji buvo jos direktorė. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ konditere. Kepdavo saldumynus. Salė šalia virtuvės. Buvo daug virėjų, padavėjų. L. buvo vadybininkė, ji prižiūrėjo padavėjas. J. K.-D. nėra mačiusi.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose liudytoja D. K. Š. parodė, kad į jos pareigas įėjo saldumynų, sausainių, pyragų, tortų gamyba. Jos darbo valandos įmonėje buvo maždaug 9 val. ir baigdavo apie 17 val., dirbo kiekvieną dieną išskyrus savaitgalį. Tuo atveju, kai reikėdavo dirbti savaitgaliais, atitinkamai gaudavo laisvadienių. Kiek pamena, kartu su ja virtuvėje dirbdavo dvi virėjos ir indų plovėja, po to dar dirbo baro darbuotojai, tačiau ji neprisimena kiek jų buvo. Įmonės direktorė buvo S. S., į ją kreipdavosi dėl produktų tiekimo, kai ko nors pritrūkdavo. Kiek pamena, įmonės vadybininke dirbo L., pavardės neprisimena, kuri prižiūrėdavo tvarką kavinėje. Kad kartu su ja UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke būtų dirbusi J. K.-D. ji nežino, darbuotojos vardu J., UAB „(duomenys neskelbtini) “ tikrai nebuvo. J. K.-D. ji asmeniškai nepažįsta, su J. K.-D. niekada nebuvo susitikusi, (t. 1, b. l. 140-141).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja D. K. Š. parodė, kad juos tvirtina.
Liudytoja O. K. parodė, kad S. buvo jos vadovė kai dirbo virėja „(duomenys neskelbtini)“. Tiesiogiai buvo pavaldi S.. Nurodymus galėjo duoti vyr. virėjas. Nežino kiek žmonių dirbo kavinėje. Užsakymai buvo atspausdinami. Su padavėjomis nelabai susisiekdavo. Nežino ar buvo vadybininkai. D. nematė. Gal matė, gal neprisimena.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose liudytoja O. K. parodė, kad dirbo pamaininį darbą, tačiau neprisimena kiek dienų dirbo, o kiek ilsėjosi, nuo kurios valandos ir kiek valandų per pamainą dirbo. Kartu su ja virtuvėje dar dirbo virėja vardu Z. ir konditerė D.. Įmonės direktorė buvo vardu S., pavardės neprisimena. Ar įmonėje dirbo vadybininkai ji nežino. Jei pritrūkdavo kokių nors produktų virtuvėje ji kreipdavosi į vyr. vyrėją Z.. Ar vyr. virėja pati užsakinėdavo trūkstamus produktus pas tiekėjus ji nežino. Ar UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke dirbo J. K.-D., ji neprisimena, J. K.-D. asmeniškai nepažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini) “ ji nebedirba jau keletas metų, nes beveik jau trys metai, kai ji dirba kitoje įmonėje. Su UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore S. jau senai nėra susitikusi, telefonu yra su ja kalbėjusi maždaug prieš pusę metų.
Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja O. K. parodė, kad švęsdavo kartu su direktore. Teko būti pas ją namuose. Nežino, kodėl direktorė pasakojo, kad įdarbino nėščią moterį. Neatsimena kodėl telefonu sakė, kad sakys, kad „apsimes kvaile“. Neatsimena tokio pokalbio, kurio metu būtų derinę parodymus.
Liudytoja L. Z. parodė, kad S. yra jos buvusi direktorė. Ji dirbo vadybininke. Jai priklausė padavėjų priežiūra, banketų užsakymas. Nežino kas bendravo su tiekėjais. Užsakydavo tik servetėles, šiaudelius. Kažkas užsakydavo reklamą. Nežino ar buvo kavinės tinklalapis. Dirbdavo slenkančiu grafikus. Kai reikėdavo, ateidavo. Tuo metu buvo viena vadybininkė. Dar dirbo padavėjai, barmenai, direktorė. Direktoriaus pavaduotojos jai nepristatė. D. nežino, nepažįsta. Klientai būdavo labai įvairūs žmonės. Banketų mažai būdavo. Direktorė prižiūrėdavo, kad viskas gerai vyktų. Nežino ar buvo fiktyviai įdarbintų darbuotojų. Alga buvo fiksuota. Kavinėje ant staliukų buvo alaus reklama. Neprisimena, kad būtų buvę lankstinukai apie kavinę. Bijo sakyti ar būdavo akcijos kavinėje. Neprisimena akcijų. Kai atėjo dirbti, meniu jau buvo.
Liudytojas D. B. parodė, kad S. pažįsta gerai, J. – iš matymo. Yra reklamos įmonė – D. B. prekybos įmonė RD. Įmonės užsisako reklaminius produktus – skrajutes ir pan. Teko bendrauti ir su S. ir su J. iš UAB „(duomenys neskelbtini) “. Gali būti, kad buvo atvykę ir siūlė S. savo produktus. Su J. buvo susitikę 3-4 kartus. Elektroniniu paštu su J. derindavo „meniu“. Buvo užsakyta 50 vnt. Gal 2000 Lt kainavo užsakymas. Meniu užsakė J.. Susirašinėjimas yra likęs. 2008 m. spalio pabaigoje apie 11 val. buvo užsukęs į „(duomenys neskelbtini)“. Pakvietus S., atėjo J., pasakė, kad kalbėsim dėl meniu. Išgėrė kavos, suderino meniu. J. buvo atvykusi pas juos į ofisą Laisvės alėjoje. Dar užsakinėjo skrajutes ir plakatus, turbūt prieš Naujus metus. Maketai likę. Jų neišmeta. Metus prisimena. Ir „(duomenys neskelbtini)“ tą patį meniu darėsi. Tai buvo 2007 m. Vizitinių užsakinėjo, likę sąskaitos–faktūros. 2007 - 2008 m. dirbo 5 darbuotojai. Jei pakanka jo bendravimo su klientu, tai daugiau niekas nebendrauja. Jei pakanka vadybininko bendravimo, tai jis nebendrauja. 2007 m. darė vieną meniu UAB „(duomenys neskelbtini) “. Gal ir elektroniniu paštu buvo gautas pranešimas užvažiuoti į UAB „(duomenys neskelbtini) “. Maketuotoja siunčia darbą. Klientas įrašo patiekalų pavadinimus. J. turėjo žinoti patiekalų pavadinimus. J. prisistatė vadybininke.
Liudytoja R. S. parodė, kad pažįsta J. K.. Buvo jos mamos draugė. Žino, kad ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ administratore, „(duomenys neskelbtini)“ esančios kavinės vadybininke. Tai buvo 2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje. 2008 m. kovo mėn. jos mama mirė. J. augino neįgalią dukrelę. Ją kartais pažiūrėdavo. Mergaitė lankė darželį. J. dirbo, todėl negalėjo prižiūrėti mergaitės. Jos darbovietėje nėra buvusi. Daug pasakojo apie darbą. Ji sakė, kad jai nereikia dirbti vakarais, kad gali atlikti darbą namuose arba direktorės namuose. Ji kažką maketavo. Materialine prasme ji gal sunkiai negyveno. Tačiau norėdavo turėti savo pinigų. Ji ją pakviesdavo kai reikėdavo eiti į kavinę. Kartą telefonu paprašė surasto dokumentus. Radusi juos pavartė, įmonės pavadinimas iš „D“ ar „S“ raidės. Ten buvo meniu.
Liudytojas T. D. parodė, kad yra bedarbis. „Skonio (duomenys neskelbtini)“ dirbo picų kepėju gal 4 mėnesius, gal daugiau. Ten dirbo picų kepėja, barmenė, konditerės, direktorė (S. S.). S., administratorė duodavo nurodymus. Picas kepdavo salėje, prie žmonių, o virtuvė buvo atskirai, pvz.: grybus pasiruošdavo virtuvėje. Kaip ir barmenė atlikdavo administratorės darbą. Kai teisme pamatė J. K., ją pažino. Matydavo, kad ji ateidavo pas direktorę.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose liudytojas T. D. parodė, kad 2008-02-04 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ picų kepėju. UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo kavinę - barą „(duomenys neskelbtini)“ laisvalaikio ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“. Šioje įmonėje dirbo iki 2008-05-19. Pagrindinės jo pareigos buvo kepti picas. Jo darbo laikas buvo paskirstytas po penkias dienas, t.y. penkias dienas dirbo, po to penkias dienas tarėjo laisvas. Taip jie buvo susitarę su kitu įmonėje dirbusiu picų kepėju vardu J., jo pavardės šiuo metu jis neprisimena. Barmenės dirbo kitokiu grafiku, nes, kiek pamena, savo pamainą pradėdavo su vienomis barmenėmis, o baigdavo su kitomis. Iš viso pamainoje dirbdavo jis, - picų kepėjas, šaltų užkandžių virėja, karštu patiekalų virėja, indų plovėja, kiniškų patiekalų virėjas, barmene ir dvi padavėjos, kurios pamainos metu keisdavosi, o per pietus kartais dirbdavo net trys. Taip pat dar buvo konditerė, ji. kartu su kiniškų patiekalų virėju dirbdavo ištisai, be pamainų. Barmene vardu S., pavardės šiuo meta neprisimena, kartu atliko ir administratorės funkcijas, ji rūpindavosi baro prekėmis, gėrimais. Tik jis nežino, ar ji reikiamas prekes užsakydavo tiesiogiai pas tiekėjus, ar tiesiog pasakydavo direktorei S., ko trūksta. Jei jam pritrūkdavo produktų, jis apie tai pasakydavo S., kuri pasirūpindavo trūkstamų produktų pristatymu. Kiek pamena. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dar dirbo viena vadybininkė vardu L.. Kartu jie dirbo labai neilgą laiko tarpą, nes nuo 2008 m. kovo mėn. trečios dienos jis beveik mėnesį turėjo nedarbingumą. Kiek pamena, vadybininkė taip pat kartais dirbdavo už baro, rūpindavosi trūkstamų prekių tiekimu. Kad kartu su juo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke būtų dirbusi J. K.-D., jis nežino, darbuotojos vardu J.. UAB „(duomenys neskelbtini) “ tikrai nebuvo. J. K.-D. jis asmeniškai nepažįsta, su ja niekada nebuvo susitikęs, (t. 1, b. l. 136-137).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas T. D. parodė, kad tyrėjas parodė nematyto žmogaus nuotrauką. Darbe vadindavomės pravardėmis. Jis – D.. Direktorė – S.. Matęs K. 8-10 kartų. Jos su direktore atsisėsdavo prie staliuko, eidavo į direktorės kabinetą. Jam nurodymų ji neduodavo. Stalus padavėjai tvarko. Neprisimena, koks buvo jo atlyginimas. L. prisimena, nes vardas retas. Ji – barmenė, padavėja. Jei reikia produktų, sakydavo virtuvėje, S., administratorei. Vienoje pamainoje S., kito L. buvo administratorė. J. D. nežino. Vadindavosi pravardėmis. FNTT parodė nuotrauką. Sakė, kad nepažįsta to žmogaus. Tik gavęs šaukimą sužinojo D. pavardę. Su J. tik pasisveikindavo. Kai atvyko į pirmą teismo posėdį, ją atpažino. Niekas neprašė, kad taip kalbėtų. Nebuvo tos bendrovės akcininku. Nesidomėjo bendrovės administravimu. Neprisimena, ar pilnu etatu dirbo. 2007 metais savaitgaliais būdavo daugiau žmonių, šiokiadieniais – mažiau. Būdavo banketai darbe, ruošdavo išvažiuojamus banketus. Jis stacionariai dirbo. Padarydavo savo darbą ir viskas. Marketingu nesidomėjo. Pas direktorę kartais užeidavo į kabinetą. Direktorė didesnę dienos dalį būdavo darbe. Dirbo dviejuose darbuose. Šiame darbe buvo pamaininis darbas.
Specialistė D. M. parodė, kad 2011-04-12 buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentai bei pavesta atlikti jų apžiūrą. Atliko pateiktų dokumentų apžiūrą, detaliai aprašė tai dokumentų apžiūros protokole. Po apžiūros buvo užduotas klausimas: „Jei apžiūrėtuose dokumentuose būtų įrašyti neteisingi duomenys, ar dėl to būtų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“, į kurį atsakė: „Jei apžiūrėtuose dokumentuose įrašyti neteisingi duomenys, tuomet iš dalies nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“. Nebuvo užduotas klausimas, ar įrašyti duomenys teisingi, ar ne. Tik dokumentus tikrino. Viskas aprašyta. Matė, kokie dokumentai pasirašyti, kokie – ne. K.- D. pasirašiusi ant dalies algalapių, nepasirašė ant prašymo priimti į darbą. Nerasta jokių dokumentų, iš kurių matytųsi, jog ji ką nors dirbo. Sugebėtų atsakyti į klausimą, ar K.- D. dirbo, ar ne, jei man būtų buvę pateikti dokumentai. Nebuvo užduotas toks klausimas. Nebuvo dokumentų, kuriuose būtų fiksuota K.- D. ūkinė veikla. Nenustatinėjo bendrovės finansinės veiklos rezultatų. Netyrė klausimo, ar dokumentai suklastoti, ar ne. Darbo sutartis buvo, žiniaraščiai išmokėjimo buvo. Pasakė, kad, jei būtų pateikti klaidingi duomenys, tai nebūtų galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų. Jei dokumentai neteisingi, tai pagal juos iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos. Nebūtų galimybės nustatyti įmonės veiklos, jei būtų pateikti neteisingi duomenys. Fiktyvumo fakto nenustatinėjo.
Liudytoja S. B. parodė, kad pažįstu tik S.. Prieš 5 metus įsidarbino barmene „(duomenys neskelbtini)“ esančiame bare. Nepilnus metus ten dirbo. Priimdavo užsakymus ir prie staliukų. Būdavo dienos metu ir dar vienas padavėjas, būdavo ir 3 padavėjai. „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo S.. Prieš tai buvo kita moteris keistu vardu. Ji duodavo nurodymus. Po to S. buvo vadovė. Dar buvo virtuvės darbuotojai, padavėja. Matydavo kartais ateinančią buhalterę. Vadybininkų niekada nematė. Staltieses pačios keisdavo. Dėl bukletų išdėliojimo kreipdavosi į S.. Pirmą kartą teisme pamatė K.-D.. Dirbdavo pilną darbo dieną. Dirbdavo 4 dienas, po to 4 buvo laisvos. Nepamena, koks atlyginimas buvo. Gal 800 Lt. Atlyginimą mokėdavo grynais S.. Meniu būdavo prie baro. Buvo kelių rūšių meniu. Dažniausiai padavėjos pateikdavo meniu lankytojams. Meniu nekito, kiek ji dirbo. Keletas nedidelių banketų buvo. Tiekėm maistą banketams, vykusiems boulinge. Daugiau Kalėdinio laikotarpio metu banketai vyko. Iš pradžių administratorė L. rūpinosi banketais. Išėjo iš darbo, nes įmonė buvo uždaryta, perpirkta. Neperėjo dirbti pas kitus savininkus. Jos darbas – tai darbas už baro, svečių aptarnavimas prie staliukų. Pateikdavo S. sąrašą gėrimų, kokių trūksta. Jos darbo vieta – baras. Lyg tai 4 dienas dirbo, 4 dienos būdavo laisvos. Gal pora kartų yra dirbusi už kolegę. Nebuvo apibrėžtos darbo ribos. Iš pradžių dirbo tik bare. Po to ėjau prie staliukų, kasos knygą pildė. S. kontroliuodavo. Darbo valandos buvo nustatytos. Vakare, jei reikėdavo, pasilikdavo 1-2 valandom. K.-D. pirmą kartą pamatė teisme. Su direktore gerai sutardavo. Darbo metu ji dažnai stebėdavo salėje darbą. Jos kabinetas buvo rūsyje. Pas ją į kabinetą eidavo, kai nešdavo pinigus iš kasos gale darbo. Iš pradžių tai darė R.. Buvo darbuotojų kalėdinis vakarėlis. Neturėjo bendrovės akcijų. Darbuotojų sąrašo nėra mačiusi. Jai tai nebuvo įdomu. Nesidomėjo banketų organizavimu, klientų neieškojo. Nėra girdėjusi ką nors iš darbuotojų kalbant apie K.-D..
Liudytoja L. Č. parodė, kad J. K. jos dukterėčia. Ji turi du vaikus. Antrasis gimė (duomenys neskelbtini). J. mama sirgo vėžiu, mirė prieš 5 metus. Vyresnis J. vaikas neįgalus. Ji pati mokėsi. J. ieškojo darbo. Ir ji jai padėjo „su darbu“. Išnešiodavo bukletukus. Susitikdavo su J. prie „Taubučių“. J. pavyko rasti darbą. Kiek žino, ji padėdavo ir tvarkytis pas darbdavį, dirbo kompiuteriu. Sakė, kad turi gerą darbą, ir namie gali dirbti. Suprato, kad padėdavo moteriškei (darbdavei) prie namų kažką tvarkytis. Sakė, kad kompiuteriu dirbo. Kažką skaitė bukletukuose apie nuolaidas. Bukletukus į pašto dėžutes įmesdavo. J. prašė tai padaryti. Bukletukuose buvo kažkas parašyta apie renginį. Tai buvo susiję su visuomeniniu maitinimu. Ji tikrai dirbo. Dabar net gaila. Ir jos brolis J. mergaitę prižiūrėjo, ir ji. Mergaitė tikrai dirbo. Ką dirbo, jos nedomino. Sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). Pasiskambindavo, susitikdavo su J.. Bukletus ir savo rajone įmesdavo. J. už savo darbą gaudavo atlyginimą. J. galėjo iš tėvo pasiskolinti pinigų. Ji toks žmogus, kad niekada nesiskundė, jog trūksta pinigų. Tik klausė, ar moka pinigus. Sakė, kad moka. Jokių lošimų ji nelošė. J. gyveno iš atlyginimo. J. – labai gera mergaitė. Ji sugebėjo, turėdama vaiką ir būdama nėščia, mokslus baigti. Ji išsiskyrusi. Viena vaikus augina. Jos darbovietėje niekada nebuvo. Įmonės profilis – maistas. J. pas darbdavę dirbo net kaip namų darbininkė. Suprasdavo, kad dirbdavo fizišką darbą. Suprato, kad tvarkė namus, valgyt darė. Ir prie kompiuterio dirbdavo. Matyt, kažką spausdindavo. Jai tie dalykai buvo neįdomu. Sakydavo, kad tie bukletai - jos duona. Išnešioti jai bukletus reikėjo, ir atspausdinti, turbūt. Daug metų praėjo. Žino, kad ji dirbo kažką su maistu. Buvo nuolaidos į kavinę nueiti. Sakė, kad reikia pas darbdavę dirbti, nes ji turi ir pasitvarkyti.
Iš 2010-09-07 pažymos apie asmens gautas išmokas Nr. 8.21-1883 matyti, kad J. K.-D. nuo 2008-04-01 iki 2010-06-10 išmokėta motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos 56634,95 litai, (t. 1, b. l. 14-16).
Šalies argumentai
Iš 2008-04-09 prašymo Nr. 8.29-1319 matyti, kad J. K. pateikė prašymą dėl motinystės pašalpos gavimo, (t. 1, b. l. 23).
Iš 2008-04-15 VSDFV Kauno skyriaus sprendimo dėl J. K. teisės į motinystės pašalpą Nr. 8.37-1316 matyti, kad nuspręsta skirti J. K. motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-08-04, (t. 1, b. l. 26).
Šalies argumentai
Iš 2008-07-04 prašymo Nr. 8.29-2482 J. K. pateikė prašymą dėl motinystės pašalpos gavimo, (t. 1, b. l. 27).
Iš 2008-07-09 sprendimo dėl J. K.-D. teisės į motinystės pašalpą Nr. 8.37-2447 matyti, kad nuspręsta skirti J. K. motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-08-05 iki 2008-08-18, (t. 1, b. l. 29).
Šalies argumentai
Iš 2008-08-26 prašymo Nr. 8.6-5835 matyti, kad J. K. pateikė prašymą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo, (t. 1, b. l. 30).
Iš 2008-08-18 įsakymo matyti, kad J. K.-D. išleista vaiko auginimo atostogų iki trejų metų nuo 2008-08-19 iki 2011-06-10 (t. 1, b. l. 31).
Iš 2008-08-27 sprendimo dėl J. K.-D. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą Nr. 8.36-9911 matyti, kad nuspręsta skirti J. K.-D. motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-08-19 iki 2010-06-10, viso priskaičiuota 45227,35 Lt (t. 1, b. l. 33-34).
Iš 2008-01-12 rašto matyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorės S. S. perduodamų į VSDF Kauno miesto (rajono) skyrių dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestras (t. 1, b. l. 41).
Iš 2008-01-12 pranešimo matyti apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos per 2007 metų 4 ketvirtį (t. 1, b. l. 42-43).
Iš 2008-04-10 pranešimo matyti informacija apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 8., (t. 1, b. l. 44).
Iš 2008-04-10 pranešimo matyti apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos per 2008 metų I ketvirtį Nr. 8, (t. 1, b. l. 45).
Iš 2011-05-05 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad pateikta FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės išvada, kad jei apžiūrėtuose dokumentuose dėl J. K.-D. įdarbinimo ir darbo laiko bei darbo užmokesčio, būtų įrašyti neteisingi duomenys, tada iš dalies nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, (t. 1, b. l. 59-63).
Iš darbo užmokesčio kortelės už 2007 m. matyti, kad J. K.-D. priėmimo į darbą data 2007-10-16. J. K.-D. už spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius viso priskaičiuota 7565,22 Lt darbo užmokesčio, o išmokėta 5567,81 Lt, pasirašyta direktorės S. S. ir kortelę užpildžiusio asmens išmokėta, (t. 1, b. l. 64).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2007 metų spalio mėn. matyti, kad 2007 m. spalio mėnesį J. K. vadybininke dirbo nuo 2007-10-16 po 8 darbo valandas per dieną, viso dirbo 12 dienų, 96 valandas, žiniaraštis užpildytas ir pasirašytas direktorės S. S., (t. 1, b. l. 65-66).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2007 metų lapkričio mėn. matyti, kad 2007 m. lapkričio mėnesį J. K. vadybininke lapkričio mėnesį dirbo po 8 darbo valandas per dieną, viso dirbo 21 dieną, 168 valandas, žiniaraštis užpildytas ir pasirašytas direktorės S. S., (t. 1, b. l. 67-68).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2007 metų gruodžio mėn. matyti, kad 2007 m. gruodžio mėnesį J. K. vadybininke gruodžio mėnesį dirbo po 8 darbo valandas per dieną, išskyrus gruodžio 24 ir 31 dienomis, kuriomis dirbo po 7 darbo valandas, viso dirbo 19 dienu, 150 valandų, žiniaraštis užpildytas ir pasirašytas direktorės S. S., (t. 1, b. l. 69-70).
Iš darbo užmokesčio už 2007 m. 10 mėnesį matyti, kad J. K. priskaičiuota 1565 Lt, o į rankas išmokėta 1186,37 Lt darbo užmokesčio suma, pinigų gavėjų pasirašyta J. K., pasirašytas dokumentą užpildžiusio asmens ir vadovo, (t. 1, b. l. 71).
Iš mokamojo žiniaraščio Nr. 5 už 2007 m. lapkričio mėnesį matyti, kad J. K. išmokama 2190,72 Lt darbo užmokesčio suma, be pinigus gavusio, žiniaraštį sudariusio ir patikrinusio asmenų parašų, (t. 1, b. l. 72).
Iš darbo užmokesčio už 2007 m. 12 mėnesį matyti, kad J. K. priskaičiuota 3000 Lt, o į rankas išmokėta 2190,72 Lt darbo užmokesčio suma, pinigų gavėju pasirašyta J. K., pasirašytas vadovo, be dokumentą užpildžiusio asmens parašo, (t. 1, b. l. 73).
Iš 2008 metų sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2008 m. sausio mėnesį J. K. vadybininke dirbo nuo 8 iki 18 val., 22 darbo dienas, 176 darbo valandas per mėnesį, pasirašytas žiniaraštį tvirtinančiojo padalinio vadovo, patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini) “ antspaudu, (t. 1, b. l. 74-75).
Iš darbo užmokesčio (Nr. 1) už 2008 m. 1 mėnesį matyti, kad J. K. priskaičiuota 3000 Lt, o į rankas išmokėta 2270,64 Lt darbo užmokesčio suma, pasirašytas direktorės S. S. ir UAB „Apskaitos praktika“ direktoriaus Ž. B., patvirtintas UAB „Apskaitos praktika“ antspaudu, (t. 1, b. l. 76).
Iš 2008 metų vasario darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2008 m. vasario mėnesį J. K. vadybininke dirbo nuo 8 iki 18 val., išskyrus vasario 15 dieną, kai dirbo nuo 8 iki 17 val., viso dirbo 20 darbo dienų, 159 darbo valandas per mėnesį, pasirašytas žiniaraštį tvirtinančiojo padalinio vadovo, (t. 1, b. l. 77-78).
Iš darbo užmokesčio už 2008 m. 2 mėnesį matyti, kad J. K. priskaičiuota 3000 Lt, o į rankas išmokėta 2270,64 Lt darbo užmokesčio suma, pasirašytas direktorės S. S. ir UAB „Apskaitos praktika“ direktoriaus Ž. B., patvirtintas UAB „Apskaitos praktika“ antspaudu, (t. 1, b. l. 79).
Iš 2008 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2008 m. kovo mėnesį J. K. nedirbo dėl ligos, pasirašytas žiniaraštį tvirtinančiojo padalinio vadovo ir patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini) “ antspaudu, (t. 1, b. l. 80-81).
Iš darbo užmokesčio už 2008 m. 3 mėnesį matyti, kad J. K. priskaičiuota 240 Lt dėl nedarbingumo, pasirašytas direktorės S. S. ir UAB „Apskaitos praktika“ vyr. buhalterės L. B., patvirtintas UAB „Apskaitos praktika“ antspaudu, (t. 1, b. l. 82).
Iš darbo užmokesčio už 2008 metų 1 mėnesį matyti, kad J. K. išmokėta 2270,64 Lt darbo užmokesčio, gavėju pasirašytas J. K. be vadovo ir dokumentą užpildžiusio asmenų parašų, (t. 1, b. l. 83).
Iš mokamojo žiniaraščio Nr. 3 už 2008 m. vasario mėn. matyti, kad J. K. buvo išmokėta 2270,64 Lt darbo užmokesčio, pasirašytas pinigus išmokėjusio kasininko S. S. ir žiniaraštį patikrinusio asmens, (t. 1, b. l. 84).
Iš mokamojo žiniaraščio Nr. 5 už 2008 m. kovo mėn. matyti, kad J. K. buvo išmokėta 240 Lt darbo užmokesčio, pasirašytas gavėju J. K., pinigus išmokėjusio kasininko S. S. ir žiniaraštį patikrinusio asmens, (t. 1, b. l. 85).
Iš 2008-08-18 įsakymo Nr. 2008/21 matyti, kad J. K.-D. išleidžiama vaiko auginimo atostogų iki trijų metų, nuo 2008-08-19 iki 2011-06-10, pasirašytas direktorės S. S. ir patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini) “ antspaudu, (t. 1, b. l. 87).
Iš 2007-10-15 prašymo matyti, kad J. K. prašo priimti dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “, (t. 1, b. l. 88).
Iš 2007-10-15 darbo sutarties Nr. 21 matyti, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis, nustatytas 2 mėn. išbandymo laikotarpis, 5 darbo dienos, 8 darbo val. per dieną/ 40 val. per savaitę, nustatytas 3000 Lt mėnesinis atlygis, (t. 1, b. l. 89).
Iš 2008-08-18 prašymo matyti, kad J. K.-D. prašo išleisti vaiko auginimo atostogų iki vaikui sueis 3 metai, (t. 1, b. l. 90).
Iš 2011-01-28 nutarties matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas leido laikotarpyje nuo 2011-02-01 iki 2011-03-01 klausytis J. K.-D. naudojamo mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS, MMS kontrolę, klausantis telefoninių pokalbių daryti jų įrašus, (t. 1, b. l. 93).
Iš 2011-01-28 nutarties matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas leido laikotarpyje nuo 2011-02-01 iki 2011-03-01 klausytis S. S. naudojamo mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS, MMS kontrolę, klausantis telefoninių pokalbių daryti jų įrašus, (t. 1, b. l. 94).
Iš 2011-02-18 nutarties matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas leido laikotarpyje nuo 2011-02-18 iki 2011-04-18 klausytis J. K.-D. naudojamo mobilaus ryšio telefonų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pokalbių perduodamų elektroninio ryšio tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir fiksuoti bei kaupti, (t. 1, b. l. 98).
Iš 2011-03-10 nutarties matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas leido laikotarpyje nuo 2011-03-14 iki 2011-05-14 klausytis S. S. naudojamo mobilaus ryšio telefonų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbių perduodamų elektroninio ryšio tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir fiksuoti bei kaupti, (t. 1, b. l. 101).
Iš 2011-05-16 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų pagalba užfiksuota:
2011-03-21, 15:58:43 val. J. K.-D. į telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino jos sesuo N. K. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbio Nr. 349), po to perdavė telefoną S. S.. Šio pokalbio metu S. S. J. K.-D. pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl fiktyvaus įdarbinimo. S. S. dėl to sunerimusi, tačiau J. K.-D. apklausų metu pasiruošusi tvirtinti, kad dirbo, tvarkė popierius ir jeigu laikysis tokių parodymų, niekas nieko negalės įrodyti. J. K.-D. pasakė: „Tai aš pas tave dirbau S., tu neatsimeni? Kito kelio nėra...“. S. S. dar užsiminė apie tai, kad gavo gyvenime gerą pamoką gavo, daugiau kitiems gero nebedarys ir nėščių nebeįdarbins.
2011-03-22, 12:14:39 val. J. K.-D. paskambino savo seseriai N. K. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbio Nr. 353). Pokalbio metu N. paprašė su S. šnekėti mandagiau, nes S. J. padarė gerą, taip pat J. pasakė, kad apklausų metu laikysis parodymų jog dirbo, tvarkė popierius ir N. priminė, jog N. pati yra sakiusi, jog buhalterė jai sakė, kad tokiu atveju neįmanoma įrodyti, jeigu pats neprisipažinsi.
2011-03-22, 16:16:16 val. S. S. perskambino O. K. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbio Nr. 563). Pokalbio metu S. S. O. K. paaiškino, kad įdarbino nėščią moterį - J., o jos vyras paskundė, jog J. UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ buvo įdarbinta vadybininke, tačiau realiai nedirbo, o tik pati susimokėjo mokesčius. Taip pat S. S. O. K. paaiškino, kad šis tyrimas jos neliečia, nėra jokio skirtumo, nes ne S. mokesčius mokėjo, o J. pati susimokėjo mokesčius tam, kad parodyti nėštumą, iš ko galima daryti išvadą, kad J. K.-D. UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke buvo įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbo, nes sumokėti mokesčius yra darbdavio pareiga. O. K. pasakė, kad apklausos metu apsimes kvaila ir paaiškins, kad dėl patirtos narkozės nieko neprisimena.
2011-04-01, 11:13:26 val. J. K.-D. paskambino S. S. iš savo tėvo A. K. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbio Nr. 1147) ir pasakė, kad ji antradienį kviečiama į apklausą, todėl prieš tai norėtų susitikti pasikalbėti. Pokalbio metu jos susitaria vakare apie šeštą valandą susitikti pas S. S. darbe - UAB „(duomenys neskelbtini) “ kavinėje bare „(duomenys neskelbtini)“.
2011-04-05, 20:36:53 val. J. K.-D. paskambino S. S. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbio Nr. 619) ir paprašė jai pasakyti vyro arba vaiko telefono numerį, į kurį galėtų paskambinti ir pasikalbėti. S. S. pasakė savo sūnaus P. S. telefono numerį.
2011-04-05, 20:56:57 val. J. K.-D. paskambino į S. S. sūnaus P. S. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbio Nr. 620) ir papasakojo apie įvykusią jos apklausą. Pokalbio metu J. K.-D. papasakojo apie jos apklausą ir kokius parodymus davė. Ji papasakojo, kaip susipažino, akcentavo tai, kad nepaminėjo jokių asmenų, kuriuos, aiškinantis aplinkybes, būtų galima apklausti. Taip pat ji papasakojo kokius parodymus davė apie darbą, - dirbo „užkulisinį“ darbą marketingo srityje, paminėjo, kad maketavo lankstinukus, o S. S. pasakius, kad ji dar turi lankstinukų, paklausė kas iš tikrųjų juos darė. S. S. pasakius, kad darė firma, J. K.-D. susirūpino, kad nebūtų važtaraščių ir tuo pačiu galimybės tai patikrinti. Taip pat paminėjo, kad sukūrė verslo planą „(duomenys neskelbtini) klientų lojalumo programos stiprinimas ir paminėjo, kad kaip tik šiuo melu ji rašo diplominį darbą tema „Restorano „X“ klientų lojalumo programos stiprinimas“. Apklausos metu J. K.-D. davė parodymus apie tai, kad padėjo ruošti banketus, furšetus ir S. S. paklausė kiek jų „(duomenys neskelbtini)“ būna į mėnesį. Paminėjo, kad specialiai vartojo baro frazes tam, kad tyrėjui būtų sunkiau suprasti. Apklausos metu ji minėjo, kad dirbo labai daug, tačiau darbą, apie kurį niekas daugiau negalėtų paliudyti ir neatsispindėtų kokiuose nors dokumentuose. Be to, davė parodymus apie tai, kad dirbo S. S. namuose ir jos paklausė ar namuose dirbo dėl to, kad interneto nebuvo, ar nebuvo kompiuterio. Taip pat, papasakojo, jog davė parodymus apie tai, kad dirbo savo asmeniniu nešiojamu kompiuteriu o ne S. S. todėl, kad jei ikiteisminio tyrimo metu atsirastų būtinybė kompiuterį patikrinti, tai galimybės nebūtų, nes J. K.-D. pateiktų versiją, jog jos kompiuterį pavogė. J. K.-D. papasakojo, kad apklausos metu ji neužsiminė, kad tvarkė kokius nors dokumentus ar juos pasirašinėjo, išskyrus tuos, kurie susiję su ja asmeniškai.
2011-04-14, 10:18:18 val. J. K.-D. paskambino į tyrimo metu nenustatytos moters mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbio Nr. 717). Pokalbio metu J. K.-D. kalbėjo apie diplominį darbą, apie tai, kad ji turi kas jai jį rašo ir jai atsiuntė jau pagal metodinius nurodymus padarytą darbo planą. Prieš eidama pas diplominio darbo vadovę ji pati dar perskaitys, nes ji pati dar konkrečiai nežino, kas yra lojalumo stiprinimas.
2011-04-13, 13:55:54 val. S. S. paskambino O. K. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbio Nr. 1933). Pokalbio metu S. S. klausė, kaip O. K. sekėsi apklausoje. O. K. pasakė, kad tą patį šnekėjo, ką ir ankstesnėje apklausoje ir yra supykusi ant S. už tai, kad ji apklausos metu pasakė, jog jos prieš apklausas bendravo, po to pokalbis nutrūko.
2011-04-13, 13:55:54 val. S. S. paskambino O. K. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbio Nr. 1934). Pokalbio metu tęsia prieš tai nutrukusį pokalbį. O. K. pasakė, kad apklausos metu davė parodymus apie tai, kad su S. paskutinį kartą telefonu kalbėjo prieš pusę metų, o susitikusi nebuvo visai, (t. 1, b. l. 103-121).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamųjų S. S. ir J. K.-D. veikose, visiškai įrodytos. Kaltinamosios S. S. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 24 str 6 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d., kaltinamosios J. K.-D. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.,
Kaltinamosios S. S. ir kaltinamosios J. K.-D. parodymus, kad pastaroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laisvu darbo grafiku; apie tai, kad J. K.-D. laukiasi, S. S. nieko nežinojo; pagrindinis J. K.-D. darbas buvo ieškotio klientų renginių rengimui, banketų organizavimas kavinėje-bare, ieškojimas klientų banketų rengimui ir banketų aptarnavimui kamo turizmno sodybose; kad J. K.-D. pasiūlė keletą variantų, iš kurių po to dar ilgą laiką buvo dirbama su „(duomenys neskelbtini)“, pateikė daug įvairių idėjų stalų ir kėdžių dizainui, staltiesių ir servetėlių tarpusavio duderinimui, skrajučių maketavimui, meniu dizainui.Ji ruošė meniu ir skrajučių juodraščius ir pateikė juos S. S. „kompiuteriniame pavidale“, o S. S. tuos juodraščius elektroniniu būdu siuntė B. įmonei kurti galutinai juos sumaketavo ir atspausdino; kad J. K.-D. stebėjo, kur galima pigiau įsigyti įmonėms reikmėms reikalingų prekių, lygindavo tų pačių prekių kainas skirtingose įmonėse ir pateikdavo pasiūlymus, kur jas galima įsigyti palankesnėmis sąlygomis, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jų ginybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.
Už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d., atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę....arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.
Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.
Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.
Pagal LR BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamųjų S. S. ir J. K.- D. nusikalstamos veikos.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. K.-D. darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudarė 2007-10-15, jai nustatytas 3000 Lt mėnesinis atlygis. Kaip nurodė kaltinamoji S. S., toks atlyginimas nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad J. K.-D. tokio atlyginimo pati pageidavo, be to, ji buvo gera marketingo specialistė. Kadangi kavinėje nebuvo tinkamų patalpų, nei prieigos prie interneto, todėl J. K.-D. atvažiuodavo dirbti pas S. S. į namus su savo kompiuteriu. Tuo pačiu dirbdavo pas S. S. ir namų ūkio darbus-sutvarkydavo butą, skalbdavo rūbus, padėdavo S. S. dukrai ruošti pamokas.
Kokiuose dokumentuose atsispindėjo J. K.-D. darbas, ieškant klientų, pateikiant idėjas, kur buvo fiksuojami jos pasiūlymai ar paieška, kokiuose dokumentuose atsispindi jos surastų klientų ir duomenų apie tai pateikimas direktorei, nei S. S., nei J. K.-D. nurodyti negalėjo.
Nors kaltinamosios S. S. ir J. K.-D. kaltomis neprisipažino, tačiau kategorišką išvadą dėl įrodinėjamo fakto buvimo, o tuo pačiu ir dėl kaltinamųjų kaltės dėl joms inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, leidžia padaryti byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys. Jų visuma iš esmės paneigia prieštaringus kaltinamųjų parodymus apie tai, kad jos nusikalstamai neveikė ir joms inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė.
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 str. nuostatos suteikia darbdaviui ir darbuotojui teisę laisva valia susitarti dėl darbo užmokesčio dydžio, o pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (galiojusio aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu) 6 str., motinystės (tėvystės) pašalpos dydis buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Tačiau šioje byloje reikšminga yra tai, ar kaltinamosios tokiu būdu, kaip darbuotojas ir darbdavys, iš tiesų siekė LR DK 93 str. numatytų tikslų, t.y. kuo didesnio darbo užmokesčio už sulygtą atlikti darbą, ar panaudojo darbo sutartį, kuria buvo nustatytas J. K.-D. 3000 Lt atlyginimas kaip apgaulės priemonę, siekiant gauti nepagrįstai didelę motinystės pašalpą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad susitarimas dėl darbo ir užmokesčio už jį buvo fiktyvus, nes nėra J. K.-D. faktišką darbą ar jo rezultatą patvirtinančių nors kokių dokumentų, kas patvirtina šį kaltinamųjų susitarimą ir to pasėkoje susidariusią teisinę padėtį buvus panaudotą tik kaip apgaulės priemonę, joms sudarant sau sąlygas nepagrįstai įgyti turtinę teisę J. K.-D. naudai ir praturtėti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaita.
Iš telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad pokalbio metu tarp J. K.-D. ir S. S. pastaroji pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl fiktyvaus įdarbinimo. S. S. dėl to sunerimusi, tačiau J. K.-D. nurodė, kad apklausų metu pasiruošusi tvirtinti, kad dirbo, tvarkė popierius ir jeigu laikysis tokių parodymų, niekas nieko negalės įrodyti. Kad kaltimamosios tariasi dėl neteisingų parodymų davimo tyrėjui, jog J. K.-D. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, akivaizdžiai patvirtina J. K.-D. frazė: „Tai aš pas tave dirbau S., tu neatsimeni? Kito kelio nėra...“. Kad S. S. įdarbindama J. K.-D. žinojo, jog ši nėščia, patvirtina ir telefonu pasakytas teiginys, kad ji gavo gyvenime gerą pamoką, daugiau kitiems gero nebedarys ir nėščių nebeįdarbins.
Toks pat telefoninis pokalbis apie tai, jog S. S. J. K.-D. padarė gerą, taip pat kad pastaroji apklausų metu laikysis parodymų jog dirbo, tvarkė popierius, vyko ir tarp J. K.-D. bei jos sesers N. K.. Šio pokalbio metu J. K.-D. priminė seseriai, joig ši pati yra sakiusi, jog buhalterė jai sakė, kad tokiu atveju neįmanoma įrodyti, jeigu pats neprisipažinsi.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, telefoninio pokalbio su liudytoja O. K. metu S. S. nurodė, kad įdarbino nėščią moterį, t.y. J. K.-D., o šios vyras paskundė, jog ji UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ buvo įdarbinta vadybininke, tačiau realiai nedirbo, o tik pati susimokėjo mokesčius, taip pat patvirtino, kad šis tyrimas jos neliečia, nes ne S. S. mokesčius mokėjo, o J. K.-D. pati susimokėjo mokesčius tam, kad parodyti nėštumą. To pačio pokalbio metu liudytoja O. K. pasakė, kad apklausos metu apsimes kvaila ir paaiškins, kad dėl patirtos narkozės nieko neprisimena.
Motyvuojamoji dalis
Kad kaltinamoji J. K.-D. realiai nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ o jos darbo sutartis yra fiktyvi, patvirtina ir telefoninis pokalbis tarp J. K.-D. ir S. S., kurio metu pirmoji papasakojo apie jos apklausą ir kokius parodymus davė apie darbą, paminėjo, kad maketavo lankstinukus, o S. S. pasakius, kad ji dar turi lankstinukų, J. K.-D. perklausė, kas iš tikrųjų juos darė. S. S. pasakius, kad darė firma, J. K.-D. susirūpino, kad nebūtų važtaraščių ir tuo pačiu galimybės tai patikrinti, taip pat paminėjo, kad sukūrė verslo planą „ (duomenys neskelbtini) klientų lojalumo programos stiprinimas ir paminėjo, kad kaip tik šiuo metu ji rašo diplominį darbą tema „Restorano „X“ klientų lojalumo programos stiprinimas“ Be to pasakė, kad apklausos pas tyrėją metu specialiai vartojo baro frazes tam, kad tyrėjui būtų sunkiau suprasti. Taip pat davė parodymus apie tai, kad dirbo savo asmeniniu nešiojamu kompiuteriu, o ne S. S. todėl, kad jei ikiteisminio tyrimo metu atsirastų būtinybė kompiuterį patikrinti, tai galimybės nebūtų, nes J. K.-D. pateiktų versiją, jog jos kompiuterį pavogė.
Žemesnės instancijos teismas
Kad J. K.-D. tuo metu rašė diplominį darbą tema „Restorano „X“ klientų lojalumo programos stiprinimas“, todėl apklausos metu tyrėjui galėjo sudaryti įspūdį, jog ji tikrai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke, patvirtina ir jos telefoninis pokalbis su tyrimo metu nenustatyta moterimi, kurio metu J. K.-D. kalbėjo apie diplominį darbą, apie tai, kad ji turi kas jai jį rašo ir jai atsiuntė jau pagal metodinius nurodymus padarytą darbo planą. Prieš eidama pas diplominio darbo vadovę ji pati dar perskaitys, nes ji pati dar konkrečiai nežino, kas yra lojalumo stiprinimas.
Be to, kaltinamųjų S. S. ir J. K.-D. parodymus, kad pastaroji realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke, visiškai paneigė:
liudytoja L. Z., kuri patvirtino, kad tai ji dirbo vadybininke UAB „(duomenys neskelbtini) “, būtent jai priklausė padavėjų priežiūra, banketų užsakymas. J. K.-D. ji nežino, nepažįsta. Jokių akcijų neprisimena, kai atėjo dirbti, meniu jau buvo.
Liudytoja M., kuri patvirtino, kad dirbo pas S. S. bare „(duomenys neskelbtini)“ padavėja, administratore. Kartu dirbo vadybininkė, vardu L.. Kad kartu su ja UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke būtų dirbusi J. K.-D., ji nežino, darbuotojos vardu J. UAB „(duomenys neskelbtini) “ tikrai nebuvo, J. K.-D. ji asmeniškai nepažįsta, su J. K.-D. niekada nebuvo susitikusi;
liudytoja D. K. Š.,, kuri patvirtino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ konditere. Buvo daug virėjų, padavėjų, L. buvo vadybininkė. J. K.-D. nėra mačiusi, darbuotojos vardu J., UAB „(duomenys neskelbtini) “ tikrai nebuvo, J. K.-D. ji asmeniškai nepažįsta, su ja niekada nebuvo susitikusi;
liudytoja S. B., kuri patvirtino, kad dirbo barmene „(duomenys neskelbtini)“ esančiame bare, priimdavo užsakymus ir prie staliukų. Staltieses jos keisdavo pačios, dėl bukletų išdėliojimo kreipdavosi į S. S., meniu būdavo prie baro, kiek ji dirbo, meniu nekito kiek ji dirbo. Kaltinamąją J. K.-D. pirmą kartą pamatė teisme. Nėra girdėjusi ką nors iš darbuotojų kalbant apie J. K.-D..
Liudytojo T. D. parodymus, duotus teisminmio bylos nagrinėjimo metu paie tai, kad pamatęs teisme J. K., ją pažino, matydavo, kad ji ateidavo pas direktorę, teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakiybėws kaltionamosios
Ikiteisminio tyrimo metu T. D. parodė, 2008-02-04 jam pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ picų kepėju., bendrovėje dirbo vadybininkė, vardu L.. Kad kartu su juo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke būtų dirbusi J. K.-D., jis nežino, darbuotojos vardu J., UAB „(duomenys neskelbtini) “ tikrai nebuvo, J. K.-D. jis asmeniškai nepažįsta, su ja niekada nebuvo susitikęs. Šie liudytojo T. D. parodymai atitinka kitų liudytojų parodymus, teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl teismas remiasi liudytojo T. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Visi aukščiau paminėti duomenys visiškai paneigia kaltinamkosios S. S. teiginius, kad J. K.-D. ji pažinojo kaip gerą marketingo specialistę, nes kaip matyti iš pačios J. K.-D. pokalbių telefonu, ji nelabai išmanė šį darbą.
Be to, S. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. K.-D. darbą bendrovėje, t.y. žinodama, kad J. K.-D. realiai bendrovėje nedirbs, surašė ir pasirašė darbo sutartį, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad J. K.-D. įdarbinama vadybininke ir jai bus mokamas 3000 Lt darbo užmokestis, po ko laikotarpiu nuo 2007-10-16 iki 2008-03-31 užpildė ir taip suklastojo J. K.-D. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodė, kad J. K.- D. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, pranešimč apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas, pranešimus apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas ir šiuos dokumentus pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl ko J. K.-D. buvo nepagrįstai priskaičiuotos išmokos.
Be to, J. K.-D. suklastojo dokumentą, t.y. žinodama, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininke ji nedirbs, tačiau siekdama apgaule savo naudai įgyti motinystės pašalpą iš VSDF, ji savo parašu patvirtino darbo sutartį, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad ji įdarbinama vadybininke, jai nustatoma darbo savaitės trukmė - 5 darbo dienos, 8 darbo valandos/40 valandų per savaitę ir jai bus mokamas 3000 Lt darbo užmokestis, dėl ko VSDF biudžetui buvo padaryta didelė žala.
LR BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Byloje nustačius, kad S. S., būdama pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą, atsakinga už savo vadovaujamos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nepagrįstai bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksavo J. K.-D. darbo užmokestį, kadangi nėra jokių pastarosios darbo veiklą bendrovėje patvirtinančių dokumentų, kas reiškia, kad darbo užmokestis buvo fiksuojamas ir išmokamas už tariamai atliktą darbą, kas reikalinga buvo ne kam kitam, o tik apgaulei sukčiaujant bendrininkų grupe su ta pačia J. K.-D. dėl teisės į kuo didesnes motinystės pašalpas gavimo, tokiu būdu apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti jos ūkio komercinės ūkinės, finansinės veiklos ir įvertinti turto, dėl ko darytina išvada, kad jos veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 222 str. 1 d.
Visetas teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų patvirtina, kad J. K.-D. UAB „(duomenys neskelbtini) “ faktiškai nedirbo, dėl ko susitarimas dėl jos darbo užmokesčio nustatymo yra fiktyvus, o tokį susitarimą ir dėl to aptartą darbo užmokestį nustatantis dokumentas-darbo sutartis su joje užfiksuotais tikrovės neatitinkančiais faktais yra suklastotas. Kaltinamosios S. S. ir J. K.-D. suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, suvokė ir numatė, kad tokia jų veika leis pasiekti jų siekiamą tikslą-J. K.-D., kaip kūdikio besilaukiančiai, o vėliau ir susilaukusiai, mamai gauti kuo didesnes motinystės pašalpas, ir šių padarinių siekė bei norėjo, o kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tai ir pasiekė, kas reiškia jas veikus sukčiavimui ir dokumentų klastojimui privalomai nustatyti reikalinga tiesiogine tyčia.
Kaltinamosios S. S. ir J. K.-D. kaltos ir baustinos.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. padarė bendrininkų grupėje.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamosios skyrimo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji S. S. padarė vieną sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, kaltinamoji J. K.-D. padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, jos anksčiau neteistos, turi šeimas, augina mažamečius vaikus, kaltomis neprisipažino, dėl padarytų nusikaltimų visiškai nesigailėjo, savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos neatlygino.
Viena iš bausmės paskirčių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 5 p., yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, 2003-06-10 nutarime “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d.. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” nurodęs, kad “Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui, šio principo įgyvendinimas užtikrinamas indivilizuojant bausmes. Tai pasiekiama tik nuosekliai laikantis visų aukščiau išvardintų įstatymo reikalavimų. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai”.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamosios S. S. ir J. K.–D. anksčiau neteistos, augina mažamečius vaikus, jų nusikalstami veiksmai iš dalies buvo paskatinti ir galiojančių bei jų neteisingai suprastų įstatymų. Duomenų apie tai, kad nuo šiuo nuosprendžiu aptariamų nusikaltimų padarymo dienos iki šios dienos kaltinamosios Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse būtų padariusios kokias nors nusikalstamas veikas, teismas neturi, administracine tvarka jos nebaustos.
Suprantama, kad šios aplinkybės nepašalina kaltinamųjų veikos pavojingumo, nesumažina jų kaltės, tačiau, teismo nuomone, bylos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamosioms prieštarautų teisingumo principui. Abi kaltinamosios turi pastovias gyvenamąsias vietas, turi šeimas, augina mažamečius vaikus, teisiamos pirmą kartą. Kaltinamųjų asmenybės, jų gyvenimo pokyčiai bei kitos, iš esmės išimtinės bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant kaltinamosioms bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Paskyrus laisvės atėmimo ar kitą laisvės apribojimo bausmę, jos prarastų darbus, galimybę aprūpinti šeimą, t.y. būtų pažeisti nesenai sukurti šeimos ir kiti socialiniai santykiai, yra pagrindas švelninti jų atsakomybę ir kartu apsaugoti pačių kaltinamųjų ir jų šeimų prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus, kaltinamosioms taikytinos LR BK 62 str. 1 d. , 3 d. nuostatos, t.y. skirtinos švelnesnės, negu įstatymo (LR BK 260 str. 1 d.) numatyta, bausmės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamajai S. S., pripažinus ją kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d., o kaltinamąją J. K.-D. pripažinus kalta padarius nusikalstgamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., skirtinos bausmės-baudos.
Kadangi kaltinamosios S. S. ir J. K.-D. šiuo nuosrpendžiu aptartas nusikalstamas veikas padarė, esant idelaliai nusikaltimų sutapčiai, joms skirtos baudos bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.
Civilinio ieškovo- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį solidariai iš kaltinamųjų S. S. ir J. K.-D..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str., BK 41 str., 54 str. 3 d., 115 str. 1 d.,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d. ir nuteisti ją:
pagal LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. – 120 (vieno šimto dvidešimt) MGL dydžio, t.y. 15 600 (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) Lt bauda;
pagal LR BK 300 str. 3 d.- 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 7800 (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) Lt bauda;
pagal LR BK 222 str. 1 d.-20 (ddvidešimties) MGL dydžio, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt bauda.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p. subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti galutinę bausmę-120 (vieno šimto dvidešimt) MGL dydžio, t.y. 15600 (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) Lt baudą;
J. K.-D. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. ir nuteisti ją:
pagal LR BK 182 str. 2 d.- 120 (vieno šimto dvidešimt) MGL dydžio, t.y. 15 600 (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) Lt bauda;
pagal LR BK 300 str. 3 d.-60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 7800 (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) Lt bauda.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p. subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti galutinę bausmę-120 (vieno šimto dvidešimt) MGL dydžio, t.y. 15 600 (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) Lt baudą.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš S. S. J. K.-D. 56 634,95 Lt (penkiasdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt keturis litus ir 95 cnt) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme-kompaktinę plokštelę su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno AVPK.
Šiuo nuosprendžiu paskirtosios baudos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudų, jos bus išieškotos priverstinai. Sumokėjęs baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.