- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-216-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00001-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Almantas Padvelskis, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- N. M., S. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. M. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių S. K. ir N. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir M. S. dėl privalomųjų dalių paveldėjime pripažinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į jas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad M. Š., kuri mirė 1936-06-28, sūnui J. Š. priklauso privalomoji dalis į 2,73 ha iš jos turto sudėties 24,61 ha, buvusio jos mirties dienai 1936-06-28, ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių atkurti nuosavybės teises į J. Š. pripažintą privalomąją dalį 2,73 ha pagal jo pretendentų S. (Š.) K., gim. 1940-06-17, ir A. (Š.) M. paveldėtojos N. M. paduotus prašymus.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-09-17 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinį grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-07 nutartimi ir Smilingių giminės pareiškimu Palangos miesto valdybai, tačiau vien tik šie duomenys nepatvirtina ieškovių reikalavimo pagrįstumo. Tuo tarpu ieškovių teiginiai, kad J. Š. įgyvendino savo teisę į motinos M. Š. palikimo privalomąją dalį, nepagrįsti. Teismas, įvertinęs ir sistemiškai aiškindamas M. Š. mirties metu galiojusio Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymų sąvado nuostatas, padarė išvadą, jog tik pats J. Š. turėjo įgyvendinti savo teisę į privalomąją motinos palikimo dalį. Duomenų, patvirtinančių ieškovių nurodomas aplinkybes, jog J. Š. reikalavo privalomos motinos palikimo dalies, esant M. Š. testamentui, byloje nėra.
Šalies argumentai
Ieškovės su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti priešingą sprendimą, – jų ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nepripažinti jų prašomos privalomosios dalies. Apeliantės nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik pats velionis J. Š. turėjo įgyvendinti savo teisę į privalomąją motinos palikimo dalį. Pasak apeliančių, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2012 m. nusprendus, jog visą M. Š. turtą paveldėjo A. S., joms, kaip mirusiojo J. Š. įpėdinėms, atsiranda teisė į jo privalomąją dalį. Taip pat apeliantės nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog J. Š. būtų reikalavęs privalomosios motinos dalies, esant motinos M. Š. testamentui. Ieškovės nurodo, kad J. Š. ir negalėjo tokios teisės realizuoti, kadangi tik 2012 m. nustačius, kas paveldėjo M. Š. turtą pagal įstatymą, atsirado galimybė reikalauti privalomosios dalies. Šios aplinkybės, apeliančių vertinimu, suponuoja išvadą, kad buvo netinkamai taikytos ir aiškintos tuo metu galiojusios paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.
Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir M. S. su ieškovių apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas ir atlikto tinkamą byloje surinktų įrodymų vertinimą. Dėl to naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju visiškai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, jog tik pats mirusysis J. Š. pagal tuo metu galiojusias teisės normas turėjo kreiptis dėl privalomosios dalies. Pažymėtina, kad privalomosios dalies paveldėjimo sąlygas ir pagrindus apibrėžė tuo metu galiojęs įstatymas, reglamentuojantis paveldėjimo teisinius santykius, o ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas procesinis sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodomu procesiniu sprendimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs ieškovių kasacinį skundą, tik konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. paveldėjo M. Š. priklausiusias žemes. Šiuo teismo procesinio sprendimo pagrindu ieškovėms nebuvo sukurta teisė reikalauti nustatyti J. Š. priklausiusią privalomąją dalį. Ieškovėms siekiant atkurti nuosavybės teisę į žemę aplinkybė, kad atitinkamai jų tėvas ir senelis buvo realizavęs teisę į privalomąją palikimo dalį, turėjo būti įrodinėjimo dalykas minėtoje byloje. Vis dėlto šios aplinkybės, kaip konstatavo kasacinės instancijos teismas, ieškovės neįrodė. Dėl to buvo prieita prie išvados, kad atitinkamai ieškovių tėvas ir senelis nuosavybės teisės pagrindu žemių neįgijo. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši aplinkybė pripažinta prejudiciniu faktu, kurios iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nuosavybės teisė įgyjama esant įstatymo numatytam pagrindui, jis turi būti įgyvendintas tuo metu, kai siekiama įgyti tas teises. Šių teisių įgijimas negali būti siejamas su tam tikromis alternatyvomis ar ateities įvykiais, kaip yra šiuo atveju. Ieškovėms nepavykus įrodyti juridinę reikšmę turinčio fakto, jog atitinkamai jų tėvas ir senelis J. Š. paveldėjo savo motinos M. Š. žemes su kitais giminaičiais, kitoje byloje įrodinėjama, kad jis turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį. Nagrinėjamu atveju sutikus su ieškovių pateikiamu teisiniu situacijos vertinimu, jog jos kaip įpėdinės turi teisę reikalauti privalomosios dalies į palikimą, kuris neva tai priklausė atitinkamai jų tėvui ir seneliui, tektų pripažinti, kad ši jo asmeninė teisė, kuri neatsiejamai susijusi su jo asmeniu, yra paveldima. Tokia nuostata iš esmės prieštarautų pozicijai, jog nepaveldimos asmeninės teisės, kurios neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Pažymėtina, jog atitinkami teisės institutai, pamatinės jų nuostatos yra susiformavusios ir recepcijos pagrindu perimtos dar iš Romėnų teisės. Dėl to prieiti prie išvados, jog tuo metu galioję teisės aktai numatė teisę perleisti privalomąją palikimo dalį į turtą artimiesiems, nėra teisinio pagrindo. Byloje nesant įrodymų, kad velionis J. Š. įgyvendino savo teisę į privalomą palikimo dalį dar būdamas gyvas ir taip įgijo nuosavybės teisę į privalomąja dalimi nustatytą turtą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo aiškintis, ar tokią teisę jis iš viso turėjo ir kokia privalomoji dalis jam būtų priklausiusi ir pan. Šių argumentų pagrindu atmestinas ieškovių argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tuo metu galiojusias teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius.
Nurodytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai ieškovių ieškinį atmetė. Dėl to ieškovių apeliacinis skundas atmestas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.