Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. k., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini)), baustas administracine tvarka, teistas:

1) 1992 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo, pagal Baudžiamojo kodekso 16 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 1995 m. gruodžio 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo, pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 3 dalį (iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

3) 2013 m. gruodžio 5 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

4) 2017 m. lapkričio 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėn.; turintis teistumą,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. kaltinamas tuo, kad mušdamas ir smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, t. y. 2018 m. rugsėjo 1 d., apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,93 prom. girtumas) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė smūgį savo sugyventinei T. J. į kairį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą, po ko P. K. nuo mušamos motinos atstūmė sūnus E. J. ir prašė išeiti kaltinamąjį iš namų. P. K. išėjus iš namų į lauką, o T. J. užrakinus lauko duris, P. K. išdaužė virtuvės lango stiklą ir įsibrovęs į namo vidų bei susigrūmęs su sūnumi, tyčia rankomis jį apglėbė ir stipriai suspaudė, tuo sukeldamas E. J. fizinį skausmą. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis P. K. teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę dėl smurtavimo prieš buvusią sugyventinę T. J., tačiau nepripažino, kad tyčia sukėlė fizinį skausmą sūnui. Nurodė, kad įvykio dieną abu su T. J. buvo neblaivūs. Pats nuėjo miegoti. Netikėtai paskambino sesuo ir pranešė, kad atvažiuoja į svečius. Sugyventinė nenorėjo, kad atvyktų jo sesuo ir pradėjo jį varyti iš namų. Po to lovoje ant jo išpylė kibirą vandens, todėl jis labai supyko ir jai sudavė į kairės rankos petį. Pats išėjo į lauką parūkyti ir pažiūrėti, ar neatvažiavo sesuo, norėdamas, kad ji neužeitų. Grįžus namo, sugyventinė jo neįleido. Atlenkęs apatinius vinis, išėmęs lange stiklą, kuris jau buvo įtrūkęs, atidarė langą ir nuėjo prie spintos, norėdamas persirengti. Tada sūnus, paėmęs svarmens strypą, pradėjo jam (kaltinamajam) grasinti ir strypu trenkė per ranką. Jis norėjo atimti iš sūnaus strypą, todėl su juo susikibo, po ko sugyventinė jį mušė kibiru iš nugaros pusės ir jis jautė dėl to fizinį skausmą. Po to jis apglėbė sūnų su viena ranka, o kita atėmė iš sūnaus strypą, nurodęs sūnui, kad jeigu nenurims, tai jis iškvies policiją arba sudaužys sūnaus kompiuterį. Pripažino, kad elgėsi agresyviai. Po to sūnus atėmė iš jo telefoną, išbėgo į lauką ir paskambino į policiją. Nurodė, kad ne kartą buvo išvarytas iš namų, miegojo daržinėje. Buvo teistas dėl smurto prieš sūnų. Daugiau prieš jį nesmurtavo. Jokių sužalojimų sūnui nepadarė, jį tik apkabino. Šiek tiek reikėjo jį su jėga palaikyti. Vėliau atėmė strypą. Nurodė, kad sūnus vasarą su tuo strypu jam buvo sužeidęs galvą, tačiau jis skundo nepateikė, nes nenorėjo sūnui padaryti nemalonumų. Šį kartą taip pat išsigando, kad sūnus jam gali smogti. Su sugyventine ir sūnumi susitaikė, atsiprašė. Nurodė, kad pakeitė savo gyvenimą, gyvena darniai su kita moterimi. Prašė neskirti griežtos bausmės.

Nukentėjusioji T. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kaltinamasis prieš ją smurtavo. Nurodė, kad kartu su kaltinamuoju gyvena apie 18 metų. Įvykio dieną abu susipyko dėl jo sesers atvykimo, nes ji (T. J.) nenorėjo, kad jo sesuo atvyktų svečių. Teigė, jog lovoje jo vandeniu neapipylė. Jiems susibarus, jis sudavė jai per veidą ir per petį, tačiau mėlynių neliko. Jam buvo nurodyta išeiti. Po to jį apipylė vandeniu. Jam išėjus parūkyti, užrakino duris, kad jis negalėtų grįžti. Jam buvo nurodyta neiti į namus. Tačiau jis išdaužęs lango stiklą įlipo per langą į namus. Pripažino, kad lango stiklas buvo jau įskilęs, tačiau ji girdėjo stiklo dūžį. Kai sudužo langas, sūnus paėmęs strypą kaltinamajam liepė išeiti. Sūnus jo nepuolė. Kaltinamasis puolė atimti strypą. Įvyko grumtynės. Kaltinamasis su sūnumi nugriuvo ant žemės, sūnus buvo apačioje, jis ant viršaus. Sūnus pradėjo šaukti, o ji puolė ginti sūnų, todėl sudavė kaltinamajam kibiru. Mano, kad sūnui skaudėjo, kai jie grūmėsi. Nurodė, kad ji ir sūnus kaltinamajam atleido. Kaltinamasis sūnui teikia išlaikymą. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Nukentėjusiojo E. J. atstovė advokatė I. Kizina teisiamajame posėdyje nurodė, kad vaikas neturi tėvui pretenzijų. Vaiko tėvas gyvena skyrium, teikia vaikui išlaikymą, kurio anksčiau neteikė. Mano, kad vaikas patyrė tėvo smurtą, emocinį sukrėtimą, pats iškvietė policiją. Prašė kaltinamąjį nubausti pagal įstatymą.

Kaltinamasis P. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. tarp jo ir sugyventinės T. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas. Abu buvo neblaivūs. Konfliktas prasidėjo dėl sugyventinės sesers ketinimo atvykti į svečius. Ji dėl to buvo nepatenkinta ir reikšdama savo emocijas, jį gulintį apipylė vandeniu. Jis dėl to supyko ir atsistojęs nuo lovos, nestipriai ranka trinktelėjo sugyventinei per petį. Per veidą nesudavė. Šio įvykio sūnus nematė, jis sėdėjo prie kompiuterio. Toliau vyko žodinis konfliktas. Netrukus pats išėjo į lauką parūkyti. Tuo metu sugyventinė užrakino lauko duris. Jis prašė atidaryti duris, nes buvo šlapias ir norėjo persirengti. Kadangi į vidų jo neįleido, tai išėmė virtuvės lango stiklus ir pro langą įlipo į vidų. Stiklo nedaužė, stiklas jau buvo sutrūkęs ir jis sutrūkusias dalis tik ištraukė. Pro langą įlipus į vidų, sūnus jį pradėjo varyti lauk. Neneigia, kad lipdamas pro langą galėjo piktai kažką pasakyti. Sūnus rankoje turėjo metalinį svarmens strypą. Jis ėjo prie spintos, iš kur norėjo pasiimti sausus drabužius, o sūnus nepraleido ir abu susigrūmė. Sūnus svarmens strypu buvo trenkęs per kairę ranką. Grumtynių metu abu buvo ir pargriuvę. Jei sūnų ir buvo apglėbęs, tai tik dėl to, kad jis negalėtų strypu jam suduoti. Tyčia sukelti sūnui fizinio skausmo nenorėjo ir to nesiekė. Abiems grūmiantis, sugyventinė jį mušė kibiru per nugarą. Kai jis iš sūnaus atėmė svarmens strypą, tai juo pagrasino sudaužyti kompiuterį. Dėl to sūnus ir iškvietė policijos pareigūnus. Kol atvyko policijos pareigūnai, jis jau buvo persirengęs. Nuo konflikto dienos, su sūnumi ir sugyventine negyvena. Buvo sugrįžęs tik pasiimti savo daiktų. Šiuo metu su drauge gyvena jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini) (b. l. 95, 111-112).

Nukentėjusioji T. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su P. K.kartu gyveno apie 18 metų, susilaukė sūnaus, kuriam šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų. Apie 13 metų visi gyvena jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). P. K. pastaruosius pusantrų metų alkoholį vartojo labai dažnai. Kai išgeria, konfliktuoja. 2018 m. rugsėjo 1 d. pati turėjo butelį degtinės ir namuose kartu su P. K. išgėrė. Po to kilo konfliktas, nes P. K. pasikvietė į svečius savo seserį. Jai (T. J.) tai nepatiko, nes buvo nesutvarkyti namai. Abu susipyko. Konflikto metu P. K. rankos kumščiu trenkė jai į kairį skruostą. Tai pamatė greta buvęs sūnus ir pradėjo ją ginti. Jis nuo jos rankomis stūmė tėvą ir liepė išeiti iš namų. T. J. taip pat jam liepė išeiti iš namų. P. K. buvo agresyvus. Jam iš namų išėjus į lauką parūkyti, ji užrakino duris, kad P. K. į namus negrįžtų. Tada P. K. išdaužė lango stiklą ir pro jį brovėsi į namų vidų. Jau tuo metu sūnus į ranką paėmė svarmens metalinį strypą ir jį laikydamas rankoje liepė tėvui nesibrauti į namus ir išeiti. Buvo akivaizdu, kad P. K. patekęs į namus vėl smurtaus. P. K. sūnaus neklausė ir pro langą įlipo į vidų. Tik įlipęs, jis puolė prie sūnaus ir jį apglėbęs rankomis pradėjo spausti. Suprato, kad sūnui labai suskaudo, nes jis pradėjo rėkti. Norėdama, kad P. K.paleistų sūnų, T. J. paėmė greta stovėjusį kibirą ir juo pmušė P. K. per nugarą, suduodama mažiausiai 5 kartus. Tada P. K. sūnų paleido ir metalinis svarmens strypas jau buvo jo rankose. Jis tada pradėjo šaukti, kad viską sudaužys. Sūnus iškvietė policiją. Sūnus P. K. nesudavė nė vieno karto. Ant P. K. nugaros sužalojimus galėjo padaryti ji (T. J.), kai mušė jį kibiru (b. l. 21-22, 23-24).

Nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 1 d. vakare namuose konfliktas prasidėjo dėl to, kad tėvas į svečius pasikvietė seserį, be jų žinios. Jie supyko ir tėvas pradėjo šaukti. Motina norėjo, kad tėvas išeitų. Tėvas sudavė motinai ir išėjo į lauką. Motina užrakino duris. Tėvas išdaužė langą, atkabino kabliuką ir įlindo į vidų. Dar tėvui lipant per langą, jis pats paėmė geležinį strypą. Bijojo, kad tėvas gali pulti. Motina tėvą pradėjo daužyti per nugarą. Abu norėjo, kad tėvas išeitų iš namų. Tėvas mėgino atimti strypą, griebė iš nugaros pusės ir norėjo užlaužti rankas, parvertė ant grindų. Motina pribėgo gelbėti. Kai tėvas atiminėjo strypą, jis jautė fizinį skausmą. Kai tėvas atėmė strypą, juo mojavo, teigdamas, kad viską išdaužys (b. l. 58-61).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio J. Z. 2018 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 1 d., 18 val., kaltinamasis, būdamas neblaivus, rankos kumščiu sudavė sugyventinei T. J. ir iš nugaros pusės pastvėręs sūnų E. J., jį stipriai suspaudė, tokiais veiksmais abiem sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 6-7).

2018 m. rugsėjo 2 d . įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-18).

2018 m. rugsėjo 1 d., 18.32 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ kaltinamajam nustatytas 1,93 prom. girtumas (b. l. 8).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę dėl smurtavimo prieš T. J.. Bylos duomenys patvirtina, kad kilus konfliktui tarp neblaivių sugyventinių (b. l. 8), kaltinamasis sudavė T. J., tik abu asmenys skirtingai nurodo kūno dalį, į kurią buvo suduota. Kaltinamasis, pripažindamas savo agresyvų elgesį ir panaudotą smurtą prieš sugyventinę, nurodė, kad sudavė jai tik per petį. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis jai sudavė ranka į kairį skruostą, o teismo posėdyje dar papildomai paminėjo ir smūgį į petį. Ikiteisminio tyrimo dokumentuose, surašytuose praėjus neilgam laikotarpiui po įvykio, fiksuota smūgio į veidą nukentėjusiajai sudavimas (b. l. 6-7, 10). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai T. J..

Teismas laiko, kad byloje įrodytas ir fizinio skausmo sukėlimas kaltinamojo sūnui E. J., t. y. jog, kaltinamasis susigrūmęs su sūnumi E. J., tyčia rankomis jį apglėbė ir stipriai suspaudė, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą. Byloje nėra ginčo, kad kaltinamasis siekė iš sūnaus atimti svarmens strypą, todėl jį buvo apglėbęs. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad tuo metu buvo agresyvus, o sūnų reikėjo „su jėga palaikyti“. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog sūnus iš skausmo pradėjo šaukti, todėl ji puolė jo gelbėti ir mušė kaltinamajam per nugarą kibiru, jog šis paleistų sūnų. Taigi, bylos nagrinėjimo metu ir pats kaltinamasis nurodė, kad vis tik su jėga spaudė sūnų, todėl laikytina, kad T. J. fizinis skausmas buvo sukeltas mechaniniu poveikiu kūnui – spaudimu. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo ir jo gynėjo argumentus, jog kaltinamasis nuo sūnaus gynėsi, siekdamas atimti iš jo minėtą strypą dėl ankstesnio sužalojimo, kadangi pats kaltinamasis pripažino, kad įlipęs į namus per langą jis elgėsi agresyviai ir puolė prie sūnaus atimti strypą, kurį jis buvo pasiėmęs gynybai, o ne priešingai, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju ne kaltinamasis gynėsi nuo sūnaus, o priešingai.

Taigi, kaltinamojo kaltė įrodyta jo prisipažinimu ir parodymais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 95, 111-112), nukentėjusiosios T. J. parodymais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 21-22, 23-24), E. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 58-61), tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 6-7), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 13-18), alkotesterio parodymų kvitu (b. l. 8). Kadangi kaltinamasis mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei ir sūnui, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis kaltinamas tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 2 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Kaltinamasis teistas, paskutinius 2 kartus (2013 m. ir 2017 m.) už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 62-65), tačiau, kaip matyti, tinkamų išvadų nepadarė ir net nebaigęs atlikti bausmės pagal 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, vėl smurtavo prieš šeimos narius. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 77), dirba (b. l. 78-79). Teismo posėdžio metu kaltinamasis, nukentėjusioji, E. J. gynėja patvirtino, kad visi susitaikė ir nei T. J., nei E. J. neturi pretenzijų kaltinamajam. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Prokuroras prašė skirti kaltinamajam arešto bausmę, kadangi anksčiau skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės teigiamos įtakos asmeniui nepadarė. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis su T. J. ir E. J. susitaikė, šie jam atleido, kartu su nukentėjusiąja ir sūnumi negyvena, o gyvena su kita moterimi kitame rajone, taip pat tai, kad asmuo dirba ir kaip nurodė nukentėjusioji, teikia sūnui išlaikymą, ko anksčiau nedarė, teismas suteikia kaltinamajam dar vieną galimybę pasitaisyti ir sprendžia, kad arešto bausmę šiuo atveju taikyti netikslinga. Teismo vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą. Įvertinus tai, kad paskutines 3 nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio skausmo sukėlimu šeimos nariams, asmuo padarė būdamas neblaivus, teismas taip pat skiria įpareigojimus – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Teismas į bausmės laiką kaltinamajam įskaito sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 80, 82).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 83-84), palieka galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.