Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-07-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-12685-840/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-13
Bylos Nr.
e2YT-12685-840/2021
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00434-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12685-840/2021Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00434-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 13 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Almai Kazlauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. B. ir jo atstovui advokatui V. K.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad jo – pareiškėjo – motina M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio – pareiškėjo tėvo – A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė ir valdė visą jo palikimą, tame tarpe ir 14/40 dalių 0,4000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas V. B. ir jo atstovas advokatas V. K. teismo posėdžio metu prašė teismo tenkinti pareiškimą. Pareiškėjo V. B. reikalavimas grindžiamas pareiškime nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiškintais teismo posėdžio metu pareiškėjo ir jo atstovo.

Pareiškėjo V. B. tėvai A. B. ir M. B. gyveno santuokoje trisdešimt du metus. A. B. ir M. B. turėjo du vaikus: pareiškėją V. B. ir suinteresuotą asmenį S. S.. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), mirties dieną jis neturėjo jokio registruotino turto, todėl dėl A. B. palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, tačiau sutuoktinė M. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktiniui priklausiusį turtą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. priėmė asmeninius daiktus, rūbus, baldus. Kauno apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), A. B., po jo mirties, buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį miško ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuria M. B. rūpinosi kaip savo, prašė giminaičių prižiūrėti mišką, iškirsti sausus medžius. Šie pareiškėjo motinos M. B. veiksmai patvirtina, kad ji save laikė vienintele sutuoktinio turto paveldėtoja ir šio turto savininke. Šį faktą reikalinga nustatyti, tam kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą. Pareiškėjas V. B. ir suinteresuotas asmuo S. S. kreipėsi į notarą dėl jų motinos M. B. palikimo priėmimo.

Suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir tenkinti pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Liudytoja D. M. teismo posėdyje nurodė, kad yra pareiškėjo V. B. pusseserė, ir paaiškino, pareiškėjo tėvui A. B., jos motinai ir dar vienam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvams priklausiusį miško paskirties žemės sklypą. Pareiškėjo tėvai A. B. ir M. B. gyveno kartu iki pat A. B. mirties. M. B. rūpinosi mišku, leido jai juo naudotis, liepdavo sutvarkyti mišką, išpjauti sausus medžius. M. B. atvažiuodavo kelis kartus per metus ir domėdavosi mišku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. (santuokos liudijime įrašyta M.) B., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). A. B. ir M. B. turėjo du vaikus: pareiškėją V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini) . A. B. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro 2021 m. balandžio 6 d. rašto matyti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. A. B. įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iš Lietuvos notarų rūmų 2021 m. balandžio 7 d. rašto matyti, kad archyve duomenų apie A. B. paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra registruotų A. B. testamentų, taip pat nėra jo palikimo priėmimo faktų, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad A. B. vardu neįregistruotos daiktinės teisės į 14/40 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2003 m. rugsėjo 23 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). M. B. mirė (duomenys neskelbtini)

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), t. y. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), tai nagrinėjamu atveju taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius, teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjo V. B. motina M. B. iš karto po sutuoktinio A. B. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes naudojosi asmeniniais sutuoktinio daiktais, bendrais namų apyvokos daiktais, o po sutuoktinio mirties 2003 m. atkūrus sutuoktinio vardu nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo jį valdė ir prižiūrėjo kaip savo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. A. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad M. B. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. B. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuotas asmuo S. S. neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad M. B. mirusio sutuoktinio A. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė