Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1952-295/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-06-23
Bylos Nr.
1-1952-295/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Kaltinamasis
T. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1952-295/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25138-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.1.3.;2.12.1.4.; 1.2.25.4.2.6.;1.2.27.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, užsiimanti individualia veikla, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir 286 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji T. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o būtent:

ji, 2017 m. gegužės 23 d., apie 06:43 val., Gariūnų gatvėje, ties pastatu Nr. 70, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje buvo nustatyta 2,36 promilių etilo alkoholio).

Šiais savo veiksmais kaltinamoji T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Be to, kaltinamoji T. M. pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:

ji, 2017 m. gegužės 23 d., apie 09:10 val., būdama neblaivi (nustatytas 2,36 promilių girtumas), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedama į sulaikymo patalpą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, priešinosi ir panaudojo fizinį smurtą prieš ją lydėjusį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio specialistą K. G., apdraskydama jam kairę ranką, ir tokiu būdu, savo aktyviais veiksmais pasipriešindama valstybės tarnautojui.

Šiais savo veiksmais kaltinamoji T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Kaltinimas kaltinamajai T. M. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji T. M. savo kaltę jai inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai ir patvirtino, kad ji vairavo automobilį, būdamas neblaivi ir pasipriešino policijos pareigūnui. Kaltinamosios T. M. teigimu, 2017 m. gegužės 23 d. naktį, jai telefonu paskambino brolienė, kuri pranešė, kad kaltinamosios T. M. brolis komos būsenoje paguldytas į ligoninę, todėl susinervinusi dėl brolio sveikatos būklės, ji išgėrė alkoholio ir norėjo automobiliu važiuoti namo, tačiau išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės, savo automobilio galine dalimi atsitrenkė į kitą automobilį. Išsigandusi ji nusprendė važiuoti toliau, tačiau automobiliui sustojus prie apsaugos posto, apsaugos darbuotojas, pribėgęs prie jos automobilio, atidarė automobilio dureles, užgesino variklį ir ištraukė raktą iš užvedimo spynos, o vėliau iškvietė ir policijos pareigūnus, kurie nuvežė ją į Priklausomybės ligų centrą kraujui paimti, o vėliau nuvežė į Kelių policijos valdybą. Kas ten vyko, kaltinamoji T. M. neprisimena, tačiau jeigu, būdama Kelių policijos valdybos patalpose, ji keikėsi ir naudojo smurtą prieš policijos pareigūną, ji tai darė, „tik dėl patirto šoko, dėl to, kad buvo labai susinervinusi <...>“ ir dėl to, kad išgėrė alkoholio „ant tuščio skrandžio <...>“, todėl nesuvokė ką daro. Dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamoji T. M. gailėjosi (b.l. 29).

Alkoholio kiekio matuoklio parodymais nustatyta, kad 2017 m. gegužės 23 d. 8:26 val., T. M. iškvėptame ore alkoholio koncentracija yra 2,59 ‰ (b.l. 42), o teismo medicinos specialistų išvadoje yra nurodyta, kad kaltinamosios kraujyje, paimtame 2017 m. gegužės 23 d. 8:50 val., mažiausia etilo alkoholio koncentracija yra 2,36 ‰ (b.l. 40).

Liudytojas – apsaugos darbuotojas - P. M. (P. M.), duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, patvirtino, kad 2017 m. gegužės 23 d., apie 06:30 val., jis matė netoli nuo apsaugos posto, maždaug 10-15 m atstumu, apsisukantį automobilį Škoda Octavia, tamsios spalvos, kuris apsisukdamas, t. y. važiuodamas atbulas, automobilio galine dalimi trenkėsi į šalia pastatytą automobilį Ford. Jis priėjęs prie Škoda automobilio priekinės dalies, ranka paplojo per variklio dangtį, kad vairuotoja sustotų ir niekur nevažiuotų. Už vairo sėdinčią moterį jis atpažino, ją pažįsta iš matymo, ji dirba pardavėja Gariūnių turgavietėje. Kai automobilis sustojo, liudytojas P. M. apėjo automobilį iš priekio, atidarė vairuotojos dureles, išjungė variklį ir ištraukė iš užvedimo spynos raktelį. P. M. suprato, kad vairuotoja apsvaigusi nuo alkoholio, todėl į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 16).

Liudytojo P. M. nurodytos aplinkybės yra patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu vaizdo įrašu (b.l. 13) ir šio vaizdo įrašo apžiūros protokolu (b.l. 14).

Liudytojas – policijos pareigūnas – K. G. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kaltinamoji T. M., būdama neblaivi, 2017 m. gegužės 23 d., apie 09:10 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio patalpose keikėsi necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, garsiai ir isteriškai šaukė, reiškė nepasitenkinimą dėl jos pristatymo į policiją. Kadangi ji į liudytojo K. G. ir kitų policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo ir savo agresyvių veiksmų nenutraukė, buvo nuspręsta patalpinti ją į Kelių policijos valdybos laikino sulaikymo patalpą. T. M. eiti į šią patalpą atsisakė, o K. G. priėjus prie jos, norint palydėti ją iki sulaikymo patalpos, T. M. aktyviais veiksmais priešinosi, stumdėsi ir bandė suduoti smūgį į veidą, tačiau K. G. veidą prisidengė ranka, todėl kaltinamoji T. M. savo nagais apdraskė jo kairės rankos dilbį, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. Būdama laikino sulaikymo patalpoje, kaltinamoji T. M. ir toliau triukšmavo, daužė grotas, o į daugkartinius reikalavimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus, nereagavo (b.l. 18-19).

Atsižvelgdamas į šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teisėjas konstatuoja, kad kaltinamosios T. M. prisipažinimas dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nekelia abejonių, jos kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio ir pasipriešinus valstybės tarnautojui, patvirtinama liudytojų parodymais, o taip pat ir laboratoriniais kraujo tyrimais bei vaizdo įrašo apžiūros protokolu, todėl teisėjas mano, kad šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog kaltinamoji T. M., vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir daro išvadą, kad šie jos veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, taip pat, jog kaltinamoji T. M., būdama girta, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, ir šie jos veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje.

Kaltinamosios T. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad valstybės tarnautojui ji pasipriešino, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajai T. M., teisėjas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei į valstybės tarnautojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pobūdį, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamosios T. M. asmenybę, kuri anksčiau nebuvo teista, dirba, o taip pat į tai, kad kaltinamoji T. M. sutinka su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 47-49), ir daro išvadą, kad kaltinamajai T. M. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies ir 286 straipsnio sankcijose numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta bausmė – bauda. Kaltinamoji T. M., sutikdama su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi, t.y. bauda, prašė leisti teismo paskirtą baudą mokėti dalimis, tačiau šis kaltinamosios prašymas išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis, negali būti tenkinamas, kadangi baudžiamojo proceso įstatymai tokios galimybės nenumato. Tačiau nors kaltinamoji T. M. dirba (užsiima individualia veikla), tačiau neturi pastovaus pajamų šaltinio, todėl atsižvelgdamas į šią aplinkybę, o taip pat į kaltinamajai T. M. skirtinos baudos dydį, teisėjas mano, kad tikslinga kaltinamajai nustatyti šešių mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtoji bauda. Be to, teisėjas daro išvadą, kad kaltinamajai T. M. tikslinga paskirti taip pat ir BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), maksimaliam įstatyme (BK 68 straipsnio 2 dalis) numatytam trejų metų terminui, kadangi naudodamasi šia teise, kaltinamoji T. M. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat konfiskuoti jai priklausantį automobilį Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajai T. M. (b.l. 11), todėl automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai T. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.

Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajai T. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl teisėjas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo, tikslinga T. M. paskirtą kardomąją priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Prokuroras 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu (b.l. 34-38), siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo kaltinamosios T. M. nuosavybės teisę į transporto priemonę (automobilį) Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatydamas dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždrausdamas turtą valdyti ir juo disponuoti, palikdamas teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirdamas kaltinamąją T. M..

Kadangi automobilis Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir 286 straipsnyje, ir jai paskirti:

pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, - 75 MGL (2824,50 €) dydžio baudą;pagal BK 286 straipsnį, - 100 MGL (3766 €) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu kaltinamajai T. M. paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, jai paskirti subendrintą bausmę – 150 (5649 €) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu T. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę bausmę – 100 (vieno šimto) MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t.y. 3766 € – trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, T. M. nustatyti šešių mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Paskirti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, trejiems metams.

Taip pat, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti kaltinamajai T. M. priklausantį automobilį Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Kardomąją priemonę, paskirtą T. M. – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistą.

Išaiškinti kaltinamajai T. M., kad ji, nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajai nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir privalo būti vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Valdas Bugelevičius