Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. D. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria įtariamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. gruodžio 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

V. D. įtariamas tuo, kad 2011 m. birželio 6 d., apie 16.30 val., miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete J. B. prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, lietė pirštais jos lytinius organus ir taip fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete bejėgiškos būklės J. B. .

V. D. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2011 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi V. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. To paties teismo 2011 m. rugsėjo 5 d., 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimis įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki 2011 m. gruodžio 8 d.

Apygardos teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, kadangi V. D. įtariamas padaręs nusikaltimą prieš mažametį asmenį, nukentėjusiajai paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, atliekamas kratos metu paimtų iš V. D. kompiuterių, elektroninių laikmenų, judriojo ryšio telefonų aparatų tyrimas. Dėl šių aplinkybių nėra galimybės užbaigti ikiteisminį tyrimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo V. D. gynėjo skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Byloje surinktų faktinių duomenų visetas – nukentėjusiosios J. B. , jos motinos N. B. parodymai, liudytojų L. C. , G. P. , A. S. parodymai, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio J. K. tarnybinis pranešimas, kratos metu paimti daiktai, specialistų išvados bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia įtarti V. D. jam inkriminuojamos pavojingos visuomenei veikos padarymu. Tačiau nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir pratęsiant jos terminą, turi būti nustatytas bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. numatytų suėmimo skyrimo pagrindų.

Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis:

1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;

2) trukdys procesui;

3) darys Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (Lietuvos Respublikos BPK 127 str.). Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad mažametei nukentėjusiajai buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, atliekamas kratos metu iš V. D. paimtų kompiuterių, elektroninių laikmenų, judriojo ryšio telefonų aparatų tyrimas. Šios aplinkybės rodo, kad byla, kurioje V. D. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., padarymu, atitinka ypatingo sudėtingumo kriterijų. Teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro vienas segtuvas, todėl nelaikytina, kad ši baudžiamoji byla yra didelės apimties.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad V. D. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, padarė išvadą, jog V. D. , būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, t. y. apygardos teismas, spręsdamas suėmimo pratęsimo įtariamajam V. D. klausimą, itin sureikšmino nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas V. D. , sunkumą ir įstatymo sankcijoje numatytą gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau nėra absoliuti sąlyga, nulemianti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą. Įstatymo normoje (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d.) nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė, kaip minėta, priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu, sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai šia aplinkybe remiantis galima padaryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. išvardytos aplinkybės.

Išanalizavus apeliacinės instancijos teismui pateiktus baudžiamosios bylos dokumentus dėl įtariamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, nėra nustatyta jokių Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, kurios patvirtintų pagrįstą manymą, jog V. D. bėgs (slėpsis) nuo teismo. V. D. praeityje neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį - dirba UAB ,,Nacionalinis strateginių tyrimų centras“, direktoriumi, darbovietės bei Lazdynų bendruomenės savivaldijos charakterizuojamas teigiamai, įtariamasis turi nepilnametį sūnų. Šios aplinkybės rodo, kad įtariamąjį V. D. sieja pakankamai tvirti socialiniai ir darbiniai ryšiai. Visų šių aplinkybių visetas neleidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje V. D. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Byloje surinkti įrodymai – mažametės nukentėjusiosios J. B. , jos motinos N. B. parodymai, liudytojos L. C. parodymai, specialisto išvada Nr. 102-11, kurioje nurodyta, jog ištyrus kratos metu iš V. D. paimto kompiuterio sisteminį bloką, nustatyta, kad standžiajame diske aptikti 707 vaizdo failai, kuriuose vaizduojami galimai vaikai su apnuogintais lytiniais organais ar atliekantys lytinį aktą, arba asmenys pateikiami kaip vaikai - leidžia daryti išvadą, kad V. D. yra linkęs į seksualinio pobūdžio nusikaltimus (tame tarpe ir prieš mažamečius asmenis). Šie faktiniai duomenys gali duoti pagrindą manyti, jog V. D. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus seksualinio pobūdžio nusikaltimus, tame tarpe ir prieš mažamečius asmenis (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Tačiau suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p., pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatytas. Aukštesniojo teismo teisėjas, spręsdamas suimtojo ar jo gynėjo skundo dėl suėmimo paskyrimo arba suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, gali tik patikslinti nutartyje nurodytą suėmimo skyrimo arba suėmimo termino pratęsimo pagrindą, jeigu iš bylos medžiagos matyti, kad toks pagrindas nutartyje netinkamai suformuluotas. Tačiau aukštesnysis teismas negali nustatyti kito kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo pagrindo, kuris nebuvo nustatytas žemesniojo teismo, t. y. šiuo atveju aukštesnysis teismas negali vietoje Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria įtariamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, turi būti panaikinta. Iš naujo sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo įtariamajam V. D. klausimą, turi būti įvertintos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, rodančios V. D. polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.