- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- II-76-999/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00021-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotai atstovei Erikai Kliaugienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. kovo 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3434-2023, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2023 m. kovo 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3434-2023 (toliau – Nutarimas) L. J. nubaustas 900 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu šešių mėnesių terminui ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių terminui, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad 2023 m. vasario 7 d., 11.05 val., Palangoje, Klaipėdos pl. 27, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas 0,47 (įskaitant paklaidą) promilių neblaivumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims (b. l. 9).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną L. J. atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad vyko S. J. vairuojamu automobiliu iš Palangos į Klaipėdą, senuoju kelių, t. y. per Nemirsetą. Važiuojant keliu, suskambus S. J. mobilaus ryšio telefonui, laikantis kelių eismo taisyklių reikalavimų S. J. vairuojamą automobilį išsuko iš pagrindinės gatvės ir sustojo, kad galėtų atsiliepti ir pradėti pokalbį. Kadangi skambutis buvo svarbus, S. J. vairuojamą automobilį pastatė saugiai bei bendravo telefonu. Jų automobiliui stovint prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kuriems privažiavus pareiškėjas išlipo iš automobilio keleivio vietos, o S. J. atitinkamai baigusi pokalbį iš vairuotojo pusės. Tačiau nežiūrint to, policijos pareigūnė pareiškė, kad tai pareiškėjas vairavo automobilį. Tačiau jis su tuo kategoriškai nesutiko, nes jis buvo automobilio keleivis, o automobilio vairuotoja buvo S. J.. Policijos pareigūnai tiek S. J., tiek jį patikrino alkotesteriu. S. J. buvo nustatytas 0 promilių, t. y. automobilio vairuotoja automobilį vairavo visiškai blaivi. Tačiau nežiūrint to, policijos pareigūnai nusprendė surašyti administracinio nusižengimo protokolą jam, nors jis automobilio nevairavo. Nurodė, jog neginčija fakto, kad jam 2023 m. vasario 7 d., apie 11 val., buvo nustatytas lengvas neblaivumo faktas, t. y. 0,47 promilės. Tačiau kita privaloma aplinkybė - transporto priemonės vairavimo faktas nenustatytas ir neįrodytas. Nurodo, kad duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teigia, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Nutarimas iš esmės priimtas ne visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, o išankstine Nutarimą priėmusio asmens nuomone, kuri kaip minėta nėra pagrįsta jokiais įrodymais, todėl pareiškėjo pagrįstu įsitikinimu, skundžiamas Nutarimas turi būti naikintinas, o administracinė teisena pareiškėjo atžvilgiu turi būti nutraukiama.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime Klaipėdos AVPK nurodė, jog su L. J. skundu nesutinka. L. J. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Įrodymai, kad L. J. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje nusižengimą yra surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas matė, kad L. J. vairavo transporto priemonę. Neabejotinai nustatyta, kad L. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. L. J. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda - 900 eurų bauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė - 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, L. J. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. kovo 29 d. nutarimą Nr.30- ANR_N-3434-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK23197202023 (b. l. 68).
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. J. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad automobilio nevairavo, vairavo jo sutuoktinė S. J.. Sutinka, kad jis vakare buvo vartojęs alkoholio. Važiavo iš Palangos į Klaipėdą. Suskambo telefonas, žmona išsigando, nusuko nuo kelio ir atsiliepė telefonu. Jis sėdėjo automobilyje, žmona stovėjo lauke, rūkė, privažiavo policijos automobilis, pradėjo sakyti, ko jūs čia stovite, ką čia veikiate. Privažiavo policijos pareigūnas M. Kiškis, pradėjo jam sakyti, kad jis vairavo, bet jis sakė, kad nevairavo. Sakė, kad reikės pūsti, jis sakė, kad nepūs, nes nevairavo. Paskui privertė. Paskui žmona pūtė. Po to jis pūtė antrą kartą, kažkiek promilių buvo. Automobilis yra didelis krovininis mikroautobusas „Volkswagen Crafter“. Jis matė policijos pareigūnus, kad jie stabdo. Tolokai jie buvo, negali pasakyti atstumo, gal 300, gal 500 metrų. Kol privažiavo M. Kiškis galėjo praeiti iki 10 minučių. Jis stovėjo mašinos gale keleivio pusėje. Jie abu su žmona buvo apsirengę juodais drabužiais, abu buvo su pūkinėmis striukėmis. Pasikvietė kitą ekipažą. Atvažiavo S. B. ir M. Pilipavičius. Jie atsivežė alkotesterius. Tada privertė pūsti, nes sakė, kad atims mašiną. Žmona sako, kad duokite aš pūsiu, nes aš vairavau ir aš esu blaivi. Tada rašė protokolą, liepė pūsti antrą kartą. Paskui leido žmonai važiuoti su automobiliu ir žmona išvažiavo į Klaipėdą. Žmona išlipo iš vairuotojo pusės, jis – iš keleivio pusės. M. Kiškis pasakė, kad matė jo kolegos, jog vyras vairavo. Privažiavęs M. Pilipavičius pasakė, kad jis matė, jog vairavo jis.
5. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu skundą prašė atmesti.
6. Liudytoja S. J. parodė, jog tą rytą jie važiavo į Klaipėdą su „Volkswagen Crafter“, nes remontavo butą. Ji atsisėdo už vairo ir važiuojant jai suskambo telefonas, į kurio skambutį ji turėjo atsiliepti, todėl nusprendė nusukti ir sustoti, kad atsiliepti. Kai suskambo telefonas, ji matė, kad yra policijos pareigūnas. Ji išlipo, kad atsiliepti, vyras taip pat išlipo. Po kokių 3-4 minučių privažiavo policijos automobilis, kuriame buvo vienas pareigūnas. Iš karto puolė su klausimu, ko jūs čia sustojote, kas vairavo. Ji atsakė, kad ji. Pareigūnas pranešė kolegoms, kad atvažiuokite ir aiškinkitės. Tada atvažiavo kiti du jauni pareigūnai. Moteris policininkė pradėjo gąsdinti, kad iškels baudžiamąją bylą, konfiskuos automobilį ir panašiai. Jie su vyru abu pūtė į alkotesterį. Mano, kad pareigūnai suklydo. Vyras vakare vartojo alkoholį. Kai suskambo telefonas, iš karto sustojo ir išlipo.
7. Liudytojas M. K. parodė, jog dirba Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriuje specialistu. Pamena įvykį. Kolegos buvo gatvėje, tikrino blaivumą, o jis stovėjo toliau nuo gatvės ir pamatė, kad autobusiukas nusuko į namo kiemą ir sustojo. Jis įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Visą laiką matė kairįjį automobilio šoną. Privažiavus stovėjo L. J. ir jo žmona. Kas vairavo automobilį, nematė. Tik matė, kad per vairuotojo pusę niekas neišlipo. Abu išlipo per keleivio pusę. Vyras išlipęs gėrė vandenį. Paaiškino, kad sustojo parūkyti, paskui sakė, kad sustojo, nes atvežė baldus, paskui sakė, kad ieško, kur nuvežti baldus. Keitė parodymus kas minutę. Kolega, kuris matė, sakė, kad automobilį vairavo vyras. Jis pats nematė, kas vairavo, todėl išsikvietė kolegas, kurie pradėjo įvykio forminimą. Asmenys jam nesakė, kad dėl telefoninio skambučio sustojo. Atstumas nuo jų iki to keliuko, kur nusuko pareiškėjas gali būti iki 100 m, ne daugiau. Jų automobilis stovėjo toliau, bet kolega stovėjo arčiau. Jie kalbėjosi ne radijo ryšiu, nes ten klausosi visa apskritis ir nenorėjo teršti eterio. Nepamena, ką susirašinėjo su kolege S. B., kaip nepamena, ar susirašinėjo. Autobusiukas buvo krovininis. Buvo saulėta diena, gerai matėsi. Salonas buvo apšviestas saulės. Iš ten, kur jis stovėjo, viskas matėsi.
8. Liudytojas M. P. parodė, jog dirba Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriuje specialistu. Paaiškino, jog įvykį pamena. Vykdant neblaivių vairuotojų tikrinimą, pastebėjo automobilį, kuris nusuko į greta esančio namo įvažiavimą. Kolega nuvažiavo patikrinti. Paskui kolega jį pasikvietė ir prie automobilio stovėjo L. J. su žmona. Jis stovėjo ant kelio ir tikrino vairuotojus, o M. K. buvo kitame ekipaže toliau. Pamatė baltą mikroautobusą. Sukėlė įtarimą, nes staiga nusuko. Iš vairuotojo pusės niekas neišlipo. Atstumas nebuvo didelis. Aiškiai matėsi, kad vairuotojo vietoje stovėjo vyriškis su šviesia maikute ir tamsia striuke. Yra įsitikinęs, atstumas nebuvo didelis. Ne daugiau 150-200 m. Šalimais vairuotojo irgi kažkas sėdėjo, tik nežino, ar moteris, ar vyras. Iš sudėjimo ir aprangos suprato, kad vyras buvo už vairo. Šalia sėdėjo aiškiai mažesnis asmuo. Iš pradžių privažiavo kolega M. Kiškis. Jis šūktelėjo, kad sustojo automobilis ir nuvažiuotų patikrinti. M. K. vienas privažiavo, klausė jo, kuris vairavo. Jis atsakė, kad vyras. Nepamena, ar per telefoną, ar per radijo ryšį kalbėjo. Žmona buvo blaivi. Vyriškis pūtė. Įvardijo daug priežasčių, kodėl nusuko: kad baldus išvežioja, kad telefonu paskambino ir nusuko pakalbėti, kad į tualetą norėjo. Jis yra 100 proc. įsitikinęs, kad vairavo tas asmuo. Nuo pat pradžių matė tą automobilį. Jis nešioja akinius, kurie reikalingi žiūrėjimui į tolį. Visą laikotarpį matė tą automobilį. Per priekinį mikroautobuso langą viską matė. Vairuotojas buvo su tamsiais rūbais ir šviesia maikute po apačia, kuri matėsi per atsegtą striukę. Dirbo kartu su S. B., todėl ji surašė protokolą. S. B. yra ekipažo vyresnioji, ji bendrauja, jis pateikinėja faktus.
9. Liudytoja S. B. parodė, jog dirba Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriuje specialiste ir paaiškino, jog įvykį pamena. Vykdė policinę priemonę dėl neblaivių vairuotojų kontrolės, buvo stotelėje prie Nemirsetos. Jie su kolegomis buvo paėję į šoną. Galbūt kažką kalbėjo. Pamatė, kad mikroautobusas nusuko į šoną. Jos kolega M. P. matė. Stebėjo tą autobusiuką. Mato, kad niekas neišlipa. Tada M. Kiškis įlipo į automobilį ir greitai nuvažiavo ten. Matė, kad vyksta pokalbis. Jie su M. P. privažiavo. Kol jie stebėjo, matė, kad iš vairuotojo pusės niekas neišlipo. M. P. sakė, kad matė, kad vairavo vyras. Vyras nesutiko, kad jis vairavo, sakė, kad vairavo moteris. Jie sakė, kad sustojo dėl baldų, kad pakalbėti telefonu. Kolega matė, kad vairavo vyras, ir jie laikėsi tos versijos. Jie patikrino abiejų blaivumą. Jie diskutavo, kaip mes įrodysime, nes didelis atstumas ir panašiai. Kai moteris įlipo į vairuotojo sėdynę ir norėjo išvažiuoti, ji turėjo susireguliuoti sėdynę. Tai dažna situacija, kad apsikeičia, jie stebi įdėmiai tokius atvejus. Ji pasiūlė moteriai parašyti pasiaiškinimą, kad ji nevairavo, tačiau ji pasitarė su kažkuo telefonu ir atsisakė. Tarpas tarp pūtimų didelis, nes žmogus nenorėjo pūsti, atsikalbinėjo. Kai jie buvo šone, gal buvo išsijungę Body kameras, nes kalba apie asmeninius reikalus, arba kamera buvo išsikrovusi. Visi matė nusukantį automobilį. M. P. visą laiką stovėjo ant kelio su įjungta Body kamera.
10. Iš policijos pareigūno M. P. Body kameros įrašo (failas numeris export-i44ge), kuriame nurodytas laikas nuo 10.58.20 val. iki 11.07.06 val., matyti, kad 10.58 val., pareigūnas tikrina pravažiuojančių automobilių vairuotojų neblaivumą ir matyti, kaip iš priekio 10.59.07 val. pasirodo šviesios spalvos mikroautobusas ir 10.59.09 nusuka į šalikelę ir sustoja. Matosi, kad mikroautobusas stovi, o vairuotojo pusę užstoja krūmai ir matosi kairės pusės automobilio langas. 10.59.40 val. nuvažiuoja policijos ekipažas. 11.01.11 skamba M. Pilipavičiaus telefonas ir atsiliepęs pareigūnas sako, kad niekas neišlipo iš vairuotojo pusės, abu iš keleivio pusės iššoko. Pokalbio metu pasakyti M. Pilipavičiaus žodžiai: „Vyrs, nu tikrai ne moteris, pagal aprangą vyrs“. Po to kitam policijos pareigūnui sako, kad vyrs šoko per kelevio dureles ir sako, kad nevairavo. Tada M. P. privažiuoja, L. J. sako, kad nevairavo ir pučia į alkotesterį, kuris parodo neblaivumą 0,58 promilės (b. l. 59).
11. Iš policijos pareigūno Mindaugo Kiškio Body kameros įrašo (failas numeris export-bx89b), kuriame nurodytas laikas 11.00.26 val. iki 11.04.18 val., užfiksuota, kad 11.00.34 val. privažiuoja policijos pareigūnas prie mikroautobuso sustojusio šalikelėje. Matyti, kad S. J. stovi vairuotojo pusėje. M. K. skambina M. P. ir klausia, ar nematė, kas išlipo iš vairuotojo pusės ir ar nematė, kas už vairo buvo: vyras ar moteris. Pasako, kad vyras už vairo buvo. Tuomet M. Kiškis sako L. J., kodėl pastarasis meluoja. Į ką, L. J. atsako, kad nemeluoja. Nurodo, kad žmona vairavo bei atsako, kad vakar vartojo alkoholį. Paaiškina, kad sustojo parūkyti ir atsiliepti į skambutį (b. l. 59).
12. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai matuoja atstumą nuo tos vietos, kur stovėjo policijos pareigūnas M. P. iki keliuko, į kurį nusuko mikroautobusas - atstumas 80 metrų (b. l. 85).
13. Pareiškėjo atstovo pateiktuose duomenyse (Google Maps žemėlapis) – atstumas nuo policijos pareigūno stovėjimo vietos iki keliuko, į kurį įvažiavo mikroautobusas nurodytas 128,56 m (b. l. 95).
Motyvuojamoji dalis
14. Iš pateiktos telefonų išklotinės nustatyta, kad S. J. telefone užfiksuotas įeinantis skambutis 2023 m. vasario 7 d. 11.00 val. (b. l. 91).
Teismas konstatuoja:
15. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį turinį, bei liudytojų parodymais, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų visuma neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad L. J. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.
17. Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl L. J. kaltės. Apklausus policijos pareigūnus M. K., M. P. ir S. B. bei surinkus papildomus bylos nagrinėjimo metu duomenis, abejonės dėl pareiškėjo L. J. kaltės, nebuvo pašalintos. Pats L. J. pažeidimą neigia, jo kaltė iš esmės grindžiama vien tik liudytojo policijos pareigūno M. P. bei byloje pateiktais vaizdo įrašais, kurių, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nepakanka L. J. kaltei pagrįsti.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnams vykdant neblaivių vairuotojų patikrinimo reidą, M. P. stovinti ant kelio ir bekontakčiu alkotesteriu tikrinant pravažiuojančių automobilių vairuotojus, pastarasis pamatė, kaip priešais atvažiuojantis baltos spalvos mikroautobusas nusuko į šalikelę ir sustojo. Kitas policijos ekipažas, kuriame buvo policijos pareigūnas M. K., nuvyko patikrinti mikroautobuso sustojimo priežasties. Policijos pareigūnui atvykus, tiek pareiškėjas L. J., tiek jo sutuoktinė S. J. buvo išlipę iš mikroautobuso. L. J. nurodė, kad jis nevairavo mikroautobuso. Tuomet policijos pareigūnas M. K. kuris patvirtino, jog jis nematė, kas vairavo mikroautobusą, mobilaus ryšio telefonu paskambino M. P. kuris patikino, kad vairavo vyras. Būtent tokios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose. S. J. neneigė, jog vairavo ji.
19. Policijos pareigūnas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis tvirtina, kad vairavo mikroautobusą vyras pagal kūno sudėjimą ir aprangą: pastarasis vilkėjo tamsios spalvos striukę ir buvo su šviesios spalvos marškinėliais. Body kameroje yra užfiksuota, kaip M. P. sako kitam policijos pareigūnui M. K. kas vairavo: „Vyrs, nu tikrai ne moteris, pagal aprangą vyrs“. Šiuo atveju sutiktina, kad L. J. yra stambesnio kūno sudėjimo nei jo sutuoktinė, bet jeigu analizuoti pagal aprangą, tai žiūrint tuose pačiuose vaizdo įrašuose matyti, kad abu sutuoktiniai vilki juodos spalvos striukes, abu yra tamsios spalvos plaukų (moteris plaukus susirišusi), L. J. vilki šviesios spalvos marškinėlius, o L. J. – dryžuotą megztinį, kuriame taip pat yra šviesios spalvos atspalvių. Todėl teismui kyla tam tikrų abejonių, ar buvo įmanoma pagal aprangą nustatyti, kas vairavo mikroautobusą – vyras ar moteris.
20. Be to, peržiūrėjus byloje pateiktus vaizdo įrašus, esminis - policijos pareigūno M. P. Body kameros (failas numeris export-i44ge) vaizdo įrašas, kuriame iš tiesų matyti, kaip tolumoje į šalutinį kelią išsuka šviesios spalvos mikroautobusas ir sustoja. Policijos pareigūnai teismo posėdžio bandė įvardinti, koks galėjo būti atstumas nuo M. P. iki tolumoje atvažiuojančio mikroautobuso, pats M. P. nurodė, jog 150-200 m, M. K.– apie 100 m. Teismas įpareigojo institucijos atstovę išmatuoti atstumą įvykio vietoje ir į bylą buvo pateiktas tarnybinis pranešimas, jog atstumas yra 80 metrų. Pareiškėjo atstovas pateikė duomenis iš Google Maps, jų atstumas apie 128 m., pareiškėjas netgi žingsniais išmatavo šį atstumą, todėl atsižvelgiant į tai, kad tikslios vietos, kur stovėjo policijos pareigūnas M. P. reido metu, neįmanoma nustatyti, teismas ima į bylą pateiktų duomenų vidurkį ir daro išvadą, kad atstumas galėjo būti apie 100 metrų. Todėl teismo įsitikinimu ir žiūrint vaizdo įrašą, vertinant visų įrodymų visumą, esant tokiu atstumu nuo judančios transporto priemonės, juo labiau jai išsukant į šalutinį kelią ir matant tik automobilio šoną, galimybė pamatyti automobilį vairavusį asmenį ir tiksliai jį įvardinti, mažai tikėtina.
21. Policijos pareigūnas M. P. tvirtino, jog iš vairuotojo pusės niekas neišlipo. Kitas policijos pareigūnas M. K. – pirmas atvykęs prie pareiškėjo ir jo sutuoktinės, taipogi, tvirtino, jog iš vairuotojo pusės niekas neišlipo. Tačiau jam atvykus, tiek L. J., tiek S. J. jau buvo išlipę iš automobilio ir policijos pareigūnas nežinojo, kuris iš minėtų asmenų vairavo automobilį. Vėlgi, imant domėn atstumą iki mikroautobuso, ant keliuko matyti augantys krūmai, kurie iš dalies užstoja priekinę automobilio kairės pusės dalį bei tai, kad policijos pareigūnai pačio fakto, kad tiek L. J., tiek S. J. išlipo pro keleivio pusės dureles, patvirtinti negalėjo, tik matė juos išlipusius, todėl šiuo atveju vėlgi kyla abejonės, kurių nepašalina kiti byloje surinkti duomenys.
22. Policijos pareigūnė S. B. teismo posėdžio metu parodė, jog S. J. leidus su mikroautobusu išvažiuoti, pastaroji įlipusi į vairuotojo sėdynę ir norėdama išvažiuoti, turėjo susireguliuoti sėdynę. Nurodė, jog tai dažna situacija, kai asmenys apsikeičia vietomis vairuodami, todėl jie stebi įdėmiai tokius atvejus. Tačiau šios aplinkybės jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina.
23. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
24. Pažymėtina, kad nei vienas iš įrodymų teismui neturi didesnės įrodomosios galios. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir liudytojų parodymų yra esminiai prieštaravimai, o neginčytinų įrodymų, kuriais šiuos prieštaravimus būtų galima pašalinti, byloje nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnų parodymai neturi didesnės įrodomosios galios, nei bet kuris kitas įrodymas, tame tarpe ir paties L. J., todėl jie privalo būti įvertinti pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti byloje surinkti duomenys, bei tikrinami vadovaujantis kita bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju, kitų duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų policijos pareigūnų, o tiksliau policijos pareigūno M. P. parodymus, byloje nėra.
25. Iš byloje esamų įrodymų teismas negali patikimai nustatyti įvykio aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (kasacinė nutartis Nr. 2AT-31-2014).
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje išnaudojus galimybes surinkti pakankamai patikimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, pareiškėjo kaltę patvirtinančių duomenų nenustatyta, o visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena L. J. atžvilgiu nutrauktina.
27. L. J. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas prašė priteisti 1210 Eur bylinėjimo išlaidų už advokato pagalbą teisme. Pridėtas 2023 m. birželio 25 d. mokėjimo pavedimas Nr. 589 (b. l. 94) patvirtina, kad L. J. advokatui Eligijui Karbauskui sumokėjo 1210 Eur.
28. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnį, kuriame nustatyta, kaip apmokamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, tokios išlaidos nėra atlyginamos net ir tais atvejais, kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį. Vis tik tokia teisinio reguliavimo spraga Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
29. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021). Taigi, teismui konstatavus, jog asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas nepagrįstai, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą.
30. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020, 2AT-7-6-303/2021), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.
31. Šioje byloje teismas priėmė sprendimą administracinio nusižengimo teiseną L. J. atžvilgiu nutraukti, įvertinus bylos pobūdį ir sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę (2023-05-23 posėdis truko 1.36 val. ir 2023-06-26 – 2.06 val.) protingumo ir sąžiningumo principus, prašoma priteisti proceso išlaidų suma (1210 Eur) laikytina proporcinga, todėl priteistina.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartyje Nr. 2AT-8-788/2022 yra pasisakęs, kad nesant nustatyto detalesnio teisinio reguliavimo dėl to, kokia konkrečiai valstybės institucija privalo atlyginti minėtas išlaidas, taikant BPK 105 straipsnio 5 dalį pagal įstatymo analogiją, minėtų išlaidų atlyginimas buvo priteisiamas iš valstybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, turint galvoje, kad jokios specialios advokato teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš valstybės lėšų tvarkos taip pat nėra nustatyta, vadovaujantis teisine logika, minėtų išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas (nutrauktas).
33. Atsižvelgus į tai, kad administracinio nusižengimo teisena inicijuota Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, advokato teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis, 646 straipsnio 2 dalimis, teismas
nutaria:
pareiškėjo L. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. kovo 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3434-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo L. J. atžvilgiu nutraukti.
Priteisti L. J. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1210 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
CD diskus (2 vnt) palikti saugoti byloje.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.