- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-410-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- A. M., Anatolijaus
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Eglės Surgailienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Anatolijaus ieškinį atsakovams A. P. ir A. P. dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvorą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, atlaisvinant atitinkamai ieškovo žemės sklypo dalis - 0,20 cm ir 0,11 cm ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0805 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovams A. P. ir A. P. nuosavybės teise priklauso 0,0772 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. UAB „GeoTikslas“ 2009 m. rugpjūčio 21 d. parengtas ieškovui priklausančio žemės sklypo planas, 2011 m. birželio 8 d. buvo pažymėtas Kadastro žemėlapyje. Atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ieškovo sklypu tarp Sklypo plane pažymėtų taškų Nr. 2-3. UAB „Dextrus“ 2016 m. balandžio 13 d. parengė atsakovams priklausančio pastato ir žemės sklypo geodezinę nuotrauką. Lyginant Sklypo planą su geodezine nuotrauka, matyti, kad Sklypo plano taškas Nr. 2 (x 6059167,08; y 586601,43) atitinka nuotraukos tašką Nr. 4 (x 6059167,08; y 586601,43), o Sklypo plano taškas Nr. 3 (x 6059127,52; y 586590,00) atitinka nuotraukos tašką Nr. 1 (x 6059127,52; y 586590,00). Atsakovai pastatė tvoros elementus ties taškais Nr. 1 ir Nr. 4, taip užimdami dalį ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (atitinkamai 0,20 cm ir 0,11 cm).
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateiktame atsiliepime prašo ieškinio netenkinti. Ieškovas klaidingai nurodo, jog atsakovai yra pastatę tvorą, tačiau yra pastatyti tik tvoros elementai, kurių didžiąją dalį sudaro metaliniai stulpeliai, pastatyti iki 2005 metų, o kita dalis – 2 (du) raudonų plytų stulpai, pastatyti pagal 2005 m. gegužės 5 d. atliktus geodezinius matavimus. Ieškinyje nepagrįstai nepaminėti elementų įrengimo metai ir kaimynų susitarimas dėl jų įrengimo. Tvoros elementų statymo metu, atsakovų sklypo savininke buvo A. T., kuriai ieškovas pretenzijų niekada nereiškė. Nurodyti tvoros elementai atitiko 2005 metų UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atliktus geodezinius matavimus, paties ieškovo pasirašytinai patvirtintus 2005 m. gegužės 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte. Ieškovas jokių pretenzijų ar pastabų dėl to nereiškė iki 2016 metų pavasario. Ieškovas 2016 m. balandžio mėn. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl galimų pažeidimų dėl ko 2016 m. gegužės 10 d. atsakovų sklype buvo atliktas statybos patikrinimas ir ieškovui buvo išaiškinta, kad jo prašymas (skundas) priskirtinas prie mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Teigia, kad ieškinyje nepagrįstai nurodyta, jog atsakovai užėmė dalį ieškovui priklausančio žemės sklypo (ties taškais Nr.1 ir Nr.4 atitinkamai 0,20 cm ir 0,11cm), toks reikalavimas, vadovaujantis protingumo kriterijumi, turi būti atmestas ne tik dėl praleisto senaties termino, bet ir dėl mažareikšmiškumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog atsakovai statydami tvorą, kuri skiria ieškovo ir atsakovų sklypus yra padarę mažareikšmius teisės aktų reikalavimų pažeidimus statybos srityje. Į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti, kad kaimyninių sklypų ribos yra tvarkingai atribotos matomais tvoros elementais.
5. Šalių ginčas kilo dėl užimtos ieškovui priklausančio žemės sklypo dalies, atitinkamai 0,20 cm ir 0,11 cm, pažymi, kad ieškovas pretenzijas savo kaimynui - atsakovui dėl tvoros elementų pradėjo reikšti tik 2016 metais, nors tvoros elementai buvo pastatyti dar 2005 metais. Ieškovas daugiau nei 10 metų nereiškė pretenzijų dėl nurodytų tvoros elementų. Vertinant ieškovo realiai patiriamos žalos (netekto žemės sklypo dalies) mastą, ieškovo reikalavimo kildinimas labiau sietinas ne su tiesiogiai patirtais (patiriamais) nuostoliais, kurių ieškovas neįrodinėjo, bet siekimu „iš principo“ įrodinėti savo teises, netiesiogiai leidžiant suprasti atsakovui, kad iš jo tikimasi atlygio (kompensacijos) už pažeidimą.
6. Nagrinėjamoje byloje apibendrinus nustatytas aplinkybes ir motyvus, konstatavus formalų mažareikšmį ieškovo teisių pažeidimą ir nesant kitų ieškovo teisių pažeidimo įrodymų, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškinys netenkinamas. Teismo manymu, nustatytų aplinkybių kontekste ieškinio patenkinimas prieštarautų proporcingumo principui ir neproporcingai pažeistų atsakovo teises.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018-05-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir priimti toje dalyje naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantai savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
7.1. Ieškovas niekada nėra davęs sutikimo statyti tvorą ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.
7.2. Ieškovas nesutinka, jog atsakovų pažeidimas yra mažareikšmis, pagal galiojančius įstatymus nuosavybė yra neliečiama, o atsakovai užėmė ieškovo nuosavybės teise priklausančius žemės plotus.
7.3. Skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos ieškovo teisės atsakovų naudai.
7.4. Ieškovas apie pažeidžiamas teises sužinojo ne 2005 m. kaip teigia atsakovai, o 2016 m. kai ieškovo teisių pažeidimo faktą nustatė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Atsiliepimas
8. Atsakovai A. P. ir A. P. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pateiktą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
8.1. Ginčas iš esmės kilo dėl mažareikšmio ieškovo teisės pažeidimo, t.y. dėl ieškovo žemės sklypo užėmimo bendros kaimynų tvoros atitinkamai tik 0,20 cm ir 0,11 cm.
Šalies argumentai
8.2. Ieškovas daugiau nei 10 (dešimt) metų nereiškė pretenzijų dėl nurodytų tvoros elementų, kurie yra ant ieškovui priklausančio žemės sklypo.
8.3. Ieškovas neturėjo pretenzijų dėl pastatytų 2005 metais tvoros elementų - metalinių stulpelių, patvirtindamas tai savo parašu 2005-05-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Taip pat abiejų kaimynų, sklypų savininkų valia buvo realizuota pastatant du raudonų plytų stulpelius 2012-2013 metais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas Civilinio kodekso normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. M. v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-104/2008).
12. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Civilinio proceso kodeksas 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Civilinio kodekso 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais Civilinio kodekso reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2013).
13. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas kaip savo teisių gynimo būdą pasirinko ultima ratio priemonę – reikalavo nugriauti (nukelti) atsakovų pastatytą tvorą nuo jo sklypo. Pirmosios instancijos teismas, nors pripažino apelianto teisių pažeidimą, tačiau nurodė, kad apelianto teisių pažeidimas yra mažareikšmis, todėl protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais vadovaujantis jis buvo atmestas. Apeliantas nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog tokiu atveju atsakovų interesai būtų iškelti aukščiau nei ieškovo, nebūtų užtikrintas šalių lygiateisiškumas.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovų pastatytos tvoros konstrukcijos dviejose vietose stovi ant apelianto žemės sklypo. Vienoje vietoje atsakovų tvora pastatyta per 0,2 cm ant atsakovo žemės sklypo nuo tiksliais matavimais nustatytos ribos, kitoje vietoje – 0,11 cm. Į bylą yra pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos raštas, kuriame nurodyta, jog pranešimo dėl tvoros statybos pažeidžiant atstumus iki žemės sklypo ribos nutraukiama dėl mažareikšmiškumo. Taip pat byloje yra IĮ „Aplanas“ sprendimas dėl apelianto pateiktų pastabų atliekant kadastrinius matavimus, kuriame nurodoma, jog nėra pagrindo tikslinti atliktus kadastrinius matavimus, nes bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose nepažeidžia nustatyto 0,1 m. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovų pastatytos tvoros fragmentai esantys ant apelianto žemės sklypo dalies nepažeidžia apelianto teisių ir teisėtų interesų.
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovų tvoros konstrukcijos peržengia apelianto sklypo ribas vos 3 mm bendrai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija vertindama ar atsakovų pastatyta tvora atitinka teisės aktų reikalavimus nurodė, jog pažeidimas tik mažareikšmis. Įmonė atlikusi kadastrinius matavimus nurodė, jog perbraižyti sklypų ribų nėra reikalinga, nes atstumų neatitikimai leidžiami miestų teritorijose iki 1 cm. Nustatytoji paklaida neviršija leistinosios. Minimalios leistinos paklaidos nustatymas yra protingas būdas išvengti nereikšmingų ir realių įstatymais saugomų teisių bei interesų neatspindinčių konfliktų, atsižvelgiant ir į tai, kad matavimo bei (ir ypač) vėlesnių statybų (pvz. tvoros statymo darbų) tikslumas nėra ir protingai reikalaujant negali būti absoliutus. Todėl apeliacinės instancijos teismas patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovai nepažeidė apelianto teisės į nuosavybės neliečiamumą, o apeliantas kreipdamasis į teismą tesiekia apginti savo menamas teises ir interesus. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą tyra skirta tik suinteresuotiems asmenims siekiantiems apginti savo pažeistas realias teises ar saugomus interesus. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog apelianto teisės ar saugomi interesai buvo pažeisti.
16. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Atsakovai pateikė prašymą atlyginti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinis skundas atmestas, tenkina atsakovų prašymą atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. M. (A. M.) atsakovams A. P. ir A. P. 300,00 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.