Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjo Petro Macenio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. gynėjo prašymas atnaujinti nuteistajam A. K. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio apskundimo terminą.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas nuteistųjų A. P. ir J. S. apeliacinis skundas (t. 5, b. l. 1–16). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šių nuteistųjų skundą, 2016 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendį ir, pritaikęs BK 75 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems A. P. bei J. S. atidėjo paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą (t. 5, b. l. 48–62). Skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. sausio 15 d.

Nuteistojo A. K. gynėjas 2016 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio ir išnagrinėti apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas prašė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendį ir A. K. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams (t. 5, b. l. 109–112, 113–114).

A. K. nedalyvavo Klaipėdos apygardos teisme, 2015 m. vasario 23 d. skelbiant nuosprendį, nes tuo metu buvo sulaikytas kitoje byloje Lenkijos Respublikoje. Vėliau dėl jo buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jis nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Dėl to jis objektyviai neturėjo galimybės laiku susipažinti su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu ir paduoti apeliacinį skundą. Nuosprendžio nuorašas A. K. apskritai nebuvo siųstas, o apie nuosprendį jam tapo žinoma tik po to, kai nusikalstamos veikos bendrininkams pavyko su juo susisiekti, pastariesiems išėjus iš įkalinimo įstaigos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neteisingai aiškino BPK 314 straipsnio 4 dalies nuostatą, kadangi ši norma taikytina tik asmenims, kurie žino apie priimtą teismo nuosprendį ir sąmoningai nesinaudoja įstatymo jiems suteikta teise paduoti apeliacinį skundą arba nėra svarbių priežasčių, kurios būtų pakankamos teigti, jog šešių mėnesių terminas praleistas pagrįstai. Tokiems teiginiams pagrįsti gynėjas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi byloje Nr. 1S-157-148/2016, kurioje konstatuota, kad, net ir praleidus BPK 314 straipsnio 4 dalyje nurodytą šešių mėnesių terminą, tam tikru atveju apeliacinis skundas gali būti paduotas. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio formuluotės pažeidžia ginamojo teises, todėl nuteistojo A. K. gynėjas prašė į tai atsižvelgti, skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. gynėjo skundas atmetamas.

Gynėjo prašymas negali būti tenkinamas, nes tam nėra teisinio pagrindo.

Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad nuteistojo A. K. gynėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Byloje iš tiesų nėra duomenų, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendis jį priėmus įteiktas nuteistajam A. K., tačiau gynėjas skunde nepagrįstai teigė, kad nuosprendžio nuorašas ginamajam nebuvo siųstas (t. 4, b. l. 147, 149, 150). Gynėjo teiginiai, jog A. K. nebuvo žinoma apie priimtą teismo nuosprendį, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog, nors nuosprendžio paskelbimo dieną 2015 m. vasario 23 d. A. K. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau jam iš anksto buvo žinoma apie nuosprendžio paskelbimo datą ir laiką. Tai patvirtina 2015 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinys (t. 4, b. l. 116).

Gynėjo teismui pateikti duomenys patvirtina, kad dar 2015 m. vasario 19 d. A. K. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, iš Ispanijos į Lenkiją įvežęs 6 367,63 g kanapių. Ta aplinkybė, jog A. K. užsienio valstybėje sulaikytas, darantis nusikalstamą veiką, rodo, kad jis suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus bei galimybę būti sulaikytam ir sąmoningai pažeidinėjo įstatymo reikalavimus, taip pat ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje byloje paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 4, b. l. 128–142). Tokie nuteistojo veiksmai leidžia spręsti apie jo sąmoningai pasirinktą elgesio modelį. Nėra pagrindo abejoti, jog turėjęs gynėją A. K. žinojo, kad nuosprendis bus paskelbtas jam nedalyvaujant, be to, jis turėjo domėtis tolesne proceso eiga, norėdamas nepažeisti nuosprendžio apskundimo tvarkos ir terminų, t. y. pats nesuvaržyti savo teisės apskųsti nuosprendį, jeigu su juo nesutiktų. Tai, kad A. K. dar nepaskelbus nuosprendžio išvyko į užsienį, negavęs teismo leidimo, rodo ne tik nesidomėjimą bylos baigtimi, bet ir sąmoningą kardomosios priemonės pažeidimą bei norą išvengti galimos bausmės už padarytą sunkų nusikaltimą. Šios teismo išvados nepaneigia aplinkybė dėl A. K. teistumo užsienyje, juo labiau kad jis iki šiol atlieka jam paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę Lenkijos Respublikoje.

Skundo teiginiai taip pat rodo, jog A. K. buvo žinoma apie priimtą nuosprendį, o sprendimą paduoti apeliacinį skundą sąlygojo gauti duomenys apie kitiems bendrininkams palankų Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendį. Priešingai, nei nurodė gynėjas, šioje byloje A. K. bendrininkai nebuvo suimti, nuosprendžio įsiteisėjimo jie laukė laisvėje. Taigi gynėjo argumentai, kad apie nuosprendį ginamajam tapo žinoma tik po to, kai su juo pavyko susisiekti nusikalstamos veikos bendrininkams, pastariesiems išėjus iš įkalinimo įstaigos, neatitinka tikrovės.

Visa tai leidžia spręsti, jog A. K. sąmoningai nesinaudojo įstatymo jam suteikta teise paduoti apeliacinį skundą.

Apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą nuteistojo A. K. gynėjas įteikė Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praėjus beveik pusantrų metų po nuosprendžio paskelbimo (t. 5, b. l. 109–112, 113–114).

BPK 314 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą.

Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju nustato teismas. Priežastis laikoma svarbia, jei ji nepriklauso nuo suinteresuoto asmens valios ir atima jam galimybę laiku paduoti skundą ar kitą dokumentą (pvz. suinteresuoto asmens liga, stichinė nelaimė ar pan.).

Nuteistojo A. K. gynėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, prašymą motyvavo ir tuo, jog A. K., būdamas sulaikytas, suimtas ir vėliau atlikdamas bausmę Lenkijoje, neturėjo galimybės susipažinti su nuosprendžiu. Esant tokioms aplinkybėms, gynėjo teigimu, teismas neteisingai aiškino BPK 314 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl šešių mėnesių termino prašymui paduoti, kadangi ši norma taikytina tik asmenims, žinantiems apie priimtą teismo nuosprendį ir sąmoningai nesinaudojantiems įstatymo jiems suteikta teise paduoti apeliacinį skundą arba nėra svarbių priežasčių, kurios būtų pakankamos teigti, kad šešių mėnesių terminas praleistas pagrįstai. Tokiems teiginiams pagrįsti gynėjas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 1S-157-148/2016.

Priėmęs nuosprendį teismas, išnagrinėjęs gynėjo prašyme nurodytus argumentus, pagrįstai konstatavo, kad jis nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių A. K. praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Aukštesniojo teismo teisėja neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada. Naujo nusikaltimo padarymas ir bausmės už jį atlikimas negali būti laikomas svarbia priežastimi atnaujinti terminą ankstesniam nuosprendžiui apskųsti.

Kita vertus, gynėjas dėl nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo kreipėsi, praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai nurodė, kad pagal BPK 314 straipsnio 4 dalies nuostatas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. To nepaneigia skunde minima Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nes gynėjo nurodytoje byloje termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra iš esmės skirtingos, todėl paminėta nutartis negali būti vertinama kaip teismo precedentas nagrinėjamu atveju.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje kai kur klaidingai nurodyta nuteistojo pavardė K. vietoje K.. Tai vertinama kaip rašymo apsirikimas ir neturi įtakos nutarties teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. gynėjo Petro Macenio skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.