Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, bei nubaustas:

pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme aštuoneriems metams;pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Bausmę skirtą atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu tarp 2017 m. kovo 17 d. 21.00 val. ir 2017 m. kovo 18 d. 03.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su J. R., tyčia sudavė pastarajam ne mažiau 14 smūgių kumščiais, kojomis bei beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, padarydamas muštines žaizdas ir odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje su aplinkinėmis susiliejančiomis minkštųjų audinių kraujosruvomis, melsvai violetines poodines kraujosruvas krūtinėje ir rankose-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kraujo išsiliejimą po minkštais galvos smegenų dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių sferiniuose paviršiuose-sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, muštinę kaktos kairės pusės žaizdą su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva-sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, ko pasekoje, dėl šios žaizdos, įvykus nukraujavimui J. R. mirė ir taip tyčia jį nužudė.

1.1. Be to, D. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, po to, kai V. N. (V. N.) pareiškė nepasitenkinimą ir bandė apginti J. R. nuo įtariamojo smurto, D. B. sudavė V. N. ne mažiau 10 smūgių rankomis, kojomis ir beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, padarydamas daugybines poodines kraujosruvas kairio peties ir nugaros abiejose pusėse, pavienes krūtines kairėje, kairiame sėdmenyje, kairiame žaste ir dešinės akies vokuose su odos nubrozdinimu kaktos dešinėje pusėje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą V. N..

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis D. B. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4.1. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu tarp 2017 m. kovo 17 d. 21.00 val. ir 2017 m. kovo 18 d. 03.00 val., konflikto metu su J. R., tyčia sudavė pastarajam ne mažiau 14 smūgių kumščiais, kojomis bei beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, padarydamas muštines žaizdas ir odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje su aplinkinėmis susiliejančiomis minkštųjų audinių kraujosruvomis, melsvai violetines poodines kraujosruvas krūtinėje ir rankose-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kraujo išsiliejimą po minkštais galvos smegenų dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių sferiniuose paviršiuose-sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, muštinę kaktos kairės pusės žaizdą su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva-sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, ko pasekoje, dėl šios žaizdos, įvykus nukraujavimui J. R. mirė ir taip tyčia jį nužudė. Be to, D. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą V. N.. Nuteistasis apeliaciniame skunde neneigia, jog nukentėjusiųjų J. R. ir V. N. atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau, pasak jo, šiuos veiksmus jis padarė būdamas fiziologinio afekto būsenos. Be to, nuteistasis D. B. ginčija nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tyčios – buvimą savo padarytoje veikoje, kuri buvo kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, bei šios veikos ir nukentėjusiojo J. R. mirties priežastinį ryšį, teigdamas, kad nukentėjusysis mirė dėl laiku nesuteiktos medicininės pagalbos.

4.2. Kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį (nužudymas labai susijaudinus) būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po tokių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką. Sprendžiant BK 130 straipsnio taikymo klausimą, atkreiptinas dėmesys į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertintina, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgtina į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju, į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis.

4.3. Byloje nustatyta, kad D. B. inkriminuoti nusikaltimai padaryti kilus asmeniniam jo ir J. R. konfliktui dėl to, kad pastarasis su V. N. nakties metu triukšmavo. Nukentėjusiojo J. R. elgesys – panaudoti D. B. atžvilgiu necenzūriniai žodžiai, nuteistajam nebuvo visiškai netikėta, nelaukta situacija, kuri jam galėjo sukelti staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būseną, kai emocinis stresas stabdo intelektinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus. Nukentėjusiojo J. R. elgesys galėjo D. B. sukelti neigiamas emocijas, tačiau tokia emocinė būsena nesiekė fiziologinio afekto. Atsižvelgus į konflikto priežastis ir eigą (D. B., atsibudęs nuo kaimynų skleidžiamo triukšmo, įsiveržė į jų butą, iš anksto pasiėmęs žmogui žaloti pritaikytą daiktą – beisbolo lazdą, ir šia lazda, kumščiais bei kojomis sudavė daugybinius smūgius ne tik J. R., bet ir kitam nukentėjusiajam V. N.), taip pat į tai, kad nuteistasis ir anksčiau yra panaudojęs prieš asmenis beisbolo lazdą (Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu D. B. teistas už apiplėšimą veikiant bendrininkų grupe, kurio metu buvo panaudota ir beisbolo lazda, kuri rasta pas D. B.), nuteistojo D. B. versija dėl nusikaltimo padarymo esant labai dideliam susijaudinimui (fiziologiniam afektui), atmetama. Nuteistojo D. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

4.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad nuteistasis D. B. nužudė nukentėjusįjį J. R. netiesiogine tyčia. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija netiesioginės tyčios konstatavimą skundžiamame nuosprendyje, teigdamas, jog nenorėjo nužudyti nukentėjusiojo.

4.5. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nuteistojo tyčios turinys nustatomas ne vien pagal jo paties paaiškinimus, tačiau ir pagal objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius: nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, sužalojimų pobūdį, sunkumą, lokalizaciją, žalojančių veiksmų intensyvumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. B. sudavė J. R. ne mažiau 14 smūgių kumščiais, kojomis bei beisbolo lazda į įvairias kūno vietas. Pirmosios instancijos teisme ekspertas J. P. paaiškino, kad nukentėjusiajam J. R. beisbolo lazda bent kelis kartus buvo suduota į galvą. D. B. veikos pobūdis ir intensyvumas (sudavė sunkiai vaikštančiam ir stipriai apsvaigusiam nuo alkoholio J. R. ne mažiau 14 smūgių kumščiais, kojomis bei beisbolo lazda į įvairias kūno vietas), smūgių lokalizacija (smūgiai suduoti ir į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą) leidžia daryti išvadą, jog D. B. suprato, kad beisbolo lazda smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvą kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad nukentėjusysis nuo patirtų smūgių į galvą gali mirti, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido šiam padariniui kilti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. B. veikė netiesiogine tyčia ir kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

4.6. Apeliantas skunde tvirtina, kad J. R. mirtis kilo dėl laiku nesuteiktos medicininės pagalbos, o jo veiksmais padaryti sužalojimai nebuvo tokie, kurie iškart sukelia mirtį, t.y. ginčija jo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties priežastinį ryšį.

4.7. Teismų praktikoje nužudymų bylose nustatyta, kad priežastinio ryšio savaime nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis mirė ne iš karto, bet praėjus kuriam laikui po kaltininko veikos, kad mirties galbūt buvo galima išvengti laiku suteikus pagalbą ir pan. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui.

4.8. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog D. B. sudavė J. R. ne mažiau 14 smūgių kumščiais, kojomis bei beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, taip pat ir į veidą. Šių aplinkybių apeliantas neginčija. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. kovo 20 d. – 2017 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje Nr. M336/2017 (01) nustatyta, kad J. R. mirtis įvyko nuo veido sumušimo, pasireiškusio muštine kaktos žaizda, kuri komplikavosi išoriniu nukraujavimu. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad nukraujavimui įtakos turėjo ir bendra nukentėjusiojo būklė: sutrikęs kraujo krešėjimas, kurį rodo išreikšta kepenų riebalinė distrofija ir alkoholinė intoksikacija. Paprastai laiku suteikus tinkamą medicininę pagalbą, net ir esant minėtiems kraujo krešėjimą trikdantiems faktoriams, mirtį sukeliantis kraujavimas neįvyktų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo J. R. mirtį, išskyrus nuteistojo D. B. prieš jį panaudotą smurtą. Akivaizdu, kad jeigu D. B. nebūtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį, šiam nebūtų įvykęs išorinis nukraujavimas, dėl kurio jis mirė. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad įtakos nukraujavimui turėjo ir bendra nukentėjusiojo būklė – sutrikęs kraujo krešėjimas. Ši aplinkybė nebuvo lemiama nukentėjusiojo mirčiai kilti. Nors D. B. ir nežinojo apie minėtą nukentėjusiojo J. R. sveikatos ypatumą, tačiau jis suvokė, kad nuo jo suduotų smūgių į galvą specialiai tam tikslui paimtu žmogui žaloti pritaikytu įrankiu - beisbolo lazda nukentėjusysis gali mirti. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad J. R. mirtį sukėlė smurtiniai intensyvūs nuteistojo veiksmai, kurie vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis nebūtų miręs. Kadangi nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už jo gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, kad laiku suteikus tinkamą medicininę pagalbą nukentėjusiojo mirties buvo galima išvengti.

4.9. Nesant pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo D. B. padarytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo ir keisti jam paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. B. bausmę, nepažeidė BK 41, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs nepataisomus padarinius – asmens mirtį, ir vienas nesunkus nusikaltimas), į vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytoms pasekmėms – asmens mirčiai – kilti turėjo įtakos aplaidus mirusiojo elgesys: po sužalojimo šis toliau girtavo, nesiėmė elementarių priemonių kraujavimui sustabdyti, nesikreipė medicininės pagalbos) ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, D. B. asmenybę charakterizuojančius požymius (vedęs, augina mažamečius vaikus, anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs). Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas nuteistajam D. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyrė bausmę, kuri yra švelnesnė nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė bausmę, artimą sankcijos vidurkiui. D. B. paskirta galutinė bausmė nelaikytina per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

4.10. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.