Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

T. L. , gim. (duomenys neskelbtini)., asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., dirba (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 138 str. 2 d., 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T.D. sistemingai baugino ir terorizavo naudodamas psichinę prievartą grąsindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti savo žmonos sveikatą, o būtent:

kaltinamasis laikotarpyje nuo 2004 metų iki 2011-12-21, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nuolat terorizavo savo sutuoktinę S. L., sistemingai ją baugino, naudodamas psichinę prievartą, grasindamas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jai sveikatą, taip pat nuolat naudojo fizinį smurtą, savo sutuoktinės S. L. atžvilgiu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d.

Taip pat T.D. nesunkiai sutrikdė savo žmonos sveikatą, o būtent:

Kaltinamasis 2011-08-14 apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) ., šalia savo namų, gatvėje, savo žmoną S. L. mušė rankomis ir spardė kojomis, iš viso suduodamas ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, kaklą, kojas, rankas ir sėdmenis, tuo jai padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje užausinėje srityje, pereinant į kaklą, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje su kairės ausies būgnelio plyšimu, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, apatinio žandikaulio kairės pusės kapo srities lūžimą, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kakle, poliežuvinio kaulo kairiojo rago lūžimą, ūmų gerklų gleivinės uždegimą, poodinę kraujosrūvą dešiniame žaste, poodines kraujosrūvas kairiame dilbyje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis T. L. parodė, kad su S. L. susituokė 2004 metais. Iš pradžių gyveno darniai. Išvažiavo kartu su žmona į Airiją, ten jokio smurto nebuvo. 2006 metais grįžo į Lietuvą ir prasidėjo konfliktai. Žmona pradėjo išgerdinėti, o tada irt prasidėdavo konfliktai. Susipykus su žmona ne kartą yra pasakęs, kad „užmušiu, papjausiu“ ir panašiai, bet to daryti nežadėjo, tik kad pasakydavo. Buvo, kad ir mušdavo žmoną. Sutinka, kad tokiu savo elgesiu terorizavo žmoną. Taip elgdavosi būdamas girtas. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi.

2011-08-14, apie 22-23 valandą vakaro, tarp kaltinamojo ir jo žmonos S. L. kilo konfliktas.Jo metu sudavė žmonai ne mažiau nei 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Tačiau tiksliai įvykio neprisimena. Taip elgdavosi būdamas girtas, o gėrė gana dažnai. Kiek kartų žmonos atžvilgiu vartojo smurtą-pasakyti negali, bet tai buvo daug kartų.

Byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino pilnai, jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. L. parodė, kad kaltinamasis-jos buvęs vyras. Nuo 2004 m. iki 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigos, ji su vyru gyveno Kaltinamojo tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini) .. Santuokoje turi 2 mažamečius vaikus. Gyvenant santuokoje, vyru, nuolat ją terorizavo, prieš ją naudodavo ir fizinę, ir psichinę prievartą, grasino ją užmušti, sumušti, apipilti rūgštimi, atimti vaikus, taip pat ją nuolat mušdavo vaikų akivaizdoje. Dėl sumušimo į policiją nesikreipė, nes bijojo vyro. 2011-08-14 kaltinamasis į namus grįžo girtas. Tarp jos ir kaltinamojo kilo konfliktas, kurio metu vyras ją pargriovė ant žemės, spardė kojomis, sėdėdamas ant nukentėjusiosios smaugė ją, spardė kojomis. Ausį sužalojo spardydamas kojomis. Taip pat labai dažnai būdavo, kad T. L. grįždavo girtas į namus ir virš lovos, kurioje miegodavo ji su vaikais, į medinę sieną, mėtydavo peilius. Tas labai gąsdino ją ir vaikus, kad atšokęs nuo sienos peilis, jų nesužeistų. Į policiją ji kreipėsi tik 2012-01-18, kai jau negalėjo kentėti T. L. grasinimų ir skausmų po sumušimo. Prašo priteisti 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl padarytų sužalojimų, S. L. patyrė stresą, skausmą, pažeminimą. Iki šiol blogai girdi kaire ausimi.

2012-01-18 pareiškime, adresuotame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui, S. L. nurodė, kad 2011-12-21, apie 23 val. vyras T. L., būdamas girtas,grasino ją nužudyti, papjauti, vadino necenzūriniais žodžiais, priėjęs prie sienos su kumščiu daužė jį ir taip vyras elgėsi nepilnamečių vaikų akivaizdoje (b. l. 2).

Sutinkamai su 2011-12-22 S. L. pareiškimu dėl smurto artimoje aplinkoje ,matyti, kad 2011-12-21, apie 23 val. kaltinamasis T. L., būdamas girtas, kibo prie žmonos S. L., ją įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, sudavė du smūgius kumščiu (b. l. 4)

Iš 2012-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1484/12(01) matyti, kad S. L. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairėje užausinėje srityje pereinanti į kaklą, muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje su kairės ausies būgnelio plyšimu, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, apatinio žandikaulio kairės pusės kapo srities lūžis, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kakle, poliežuvinio kaulo kairiojo rago lūžis, ūmus gerklų gleivinės uždegimas, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kairiame žaste, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 10-ies trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės ausies būgnelio plyšimo, apatinio žandikaulio kairės pusės bei poliežuvinio kaulo lūžių S. L. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-08-14). (b.l. 77-80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju K. Z. parodė, kad 2011 metų gruodžio mėnesio 9 dieną jis susipažino su S. L.. Nukentėjusioji pasakojo, kad tvarkosi skyrybų dokumentus ir, kad negali pakęsti prieš ją smurtaujančio vyro. Pasakojo, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį buvo sumušta savo vyro ir kad 3 mėnesius vaikščiojo su kaklo įtvaru. Ši taip pat jam sakė, kad bijo būti namuose, kur jie gyvena, nes vyras dažnai grasina ją užmušti. Kadangi K. Z. gyveno vienas, pasiūlė S. L. kartu su vaikais prisiglausti pas jį. Nuo 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigos jie gyvena kartu. Liudytojas girdėjo, jog telefonu paskambinęs T. L. grasina ją užmušti, apipilti rūgštimi. S. L. jam yra pasakojusi, kad T. L. į medinę sieną kambaryje mėtydavo peilius virš lovos, kur tuo metu miegodavo ji su vaikais. (b.l. 47-48).

Apklaustas liudytoju kaltinamojo brolis T. L. parodė, kad S. L. pati nuolat ieško konfliktų su T. L.. Pati išėjo gyventi pas kitą vyrą. Daugiau nieko papildyti neturi. (b.l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju kaltinamojo tėvas Z. L. parodė, kad sūnus su šeima kurį laiką gyveno pas juos. Jie turėjo atskirą kambarį. Liudytojas su žmona į sūnaus šeimos reikalus nesikišdavo. Būdavo, kad sūnus su žmona prisigerdavo ir konfliktuodavo. Kiek jis prisimena, sūnus savo žmoną buvo sumušęs dėl to, kad pastaroji ieškodama T. L., išdaužė kaimynams langus. Būdavo dažnai, kad S. L. su savo drauge, kurios vardo nežino, gerdavo namuose sidrą, o T. L. grįždavo iš darbo ir dėl to nervindavosi. Ypač T. L. ir S. L. pykdavosi ir mušdavosi tuomet, kai S. L. susirado meilužį. Jis mano, kad tai ir buvo pagrindinė šių skyrybų priežastis. (b.l. 53-54)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad ji yra L. kaimynė. Kurį laiką liudytoja prižiūrėjo kaltinamojo vaikus. Pasak liudytojos, nukentėjusioji S. L. yra tvarkinga moteris, visada prižiūri vaikus, Kaltinamasis dažnai vartoja alkoholį ir ne kartą buvo sumušęs S. L.. Jai matant, T. L. ne kartą tampė žmoną už plaukų, mušė rankomis ir spardė kojomis. Ir tai darydavo be jokios priežasties. T. L. mušdavo ir savo sūnų E. su kareivišku diržu, paėmęs už krūtinės tampydavo ir kratydavo. Abu vaikai labai bijojo T. L., buvo labai išgąsdinti. Kartais jai tekdavo ginti S. L. nuo T. L., kad šis neužmuštų. S. L. jai yra pasakojusi, kad T. L. šią mušdavo ir tuomet, kai S. laukėsi antrojo vaiko. A. K. džiaugiasi, kad S. L. paliko kaltinamąjį. (b.l. 49).

Liudytoja R. V. parodė, kad ji irgi yra L. kaimynė. S. L. yra tvarkinga, negerianti moteris, kuri labai rūpinosi savo vaikais. T. L. mėgėjas išgerti alkoholio. S. L. jai ne kartą skundėsi, kad yra mušama vyro, ant veido matydavosi mėlynės, kažkuriuo metu ilgą laiką vaikščiojo su kaklo įtvaru. Jos žiniomis L. vaikai taip pat bijojo tėvo. (b.l. 50)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai T. V., S. V., B. S., A. B. parodė, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini), ir yra L. kaimynai. Kaltinamasis dažnai vartoja alkoholį, o būdamas neblaivus muša vaikus bei žmoną Snieguolę. Ne kartą matė, kad S. L. sumuštą, prašėsi pagalbos pas T. V., klausė kur jai kreiptis (b. l. 51, 52, 55, 56).

A. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) Tame pačiame kaime, maždaug 100 metrų atstumu, gyvena L... 2011 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, ji buvo savo namuose, buvo jau tamsu, lijo lietus. Būdama kambaryje, išgirdo, jog kažkas šaukia, kieme lojo šuo. Tuo metu į duris kažkas paskambino. Atidarius duris, į vidų įėjo S. L.. Ji buvo visa šlapia, kruvina, ištepta. S. visa drebėjo, šaukėsi pagalbos, prašė greičiau rakinti duris. Paklausta, kas atsitiko, nukentėjusioji pasakė, kad ją muša vyras. A. M. davė S. L. rūbų persirengti, ją apiprausė ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kas iškvietė policiją-nežino. Medikai S. L. išsivežė į ligoninę. (b.l. 57-58).

Nors kaltinamasis T. L. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų save kaltu pripažino, teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, išklausęs ir įvertinęs liudytojų parodymus bei ištyręs kitus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Nukentėjusioji S. L. parodė, kad vyras ją terorizavo nuo 2004 m., grasino nužudyti, papjauti, apipilti rūgštimi. Ir pats kaltinamasis neneigia grasinęs susidoroti su savo žmona, tačiau parodė, kad žmonai grasindavo tik tuo metu, kai buvo išgėręs. Tačiau tuo pačiu neneigia, kad alkoholį vartojo dažnai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, kaltinamojo kaimynai A. M., A. B., B. S., S. V., T. V., R. V. parodė, kad kaltinamasis T. L. dažnai, būdamas girtas, vartojo smurtą savo žmonos S. L. atžvilgiu.

Pagal BK 145 straipsnio dalį atsako tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Grasinimai turi būti realūs — turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra būtina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Įvertinus byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę, nuteistojo nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų turinį, nuteistojo ir nukentėjusiosios santykius, konstatuotina, kad S. L. turėjo realų pagrindą manyti (bijoti), kad kaltinamasis gali realiai įgyvendinti jai žodžiais bei veiksmais išreikštus grasinimus. Pažinodamas nukentėjusiąją ir jai artimus žmones, T. L. žinojo, kaip gali įbauginti nukentėjusiąją, ir tuo pasinaudojo savo veiksmais sukurdamas situaciją, kai nukentėjusioji negalėjo jaustis saugi asmeniškai (grasinimai atimti gyvybę, apipilti rūgštimi, sunkiai sužaloti ir pan.). Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog kelia jai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, t. y. kad veikė tyčia. Jo elgesys (mėto peilį į sieną virš lovoje gulinčios žmonos su vaikais, grasina susidoroti su nukentėjusiąją,) patvirtina, kad T. L. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiajai siekdamas sukelti jai nesaugumo jausmą. Nuteistojo teiginys, kad taip elgėsi būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nesiekė pakenkti ar išgąsdinti nukentėjusiosios, neturi jokios teisinės reikšmės, nes motyvas nėra būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymis. Todėl teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal minėtą BK straipsnį.

Taip pat, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo savo žmoną. Kad nukentėjusioji S. L. buvo sumušta 2011-08-14 -patvirtino liudytoja A. M., pas kurią atbėgo nukentėjusioji ir A. M. iškvietė S. L. greitąją medicinos pagalbą. Be to, ir pats kaltinamasis neneigia minėtą dieną mušęs savo žmoną S. L., suduodamas jai smūgius kojomis ir rankomis į įvairias kūno dalis. Pavartoto smurto pasekoje, S. L. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairėje užausinėje srityje pereinanti į kaklą, muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje su kairės ausies būgnelio plyšimu, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, apatinio žandikaulio kairės pusės kapo srities lūžis, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kakle, poliežuvinio kaulo kairiojo rago lūžis, ūmus gerklų gleivinės uždegimas, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kairiame žaste, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 10-ies trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės ausies būgnelio plyšimo, apatinio žandikaulio kairės pusės bei poliežuvinio kaulo lūžių S. L. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-08-14). Be to, ir pats kaltinamasis neneigia 2011-08-14 mušęs ir spardęs žmoną. Taip pat ir nukentėjusioji S. L. tiek ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kilusio konflikto metu kaltinamasis ją pargriovė ant žemės, spardė kojomis, sėdėdamas ant nukentėjusiosios smaugė ją. Ausį sužalojo spardydamas kojomis. Taigi, teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs visus surinktus įrodymus daro išvadą, jog kaltinamojo T. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. pilnai įrodyta jau paminėtais įrodymais.

Visi šie įrodymai patvirtina kaltinamojo dalyvavimą jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme.

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad T. L. padaryti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.3 d..), abu padaryti nusikaltimai tyčiniai, savanaudiški, padaryti artimo šeimos naro-žmonos-atžvilgiu-šios aplinkybės sunkina teisiamojo teisinę padėtį. Skiriant bausmę T. L. atsižvelgiama ir į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, dėl padarytų nusikaltimų kaltu prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatyta bausmė-laisvės atėmimas. Kitų jokių alternatyvių bausmių BK 145 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. 3 p. nenumato. Lietuvos Respublikos BK 55 str. numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Todėl T. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidedamas. Skiriant bausmes kaltinamajam teismas vadovaujasi LR BK 54-61 str. nuostatomis.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. L. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalis).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. L. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta poodinė kraujosruva kairėje užausinėje srityje pereinanti į kaklą, muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje su kairės ausies būgnelio plyšimu, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, apatinio žandikaulio kairės pusės kapo srities lūžis, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kakle, poliežuvinio kaulo kairiojo rago lūžis, ūmus gerklų gleivinės uždegimas, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kairiame žaste, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 10-ies trauminių poveikių pasakoje, t. y. nesunkiai sutrikdė sveikatą.. Todėl teismas daro išvadą, kad S. L. dėl patirto kūno sužalojimo patyrė fizines ir dvasines kančias, nervinę įtampą, baimę, skausmą. Iki šiol jaučia ausies skausmą Be to, teismas, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį atkreipia dėmesį į tai, kad S. L. nukentėjo nuo artimo žmogaus-vyro. Ieškovei priteistina 10000,00 Lt žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Jį taip pat, pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę T. L. m paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje T. L. iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš T. L. 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. L..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.