- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-552-317/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07473-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Viktoras Preikšas, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- T. Č.
- Advokatai
- Stasys Karvelis
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nubaustas galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 6 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, o bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Č. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 15 d. apie 00.00 val., atėjęs į sugyventinės J. P. namus (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su ja metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė jai į pilvą ir, išbėgęs į lauką bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką – 2016 m. vasario 15 d. apie 00.19 val., išdaužęs to paties gyvenamojo namo kambario lango stiklą, per jį įėjo į kambario vidų, vėl tyčia šešis kartus peiliu įdūrė J. P. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai durtines-pjautines žaizdas dešiniame žaste, krūtinės ląstos dešinėje, nugaros dešinėje, pilvo kairėje, kairėje šlaunyje, dešinio sėdmens srityje, dešiniame kelyje ir nesunkiai sutrikdė J. P. sveikatą.Apeliaciniame skunde nuteistasis T. Č. prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nepagrįstai nebuvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, neatsižvelgta į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, nukentėjusioji, su kuria jis turi du bendrus mažamečius vaikus, pretenzijų jam nepareiškė, jie susitaikė. Teismas, T. Č. manymu, taip pat turėjo atsižvelgti į tai, jog jis per 10 metų nebuvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, nebuvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, o, būdamas laisvėje, jis vykdė individualią veiklą ir išlaikė savo mažametes dukras. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. T. Č. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistojo T. Č. apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Kadangi nuteistasis T. Č. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, o nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu bei kelia BK 75 straipsnio nuostatų taikymo jam klausimą - prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nusikalstama veika padaryta nuteistajam nesugebant suvaldyti pykčio, sveikata nukentėjusiajai sutrikdyta panaudojant pavojingą įrankį – peilį ir smurtauta namuose esant dviem mažamečiams vaikams. Teismas atsižvelgė į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, jog T. Č. teistas 6 kartus, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikęs – baudos nesumokėjęs, nuolat baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka, iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas, nuo 2012 m. registruotas Priklausomybės ligų priežiūros grupėje (1 t. b. l. 1-37, 69-70). Atsižvelgusi į visas aptartas ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra objektyvaus pagrindo keisti nuteistajam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausmės rūšimi ar švelnesne bausme, kadangi švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams teigiamos įtakos anksčiau nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo kolegija nemato įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti paskirtos bausmės dydį.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai netaikė nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo. Negalima neatsižvelgti į tai, jog T. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką prieš buvusią savo šeimos narę – sugyventinę, tuo metu namuose esant dviem jų mažamečiams vaikams. Jo pasirinktas veikos padarymo įrankis – peilis ir daugybiniai nukentėjusiosios kūno sužalojimai rodo didelį apelianto agresyvumą ir jo veiksmų kryptingumą, pažeidžiant vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. T. Č. praeityje šešis kartus teistas ir jam ne kartą buvo skiriamos švelnesnės bausmės, nei laisvės atėmimas. Jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad švelnesnėmis priemonėmis teismams nepavyko pasiekti bausmės tikslų - apeliantas ir toliau daro nusikalstamas veikas. Į apelianto skunde nurodomas aplinkybes – jo prisipažinimą ir gailėjimąsi bei susitaikymą su nukentėjusiąja, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl nėra objektyvaus pagrindo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas. Kadangi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo T. Č. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžio atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.