- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-18
- Bylos Nr.
- 1-126-270/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kaltinamasis
- Š. O.
- Civilinis ieškovas
- R. U.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo bendrovės AAS
- Advokatai
- Jūratė Kleinauskinė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju, teistas 2007-03-19 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojat gydytis nuo alkoholizmo ir galutinai atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam. 2009-04-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. 2009-10-21 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 7 mėnesių 5 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2010-05-27 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus m. ir r. pataisos inspekcijoje,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. O. 2011 m. gruodžio 28 d., apie 17.26 val., Vilniuje, Tuskulėnų g., vairavo R. B. priklausantį automobilį „Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo 2-a eismo juosta link Žalgirio g. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Tuskulėnų g. 40 namu, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juosta pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja ėjusi pėsčiąjį R. U. , gim. 1949 m., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais Š. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
Apklaustas teisme kaltinamasis Š. O. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad jis 2011-12-28 vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (taksi). Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo sudaręs darbo sutartį, po ko paminėtas automobilis jam buvo perduotas. Jis 2011-12-28 ruošėsi į darbą ir prie Petro ir Povilo bažnyčios esančioje aikštelėje planavo pradėti darbą, paruošti darbui automobilį. Jis važiavo nuo Žalgirio gatvės pusės Tuskulėnų g. link Antakalnio. Jo važiavimo krytimi buvo dvi eismo juostos. Jis važiavo 2-a eismo juosta apie 50 km/h greičiu ir esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė nukentėjusįjį. Kuomet pamatė pėsčiąjį buvo likę 3-4 metrai. Stabdyti automobilio nespėjo, pėsčiąjį partrenkė pačioje perėjoje. Sustojo po partrenkimo už perėjos. Nukentėjusysis gulėjo šalia automobilio iš dešinės pusės. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė žmonės, jis laukė atvažiuojant greitosios ir policijos. Su ieškiniu sutinka. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis nurodė, jog įvykus eismo įvykiui, jis automobiliu važiavo vienas ir jo vairuojamame taksi automobilyje nieko nebuvo. Vėliau gi paaiškino, kad jis automobiliu vežė sūnų namo iš Kalvarijų g., kadangi su juo buvo kavinėje ir iš ten važiavo į aikštelę, darbovietei apie tai nepranešė, po eismo įvykio sūnus nuėjo į namus, automobilyje likusius sūnaus daiktus jis po eismo įvykio pasiėmė. Jis gi paaiškino, jog ne darbo metu taksi automobilį laikė prie namų, Dubingių g., darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta, kiek sutarčių buvo sudaryta ir ar dėl automobilio„Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta panaudos sutartis – jis nepamena, jo nuomone panaudos sutarties nedarbo metu sudaryta nebuvo, darbo grafiko tos dienos (eismo įvykio metu) nebuvo, tačiau jis turėjo uždirbti tam tikrą pinigų sumą, kurios dalį turėjo sumokėti darbdaviui. Benziną taksi automobiliui pildavo jis pats, o remonto darbus automobiliui atlikdavo įmonė. Jis įmonei turėdavo įnešti 450 Lt per savaitę. Automobilis „Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo su UAB “(duomenys neskelbtini)” pavadinimu ir telefono numeriu. Įvykus eismo įvykiui, jis apie tai darbdaviui nepranešė, o jam vėliau darbdavys pranešė, jog jis yra ieškomas plicijos. Po eismo įvykio automobilį atsiėmė UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius policijos pareigūnų leidimu. Kiek pamena, jis po eismo įvykio tuo pačiu automobiliu dirbo toliau, automobilis buvo važiuojantis.
Teisme apklaustas nukentėjusysis R. U. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis 2011-12-28 apie 17.30 val. autobusu atvažiavo iš geležinkelio stoties į Tuskulėnų g. Išlipo stotelėje netoli kurios yra duonos kepykla. Išlipęs iš autobuso, jis šaligatviu ėjo link PC „IKI". Tuskulėnų gatvė jam buvo iš dešinės pusės. Priėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kur kitoje gatvės pusėje yra Tuskulėnų g. 40 namas. Prieš įžengiant į perėją jis praleido iš kairės pusės važiavusius automobilius, kuriems pravažiavus įžengė į pėsčiųjų perėją ir nuėjęs iki Tuskulėnų g. vidurio, sustojo saugumo salelėje. Pažiūrėjęs į dešinę pusę, praleido 2 arčiausiai pėsčiųjų perėjos važiavusius automobilius ir įžengęs į pėsčiųjų perėją ėjo per kitą gatvės pusę. Maždaug už 30 m. iš dešinės pusės matė Tuskulėnų g. atvažiuojantį automobilį. Perėja jis ėjo normaliu tempu. Eidamas žiūrėjo į priekį. Kiek tiksliai nuėjo nuo Tuskulėnų g. viduryje esančios saugumo salelės, nurodyti negalėjo. Kas su juo vėliau atsitiko, nurodyti taip pat negalėjo, nes prarado sąmonę ir nieko neatsimena. Ligoninėje po atliktos kojos operacijos iš artimųjų jis sužinojo, kad jį pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis. Koks automobilis jį partrenkė, nežino. Tą vakarą jis buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, atšvaito neturėjo prisisegęs. Eismo įvykio metu oras buvo geras, nesnigo ir nelijo, buvo giedra (b.l. 22-24, t.1). Pagarsinus parodymus nukentėjusysis papildomai paaiškino, kad jis į Vilnių atvyko vizitui į Santariškių neurologinį skyrių tyrimams atlikti po inksto persodinimo, vizitas buvo numatytas 2011-12-29. Palaiko pareikštą patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 209-211, t.1).
Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės prašymu teisme buvo apklausti liudytojai G. B. ir R. B. .
Teisme apklaustas liudytojas R. B. paaiškino, kad Š. O. jis pažįsta seniai, kuris kreipėsi į jį (R. B. ) dėl darbo ir jis Š. O. išnuomojo automobilį. Jis (R. B. ) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas, įmonėje yra 2 akcininkai, jam priklauso 50 % akcijų. R. O. šioje įmonėje buvo įdarbintas taksi vairuotoju. Automobilis buvo išnuomotas, kadangi vairuotojas dirba 8 val., o kitą laiką jis turi automobilį. Su Š. O. buvo sudaryta darbo sutartis. Kur vyko Š. O. 2011-12-28, jam nėra žinoma, tai buvo išeiginė ir Š. O. neturėjo dirbti, kur tai užfiksuota – atsakyti negali. Savaitinis mokestis nebuvo nustatytas, turėjo pagal taksometro parodymus atnešti pinigus. Automobiliui benzinas buvo pilamas už savo lėšas, automobilio remontas buvo atliekamas įmonės lėšomis, su darbuotoju buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti dokumentų neturi, kadangi visi dokumentai buvo išimti atliekant tyrimą, o jis pats buvo sulaikytas. Su Š. O. buvo sudarytos 2 sutartys, t.y. darbo ir materialinės atsakomybės sutartis, kita automobilio nuomos sutartis, kadangi įmonė dirbo 8 val., o vairuotojas automobilį turėjo 24 valandas, už laiką kuomet nedirbama, už automobilį yra atsakingas pats vairuotojas. Š. O. telefoninio pokalbio metu sakė jam, kad įvyko autoįvykis, jis paklausė Š. O. ar žmogus gyvas, šis atsakė nieko baisaus, vėliau jam paskambino tyrėjas ir klausė kur Š. O. . Jis vyko atsiimti automobilį, jame buvo vaikiška kuprinė, daiktai, S. O. paaiškino, jog tai vaiko daiktai, buvo sūnaus gimtadienis ir jie kartu kažkur važiavo. Po įvykio, Š. O. įmonėje nebedirbo, buvo atleistas už pravaikštas.
Teisme apklaustas liudytojas G. B. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra jo giminaitis, jis pats įmonėje dirba kompiuterinių sistemų specialistu. Š. O. toje įmonėje dirbo vairuotoju. Dėl sudarytų sutarčių su Š. O. jis paaiškinti nieko negali. Įvykus eismo įvykiui automobilis buvo perduotas jam priežiūrai, jis matė, jog automobilyje, ant galinės sėdynės buvo kuprinė, o joje teniso raketė, daiktai, skirti pasiruošti treniruotei. Tuos daiktus atsiėmė pats Š. O. , jis pats juos padavė. Kad Š. O. daiktus atsiėmė jis apie tai nežino. Pats G. B. darbo apskaitos netvarkė ir nieko dėl to paaiškinti negali.
Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu Š. O. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 46, t.1).
Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011-12-28 20.20 val. atliekant Š. O. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, kad Š. O. buvo blaivus (b.l. 47, t.1).
Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis R. U. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 26, t.1).
Specialistė J. M. –Č., VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, išnagrinėjusi R. U. , gim. 1949 m., RVUL Gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė išvadą, kad nustatyti sužalojimai – muštinė žaizda dešinėje momeninėje srityje, dešinio žastikaulio išnirimas, atviras dešinės blauzdos abiejų kaulų vidurinio trečdalio lūžimas, kairio šlaunikaulio kaklo lūžis vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 29, t.1).
Iš Eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, Eismo įvykio vietos plano matyti, kad 2011-12-28 eismo įvykis kilo Vilniuje, ties Tuskulėnų g. 40 namu, tiesiame horizontaliame kelio ruože, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kurioje nustatytas eismo reguliavimo būdas KET ženklais Nr. 534, 533. Važiuojamosios kelio dalies plotis sudaro apie 7,4 m., skiriamosios juostos plotis 1,4 m. pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis dešinės pusės 3,3 m., važiuojamoji dalis paženklinta linijos, skiriančios eismo juostas. Užfiksuota, jog automobilis „Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Tuskulėnų g. 2-oje eismo juostoje link žiedinės sankryžos pusės, už pėsčiųjų perėjos 2,7 m. Nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto iki priekinio dešinio rato 4,2 m., nuo galinio rato iki bortelio 4,3 m., automobilio stabdymo žymių nėra, plastmasinė bamperio nuolauža nukritusi priekyje automobilio, nukentėjusiojo kraujo dėmė ant važiuojamosios dalies 1-oje eismo uostoje nuo pėsčiųjų perėjos 5,8 m., nuo dešinio bortelio 3,2 m. (b.l. 6-8, t.1).
Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, kad įvykis įvyko dalyvaujant vairuotojui Š. O. , kuris vairavo automobilį „Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus paminėtą automobilį, nustatyta, kad transporto priemonė priklauso R. B. , transporto priemonė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AAS „Gjensidige Baltic“. Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: aplaužytas priekinis bamperis, subraižytas variklio dangtis iš dešinės pusės, sudaužytas priekinis stiklas, nuo variklio dangčio nuvalytas purvas, daiktinių įrodymų nėra (b.l. 9-13, t.1).
Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija). Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Š. O. , vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, o būtent KET 37 punkto reikalavimus. KET 37 punkte imperatyviai nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greiti arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusi pėsčiąjį. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė specialistė J. M. –Č., pateikė išvadą, kad nukentėjusiajam R. U. nustatyti sužalojimai – muštinė žaizda dešinėje momeninėje srityje, dešinio žastikaulio išnirimas, atviras dešinės blauzdos abiejų kaulų vidurinio trečdalio lūžimas, kairio šlaunikaulio kaklo lūžis vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo būtent kaltinamojo Š. O. padarytas KET 37 punkto pažeidimas, kas ir sąlygojo eismo įvykio kilimą bei nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisme kaltinamasis Š. O. savo kaltę pripažino visiškai, jo veikos padarymą ir kaltę patvirtina, nukentėjusiojo parodymai, specialistės išvada dėl nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, specialistų išvados dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo blaivumo duomenys, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog Š. O. vairuodamas transporto priemonę ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juosta pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja ėjusi pėsčiąjį R. U. , kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šie Š. O. veiksmai ir buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Tarp kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių 37 punkte numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių – sunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys. Š. O. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamojo Š. O. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę bei parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą grubiai pažeidžiant KET, nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į tai, jog eismo įvykio metu nukentėjo vienas asmuo, kuriam buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau teistas už Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą (b.l. 65, t.1), ne kartą baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių bei kitus pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 196-206), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (b.l. 49, 51), nuo 2007-11-23 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2012-04-26 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Š. O. yra priklausomas nuo alkoholio, dėl lėtinių, progresuojančių ar ūmių psichikos sutrikimų duomenų nėra, vien dėl alkoholizmo atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 56). Š. O. padarė nusikaltimą, kuris pagal įstatymą priskiriamas neatsargiems (jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų), tačiau, šis nusikaltimas visgi padarytas šiurkščiai pažeidus Kelių eismo taisykles, kadangi nukentėjusysis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje, ko pasėkoje kilo sunkūs padariniai – buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tuo atveju, jei Š. O. būtų elgęsis taip, kaip jį įpareigoja eismo saugumo taisyklės, minėti padariniai nebūtų atsiradę, todėl daroma išvada, kad Š. O. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, tačiau yra pavojinga, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis ankščiau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, po šio eismo įvykio baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam arešto bausmę bei paskiriant Š. O. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 str.).
Nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Patikslintu civiliniu ieškiniu prašo atlyginti iš civilinių atsakovų 3000 litų turtinę žalą ir 50 000 litų neturtinę žalą, kadangi po įvykusio eismo įvykio dėl patirtų kūno sužalojimų jis stacionare buvo gydomas pusė metų, t.y. nuo 2011-12-28 iki 2012-06-06, jam buvo atliktos 4 operacijos, negalėjo savarankiškai vaikščioti ir pats savęs apsitarnauti, vos neprarado vienintelio 2008 m. transplantuoto inksto, nes dėl jo stipraus sumušimo buvo prasidėjusi aktyvi atmetimo reakcija. Turtinės žalos dydį motyvavo tuo, kad nusikaltimo padarymo metu nepataisomai buvo sugadinti drabužiai – paltas 1300 Lt vertės, kelnės 200 Lt vertės, megztinis 200 Lt vertės, akiniai 300 Lt vėtės. Vaistų, vitaminų, maisto papildų įsigijimui išleista apie 1000 Lt, dėl nežinojimo visi kvitai ir čekiai nebuvo renkami, todėl šiems turtiniams reikalavimams patvirtinti rašytinių įrodymų beveik neturi. Fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus jis vertina 50 000 Lt, kaip padarytą neturtinę žalą, nurodė, jog ir šiuo metu yra išlikę skausmai, jis yra pensininkas ir turi 1 grupės invalidumą, iki šiol vaikšto su ramentais ir kitomis pagalbinėmis priemonėmis, negali tinkamai savęs apsitarnauti bei atlikti minimalių ūkio darbų, gyvena nuosavame name ir turi sandyti žmones atlikti namų ūkio darbus, kuriuos iki eismo įvykio pats nesunkiai atlikdavo. Pateikė ieškinį pagrindžiančius dokumentus (b.l. 94-106, t.1). taip pat paaiškino, kad gulint pusė metų ligoninėje, jam reikėjo ir papildomo maisto, vaistų. Vaistai buvo perkami tie, kurių neturėjo ligoninė, vaistai buvo nuo pragulų, skausmo. Jis gydėsi ir gulėjo Greitosios pagalbos ligoninėje, Lazdynų ligoninėje, kur ir buvo operuotas, o vėliau pervežtas į Santariškių ligoninę, kadangi po eismo įvykio įvyko inksto atmetimas. Jo pajamas sudaro gaunamas invalidumas 760 Lt., senatvės pensijos jis negauna, vaistams tenka išleisti daug ir 300 Lt., ir 400 Lt, socialinių pašalpų negauna.
Iš byloje esančio civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ pranešimo matyti, kad draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiima atsakomybę atlyginti nukentėjusiajam maksimalią 2500 eurų, t.y. 8632 litų, privalomojo draudimo sumą dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusiųjų, remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi. Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodo, jog civilinis ieškovas draudimo bendrovei nepateikė įrodymų jog eismo įvykio metu jis nešiojo akinius, nepateikė sugadintų drabužių ar jų nuotraukų, dokumentų pagrindžiančių drabužių vertę, todėl civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ apskaičiavo draudimo išmokos dydį už sugadintus eismo įvykio metu drabužius pagal vidutines dėvėtų drabužių kainas, t.y. 200 Lt už sugadintą paltą, 100 Lt už sugadintas kelnes, 100 Lt už sugadintą megztinį. Susipažinęs su į baudžiamąją bylą pateiktais čekiais už vaistus, medikamentus ir pan., draudimo specialistai apskaičiavo draudimo išmoką už vaistus, medikamentus ir kitas gydymo išlaidas – 708,18 Lt (b.l. 21,22, t.2).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio patyrė 3000 Lt turtinę žalą, kurią sudaro sugadinti drabužiai – paltas 1300 Lt vertės, kelnės 200 Lt vertės, megztinis 200 Lt vertės, akiniai 300 Lt vertės. Atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykis kilo 2011-12-28 (t.y. žiemos metu), į tai, jog nukentėjusiajam padadrytas sunkus sveikatos sutrikdymas, akivaizdu, jog nukentėjusiojo drabužiai bei akiniai buvo sugadinti. Akinių buvimo ir sugadinimo aplinkybę patvirtina 2012-03-20 R. U. apklausos protokolas, kur yra užfiksuota, jog nukentėjusysis buvo apklaustas jam esant ligoninėje ir dalyvaujant bendrosios praktikos slaugytojai D. Č. , kuri savo parašu patvirtino, jog ligoniui R. U. apklausos protokolas perskaitytas, jis pats protokolo perskaityti negali, nes neturi akinių (b.l. 24, t.1). Teismui pateikti kvitai patvirtina, jog nukentėjusysis gydymosi laikotarpiu už vaistus, medikamentus ir kitas gydymo išlaidas patyrė 1000 Lt išlaidų. Medikamentai, maisto papildai, vitaminai, sauskelnės, vaistai nuo pragulų, skausmo ir kitos pagal kvitus įsigytos prekės, pripažintinos būtinomis gydymosi išlaidomis, nes jos pagrindžiamos ir išrašais iš ligos istorijos, kuriuose užiksuota, jog po avarijos ligonis nevaikšto, pats neapsitarnauja (b.l. 95-98, t.1), todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai, nes jo dydis yra realus padarytai žalai, priteisiant nukentėjusiajam R. U. 3000 Lt žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas privalo atlyginti turtinę žalą, padarytą tretiesiems asmenims. Todėl 3000 lt. nukentėjusiajam priteistini iš AAS „Gjensidige Baltic“.
Nukentėjusysis prašo priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą. Teismo nuomone, akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl autoįvykio patyrė ir neturtinę žalą, kurią AAS „Gjensidige Baltic“ sutinka atlyginti maksimaliai -2500 eurų, t.y. 8632 litų.
Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 20 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-351/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011 ir kt.). Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į ieškovo R. U. nurodytus motyvus ieškininiame pareiškime bei paaiškinimus duotus teisme, civilinio atsakovo atstovo duotus paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertina nusikaltimu padarytas pasekmes, patirtus išgyvenimus, atsižvelgia į tai, jog R. U. iki šiol kamuoja skausmai, vaikšto su ramentais ir kitomis pagalbinėmis priemonėmis, negali tinkamai savęs apsitarnauti bei atlikti minimalių ūkio darbų, dėl ko turi samdyti žmones atlikti namų ūkio darbus, kuriuos iki eismo įvykio pats nesunkiai atlikdavo. Atsižvelgiama į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, stresą, jo amžių, turėtus nepatogumus, patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, į tai, jog šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusiajam yra padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis įvykio metu patyrė muštinę žaizda dešinėje momeninėje srityje, dešinio žastikaulio išnirimą, atvirą dešinės blauzdos abiejų kaulų vidurinio trečdalio lūžimą, kairio šlaunikaulio kaklo lūžį, dėl padarytų sužalojimų nuo 2011-12-28 iki 2012-06-06 buvo gydomas ligoninėse, turėjo 4 operacijas, dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių nuo 2012 m. vasario iki 2012 balandžio gydėsi VUAL dėl ūmių inskto atmetimo krizių. Įvertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis: šiuo metu jis dirba, atsižvelgiama ir į tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino ir gailisi, į tai, jog nukentėjsiajm žala (turtinė ir nerturtinė) nėra atlyginta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant nukentėjusiajam 30 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.270 str. nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Dėl to svarbu nustatyti, kas yra didesnio pavojaus šaltinio, sukėlusio žalą, valdytojas. Nors iš tarnybinio pranešimo dėl informacijos apie piliečio Š. O. darbovietę pateikimo, matyti kad Š. O. niekada nėra oficialiai dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo Š. O. , liudytojų R. B. ir G. B. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo taksi vairuotoju. Liudytojo R. B. parodymais nustatyta, jog būtent jis (R. B. ) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas, taksi vairuotojui Š. O. išnuomojo automobilį, taip pat nurodė, kad su Š. O. buvo sudaryta darbo sutartis bei automobilio nuomos sutartis, o taksi vairuotojas pinigus darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėdavo pagal taksometro parodymus. Taigi byloje nustatyta, kad Š. O. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas taksi automobilį „Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio licencijos turėtojas (vežti keleivius lengvaisiais automobiliais) buvo UAB “(duomenys neskelbtini)” (b.l. 189, t.1) ir tai reiškia, kad padidinto pavojaus šaltinio valdytoju ir buvo UAB “(duomenys neskelbtini)”. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką civilinėse bylose didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku. Tiek civilinio atsakovo UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovė, tiek teisme apklausti liudytojai teigė, jog Š. O. eismo įvykio metu, kaip taksi vairuotojas, nedirbo, automobilį jis vairavo ne darbo metu. Tuo tarpu kaltinamojo parodymais nustatyta, jog jis automobiliu ruošėsi vykti į darbą ir prie Petro ir Povilo bažnyčios esančioje aikštelėje planavo pradėti darbą, automobiliu važiavo vienas. Vėliau gi Š. O. parodymus pakeitė ir teigė, jog jis automobiliu vežė namo sūnų, su kuriuo buvo kavinėje, o įvykus eismo įvykiui sūnus nuėjo namo, jo daiktai liko automobilyje. Tokius parodymus teismas vertina kaip siekį padėti išvengti civiliniam atsakovui atsirandančios prievolės atlyginti padarytą žalą, be to šie parodymai niekuo nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog įvykus eismo įvykiui, pats Š. O. atvykusiems pareigūnams (šiems į įvykio vietą nuo pranešimo gavimo į BPC (b.l. 5, t.1) atvykus vos per kelias minutes) šios aplinkybės nenurodė, o pareigūnai savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog eismo įvykį mačiusių liudininkų nėra (b.l. 4), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus automobilį daiktinių įrodymų nėra (b.l. 10). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog eismo įvykis kilo Š. O. vykstant į darbą, t.y. einant darbines pareigas, todėl likusią neturtinės žalos dalį – 21 368 Lt atlyginti priteistina iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
Š. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir jam skirti 30 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. 2 (dviems) metams uždrausti Š. O. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo momento.
Š. O. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Nukentėjusiojo R. U. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiojo R. U. naudai iš AAS „Gjensidige Baltic“ 3000 (tris tūkstančius) litų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo R. U. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies:
Priteisti nukentėjusiojo R. U. naudai iš AAS „Gjensidige Baltic“ 8632 (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du) litus neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti nukentėjusiojo R. U. naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21 368 (dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis) litus neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.