Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant ieškovės I. A. atstovei advokatei L. M., atsakovo BAB banko SNORAS atstovui A. M., išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013 (b. l. 122-123).

2016 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, nutarta atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2016 m. balandžio 6 d. 13.00 val. (b.l. 128).

2016 m. kovo 24 d. teisme gautas trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymas dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės I. A. 367,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 135-138). Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė esminio suklydimo, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė pageidavo sudaryti kitokią sutartį, negu sudarė ir kad nebūtų sudariusi sutarties kitomis sąlygomis. Sutartyje ieškovė patvirtino susipažinus su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, kuriose pateikta informacija apie finansinės priemonės esmę ir jai būdingą riziką. Akivaizdu, kad ieškovė pati buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, nepriklausomai nuo savo amžiaus ir išsilavinimo, fizinės sveikatos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovė visada investuodavo tik į indėlius, tačiau nusprendė investuoti į obligacijas tik atsakovui nurodžius, jog prisiimtos rizikos lygis yra mažas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2011-10-20 sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9954811 ir Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111020V90010, pagal kurią ieškovė įsigijo 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma (b. l. 3-5). Obligacijos turėjo būti išpirktos 2012-11-05. 2011-10-20 Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 punkte yra nurodyta, kad atsakovas informavo ieškovę, jog atsakovo įsipareigojimai klientams yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o sutarties 2 punktu ieškovė patvirtino, kad gavo šiame punkte nurodytus dokumentus, tame tarpe Aprašymą ir Santrauką (b. l. 4). Aprašymo 8 punkte nurodyta, kad, investuojant į obligacijas, galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika). Obligacijų pasirašymo sutartyje ieškovė patvirtino, kad ji susipažino su Emisijos programos prospektu (toliau – Prospektas) ir Emisijos galutinėmis sąlygomis (toliau – Galutinės sąlygos). Pateiktu ieškiniu ieškovė nurodė, jog pasirašydama Obligacijų pasirašymo sutartį, suprato ir pagrįstai tikėjosi, jog obligacijos yra apdraustos kaip ir terminuotieji indėliai, t.y. jog jos pinigai bus tinkamai tvarkomi, investuojami, o pareikalavus bus grąžinti, už naudojimąsi pinigais gaunant iš atsakovo papildomą naudą. Ieškovės teigimu, atsakovas ją suklaidino dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, neatskleidė ir neaiškino esminių sutarties sąlygų, todėl neleido suprasti ir įvertinti galimos rizikos.

Pažymėtina, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 str. 1 d.). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 str. taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 2 d. reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, o 22 str. 3 d. nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovui turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė dirbo buhaltere. Ieškovė buvo ilgametė atsakovo klientė, prieš sudarydama obligacijų pasirašymo sutartį ieškovė pradedant 1999-05-27 buvo sudariusi daug terminuoto indėlio sutarčių (b. l. 50). Be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dalį santaupų, laikytų SEB banke, ieškovė investavo į obligacijas ir dalį į indėlius. Minėtų aplinkybių ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nepaneigė. Šios aplinkybės leidžia ieškovę vertinti kaip vidutinį vartotoją, suvokiantį terminuotojo indėlio ir obligacijų skirtumus.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015-11-17 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t.y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ieškovės nurodytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Aprašymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Šios aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad esminė informacija dėl ieškovo įsigyjamos finansinės priemonės buvo pateikta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos yra nemažos apimties dokumentai, surašyti naudojant specifinius terminus, o Aprašas skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibūdinimą, konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko.

Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas.

Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu ieškovės ir jos atstovė nurodė, kad obligacijų pasirašymo sutartį ji sudarė pasiūlius atsakovo darbuotojams, nes už obligacijas buvo mokamos didesnės palūkanos, nei už terminuotuosius indėlius. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovo darbuotojai ieškovei paaiškino, jog ji niekuo nerizikuoja, nes pagal obligacijų pasirašymo sutartis jos investuoti pinigai yra apdrausti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad ieškovė dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi ne nedelsiant ir paaiškėjus faktams apie atsakovo nemokumą ir veiklos sustabdymą, o tik atsakovo bankroto proceso metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovei nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau ieškovės apsisprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės palūkanos, todėl nėra pagrindo obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti negaliojančiomis kaip sudarytas iš esmės suklydus.

Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 2 d., 98 str.).

Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą sumokėjo 367,96 Eur. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.). Lietuvos teismuose yra nagrinėjama daug bylų dėl atsakovo išleistų obligacijų pasirašymo sutarčių, kurių ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, šiose bylose trečiąjį asmenį atstovauja ta pati advokatų kontora. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno vėlesnio trečiojo asmens šiose bylose pateikto procesinio dokumento (atsiliepimo ir tripliko) parengimas reikalauja mažiau darbo ir laiko sąnaudų, į tai, kad šioje byloje trečiasis asmuo pateikė tik atsiliepimą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiojo asmens naudai priteistinos išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 334 str.;

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, į.k. 110069451, naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.