Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos,

atsakovo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Lionginai Beinoravičienei ir Justinai Puodžiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „NordClinic“ skundą atsakovams Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Europos socialinio fondo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Projektų pagal priemonę „Socialinio dialogo skatinimas“ konkurso sąlygas bei vertinimo kriterijus nustato 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.1-SADM-02-K priemonės „Socialinio dialogo skatinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013-06-25 įsakymu Nr. A1-312 (toliau – Aprašas).

UAB „NordClinic“ įmonėje partnerio Lietuvos slaugos specialistų organizacijos padalinys (pirminė grupė) buvo įsteigta 2013-06-17, tačiau balai neskirti, žodžiu motyvuojant tuo, kad profesinė sąjunga turi įsisteigti įmonėje kaip savarankiškas juridinis asmuo, o ne kaip padalinys. Mano, kad tokia Agentūros interpretacija neatitinka nei Profesinių sąjungų įstatymo, nei Aprašo nuostatų. Remiantis Profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 4 straipsnio 2 dalimi, visos profesinės sąjungos turi lygias teises, šakos lygiu organizuotos profesinės sąjungos pagal steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją įmonėse, įstaigose, organizacijose turi teisę steigti savo padalinius ir veikti juose. Profesinės sąjungos organizacijos principai, metodas, steigimosi būdas negali būti pagrindas riboti profesinės sąjungos galimybes teisiniuose santykiuose. Atstovavimo skirtingoms socialinio dialogo pusėms samprata yra detalizuojama Aprašo 19 punkte, nustatant, kad profesiniu principu įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos, jei jos padalinys veikia toje įmonėje, atstovavimas yra laikomas tinkamu. Toks reguliavimas yra visiškai suderintas su Profesinių sąjungų įstatymu ir sukuria prielaidas konkurse dalyvauti visoms profesinėms sąjungoms, nepaisant jų organizacinės formos.

Tvirtina, kad Aprašo 4 priedo 1.2.1 punkte nustatytas vertinimo kriterijus privalo būti aiškinamas sistemiškai su Aprašo 19 punktu bei negali būti aiškinamas taip, kad suteiktų nelygias teises skirtingų organizacinių formų profesinėms sąjungoms. Šiame kriterijuje kalbama ne apie profesinės sąjungos įsteigimą, o apie įmones, kuriose profesinės sąjungos įsisteigė.

Remdamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės), 210 punktu, pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją ir prašė pripažinti Agentūros atliktą Bendrovės paraiškos vertinimą nepagrįstu bei įpareigoti Agentūrą pakartoti vertinimo procedūrą. Ministerija 2013-11-12 raštu šį prašymą atmetė. Mano, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rėmėsi neaktualia teismo nutartimi, kuria šakos profesinė sąjunga iš viso nebuvo pripažinta veikiančia įmonėje.

Teismo posėdyje palaikė skundo argumentus, akcentavo pareiškėjo diskriminavimą.

Vertinant Paraiškos atitikimą Aprašo 4 priedo 1.2.1 punkte nurodytam vertinimo kriterijui, prioritetiniai balai buvo skiriami toms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kuriose profesinės sąjungos įsisteigė ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki paraiškos pateikimo. Kadangi 2013-06-17 UAB „NordClinic“ buvo įsteigta pirminė grupė, esanti Lietuvos slaugos specialistų organizacijos sudėtyje, prioritetiniai balai nebuvo suteikti. Tokią praktiką suformavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-07-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A2-1177-06. Šioje nutartyje, teismas nurodė, kad įmonėje įsteigta profesine sąjunga negalima laikyti profesinės sąjungos struktūrinio padalinio, kuris nėra savarankiškas juridinis asmuo. 2013-06-17 trijų darbuotojų susirinkime UAB „NordClinic“ įsteigta pirminė grupė negali būti laikoma UAB „NordClinic“ naujai įsteigta profesine sąjunga. Tai, kad pirminė grupė nėra savarankiškas juridinis asmuo, patvirtina ir profesinės sąjungos Lietuvos slaugos specialistų organizacijos įstatai (toliau – Įstatai), kurių 4.1 punkte nustatyta profesinės sąjungos struktūra: organizaciją sudaro centriniai organai ir teritoriniai padaliniai – pirminės grupės ir regioniniai skyriai (4.1.1 punktas), o šie teritoriniai padaliniai yra pavaldūs centriniams organams (4.1.2 punktas).

Teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus. Pažymėjo, kad Apraše nurodyti prioritetai buvo nustatyti tam, kad būtų remiamos naujai įsisteigusios profesinės sąjungos.

Pagal Įstatus LSSO yra šakos profesinė sąjunga. Įstatų 1.6 punkte nurodyta, kad LSSO veikia įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose yra įkurtos LSSO priminės grupės. Įstatų 5.1.1 punkte nurodyta, kad LSSO priminė grupė yra struktūrinis LSSO padalinys, t. y. LSSO pirminė grupė negali būti laikoma profesine sąjunga. Pagal Bendrovės pateiktą 2013-09-17 darbuotojų susirinkimo protokolą, UAB „NordClinic“ buvo įkurta LSSO pirminė grupė, kuri pagal Įstatų 1.6 ir 5.1.1 punktus nėra juridinis asmuo ar profesinė sąjunga. Tvirtina, kad LSSO gali būti pripažįstama tik UAB „NordClinic“ veikiančia profesine sąjunga, tačiau ne UAB „NordClinic“ įsteigta profesine sąjunga.

Aiškinant priemonės kriterijus, ypač prioritetinius, kurių tikslas yra atrinkti geriausiai Aprašo tikslus atitinkančias paraiškas, būtina atsižvelgti į Aprašo tikslą. Įvertinus Aprašo 17 ir 19 punktuose nurodytus galimus pareiškėjus ir partnerius, darytina išvada, kad Aprašo tikslas yra skatinti socialinę partnerystę žemiausiame lygyje, kaip tai apibrėžiama Darbo kodekso 42 straipsnyje, t. y. skatinti socialinę partnerystę įmonių, įstaigų ar organizacijų ir jų struktūrinių padalinių lygiu. Pažymėjo, kad aukštesniuose lygiuose atsirandančiai socialinei partnerystei skatinti buvo skirtas kitas aprašas – 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.1-SADM-02-K priemonės „Socialinio dialogo skatinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-02-24 įsakymu Nr. A1-107. Aprašo 4 priede nurodytu 1.2.1 prioritetiniu kriterijumi siekiama paskatinti, kad kuo didesnė skiriamo finansavimo suma būtų skirta nedidelėms, įmonėse, įstaigose ar organizacijose įsteigtoms profesinėms sąjungoms, kurios kitaip nei šakos ar teritorinių profesinių sąjungų atveju, paprastai neturi pakankamai žinių ar finansinių išteklių inicijuoti derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Tvirtina, kad Aprašo 4 priedo 1.2.1 punkte nurodytas prioritetinis vertinimo kriterijus negali būti aiškinamas plečiamai.

Agentūra savo tinklapyje viešai yra paskelbusi Aprašo 4 priedo 1.2.1 punkte nurodyto vertinimo kriterijaus paaiškinimą. UAB „NordClinic“ pozicija, kad pagal Aprašo 4 priedo 1.2.1 punkte nurodytą prioritetinį kriterijų prioritetiniai balai turi būti skirti ir toms paraiškoms, kuriose įmonių, įstaigų ar organizacijų darbuotojus atstovauja šakos ar teritorinės profesinės sąjungos yra nesuderinamas su Aprašo tikslu, kadangi pareiškėjo pateiktas Aprašo 4 priedo 1.2.1 punkte nurodyto prioritetinio kriterijaus aiškinimas, kad Aprašo 4 priedo 1.2.1 punkte nurodytame prioritetiniame vertinimo kriterijuje nurodyta sąvoka „įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje įsteigta profesinė sąjunga“ turi atitikti Aprašo 19 punkte nurodytas partnerystės formas, nepagrįstai praplečia Aprašo 4 priedo 1.2.1 punkte nurodyto prioritetinio kriterijaus reikšmę.

Teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus. Pažymėjo, kad kiekvienoje programoje prioritetai nustatomi atsižvelgiant į programos tikslą. Taigi, visada išskiriame grupė, kuriai skiriama programa.

Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl to, ar 2013-06-17 darbuotojų susirinkime UAB „NordClinic“ įsteigta pirminė grupė – profesinės sąjungos Lietuvos slaugos specialistų organizacijos struktūrinis padalinys – gali būti laikoma profesine sąjunga, įsteigta įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, t. y. atitinkančia Aprašo 4 priedo 1.2.1 specialų prioritetinį vertinimo kriterijų.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Bendrovės trijų darbuotojų 2013-06-17 susirinkime nuspręsta UAB „NordClinic“ įsteigti pirminę grupę Lietuvos slaugos specialistų organizacijos sudėtyje (t. 1, b. l. 22). Pareiškėjas Agentūrai pateikė paraišką „Sveikatos priežiūros sektoriaus profesinių sąjungų narių mokymas: socialinis dialogas ir darbų sauga“ pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.1-SADM-02-K priemonę „Socialinio dialogo skatinimas“ (t. 1, b. l. 23–53; t. 2, b. l. 1). Agentūra, atlikusi Paraiškos naudos ir kokybės vertinimą, 2013-10-22 sprendime Nr. ESFS07-2013-08460 nurodė, kad Bendrovės paraiška atmetama ir toliau nebus vertinama, kadangi naudos ir kokybės vertinimo etape projektui suteikti 55 balai, t. y. mažiau nei nustatyta Aprašo 70.3.3 punkte minimali 60 balų suma (t. 1, b. l. 88, 89, 90–91, 92–94, 95). Nesutikdama su šiuo sprendimu, UAB „NordClinic“ su 2013-10-25 raštu kreipėsi į Ministeriją ir prašė išaiškinti, ar Aprašo 4 priedo „Specialieji prioritetiniai projektų atrankos kriterijai ir jų vertinimo metodika“ 1.2.1 punkte nustatytas vertinimo kriterijus apiima ir tuos atvejus, kai šakos / profesiniu lygiu organizuota profesinė sąjunga savo įstatų nustatyta tvarka pradeda veikti (įsisteigia) įmonėje per struktūrinį padalinį, o ne savarankišką juridinį asmenį. Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti Agentūros atliktą Paraiškos vertinimą nepagrįstu bei įpareigoti šią įstaigą pakartoti vertinimo procedūrą (t. 1, b. l. 82–83). Ministerija 2013-11-12 sprendime Nr. (21.1.3-81)SD-7680 konstatavo, kad 2013-06-17 trijų darbuotojų susirinkime UAB „NordClinic“ įsteigta pirminė grupė, kuri nėra savarankiškas juridinis asmuo, o yra LSSO struktūrinis padalinys, negali būti laikoma Bendrovės naujai įsteigta profesine sąjunga (t. 1, b. l. 79–81). Ministerija minėtame sprendime pripažino, kad projekto VP1-1.1-SADM-02-K-02-016 naudos ir kokybės vertinimą Agentūra atliko teisingai, o pareiškėjo skundas yra nepagrįstas (t. 1, b. l. 79–80).

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis ginčija Aprašo 4 priedo „Specialieji prioritetiniai projektų atrankos kriterijai ir jų vertinimo metodika“ 1.2.1 punkte nurodyto prioritetinio vertinimo kriterijaus pagrįstumą. Aprašo 4 priedo „Specialieji prioritetiniai projektų atrankos kriterijai ir jų vertinimo metodika“ 1.2.1 punkte nustatyta, kad vienas iš vertinimo teiginių yra tai, ar įgyvendinant projektą dalyvauja ne mažiau kaip 1 įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje darbo taryba ar profesinė sąjunga įsisteigė ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki paraiškos pateikimo. Taigi, siekiant teisingai išspręsti šį administracinį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar Bendrovės trijų darbuotojų 2013-06-17 susirinkime UAB „NordClinic“ įsteigta pirminė grupė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos sudėtyje gali būti laikoma profesine sąjunga Aprašo 4 priedo 1.2.1 punkto prasme. Bendrovės nuomone, Aprašo 4 priedo 1.2.1 punkte nustatytas vertinimo kriterijus privalo būti aiškinamas sistemiškai su Aprašo 19 punktu bei negali būti aiškinamas taip, kad suteiktų nelygias teises skirtingų organizacinių formų profesinėms sąjungoms. UAB „NordClinic“ tvirtina, kad šiame kriterijuje kalbama ne apie profesinės sąjungos įsteigimą, o apie įmones, kuriose profesinės sąjungos įsisteigė, taigi, apima visus teisės aktuose nustatytus įsisteigimo būdus, įskaitant, bet neapsiribojant įsisteigimu per padalinį be savarankiško juridinio asmens steigimo. Teismas su tokia UAB „NordClinic“ pozicija nesutinka.

Profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios darbuotojų profesinėms darbo, ekonominėms, socialinėms teisėms ir interesams ir juos ginančios. Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas. Pagal šio įstatymo nuostatas, profesinės sąjungos veikia laikydamosi Konstitucijos, šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu) (Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Profesinės sąjungos Lietuvos Respublikoje veikia laisvai ir savarankiškai. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Jos turi teisę parengti savo veiklos įstatus ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparatą ir veiklą bei formuoti savo veiklos programą (Profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais. Privalomi reikalavimai profesinei sąjungai įsteigti nustatyti Civilinio kodekso 2.38 straipsnyje ir Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje: profesinei sąjungai įsteigti būtina turėti ne mažiau kaip 20 steigėjų arba kad įmonėje, įstaigoje, organizacijoje steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų (o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai) ir kad susirinkime būtų patvirtinti įstatai, išrinkti valdymo organai bei priimtas sprendimas dėl buveinės. Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu organizuotos profesinės sąjungos pagal steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją įmonėse, įstaigose, organizacijose turi teisę steigti savo padalinius ir veikti juose.

Įvertinus Įstatų turinį, darytina išvada, kad LSSO yra šakos profesinė sąjunga. Įstatų 1.6 punkte nurodyta, kad LSSO veikia įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose yra įkurtos LSSO priminės grupės. Įstatų 5.1.1 punkte nurodyta, kad LSSO priminė grupė yra struktūrinis LSSO padalinys. Pagal Bendrovės 2013-09-17 darbuotojų susirinkimo protokolą, UAB „NordClinic“ buvo įkurta LSSO pirminė grupė, kuri pagal Įstatų 1.6 ir 5.1.1 punktus nėra juridinis asmuo ar profesinė sąjunga.

Aprašo 19 punkte yra konkretizuojama atstovavimo skirtingoms socialinio dialogo pusėms samprata. Aprašo 19.3 papunktyje nurodyta, kad paraiškas gali teikti įmonė, įstaiga ar organizacija kartu su profesiniu, pareiginiu, gamybiniu ir teritoriniu principu įsteigta ir veikiančia profesine sąjunga, jei jos padalinys veikia toje įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje ir turi darbuotojams atstovaujančio organo teises (Darbo kodekso 19 straipsnis, Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnis).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad LSSO gali būti pripažįstama tik UAB „NordClinic“ veikiančia profesine sąjunga, tačiau ne UAB „NordClinic“ įsteigta profesine sąjunga. Tai, jog profesinė sąjunga įkuria savo struktūrinį padalinį viename ar kitame juridiniame asmenyje, nereiškia, kad šiame juridiniame asmenyje yra įsteigiama profesinė sąjunga. Tais atvejais, kai aukštesniu nei įmonės lygiu įsteigtos profesinės sąjungos, pavyzdžiui šakos profesinės sąjungos, įstatuose yra nustatyta, jog savo narius atstovauja steigdamos struktūrinius padalinius įmonėse, tokios profesinės sąjungos laikomos tik tose įmonėse veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, t. y. teritoriniu ar kitokiu principu įsteigta ir veikianti profesinė sąjunga laikytina veikiančia tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose veikia jos padaliniai. Į teritoriniu principu įsteigtą profesinę sąjungą įstojusios profesinės sąjungos tampa tos profesinės sąjungos padaliniais.

Teismas sutinka su Agentūros pozicija, kad aiškinant priemonės kriterijus, ypač prioritetinius, kurių tikslas atrinkti geriausiai Aprašo tikslus atitinkančias paraiškas, būtina atsižvelgti į Aprašo tikslą, t. y. siekį skatinti socialinę partnerystę žemiausiame lygyje, kaip tai apibrėžiama Darbo kodekso 42 straipsnyje, t. y. skatinti socialinę partnerystę įmonių, įstaigų ar organizacijų ir jų struktūrinių padalinių lygiu. Atsižvelgiant į prioritetinio kriterijaus ir Aprašo tikslą, darytina išvada, kad Aprašo 4 priede nurodytu 1.2.1 prioritetiniu kriterijumi siekiama paskatinti, kad kuo didesnė skiriamo finansavimo suma būtų skirta nedidelėms, įmonėse, įstaigose ar organizacijose įsteigtoms profesinėms sąjungoms, kurios paprastai neturi pakankamai žinių ar finansinių išteklių inicijuoti derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Taigi, Aprašo 4 priedo 1.2.1 punkte nurodytas prioritetinis vertinimo kriterijus turi būti suprantamas taip, kad įmonė, įstaiga ar organizacija atitiks Aprašo 4 priedo 1.2.1 punkte nurodytą prioritetinį vertinimo kriterijų tuo atveju, jei profesinė sąjunga šioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje įsisteigs kaip savarankiška profesinė sąjunga, kaip tai nurodo Profesinių sąjungų įstatymas. Kadangi 2013-06-17 UAB „NordClinic“ buvo įsteigta pirminė grupė, esanti Lietuvos slaugos specialistų organizacijos sudėtyje, prioritetiniai balai pareiškėjui pagrįstai nebuvo suteikti, kadangi pirminė grupė nėra savarankiška profesinė sąjunga.

Iš prašomo panaikinti Agentūros 2013-10-22 sprendimo Nr. ESFS07-2013-08460 matyti, kad juo Paraiška atmesta dėl to, kad ji naudos ir kokybės vertinimo etape surinko 55 balus. Kaip jau minėta, UAB „NordClinic“ nesutinka tik su vertinimo pagal Aprašo 4 priedo „Specialieji prioritetiniai projektų atrankos kriterijai ir jų vertinimo metodika“ 1.2.1 punkte nurodyto prioritetinio vertinimo kriterijaus pagrįstumu, tačiau kitų vertinimo kriterijų pagrįstumo klausimo nekelia. Pažymėtina, kad realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, asmuo turi teisę pasirinkti pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, UAB „NordClinic“ nustatė administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam išplėsti ar susiaurinti pareiškėjo iškelto administracinio ginčo ribų, taigi šioje administracinėje byloje sprendžiamas tik Agentūros sprendimo dalies, kurioje neskirti balai pagal Aprašo 4 priedo 1.2.1 punktą, su kuria pareiškėjas nesutinka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pagal Taisyklių 83 puntą, projektų naudos ir kokybės vertinimo metu projektai vertinami pagal specialiuosius prioritetinius atitinkamos veiksmų programos priemonės atrankos kriterijus. Šis vertinimo etapas pasižymi tuo, kad projektai vertinami balais, pildoma Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyta vertinimo lentelė. Didžiausia projektui galima skirti balų suma turi sudaryti 100 balų. Projektui suteikiamas balas yra balus suteikusių vertintojų balų vidurkis. Privalomą surinkti minimalią balų sumą ministerija ir (ar) kita valstybės institucija gali nustatyti Projektų finansavimo sąlygų apraše. Projektai, kurie per naudos ir kokybės vertinimo etapą nesurinko nustatytos minimalios balų sumos (jeigu ši nuostata taikoma), nėra tinkami finansuoti ir atmetami. Aprašo 70.3.3 punkte įtvirtinta, kad projektui gali būti skiriamas finansavimas, jei jis naudos ir kokybės vertinimo etape surenka ne mažiau kaip 60 balų. Projektai, kurie neatitinka šio reikalavimo, nėra tinkami finansuoti ir yra atmetami. Kadangi naudos ir kokybės vertinimo etape projektui suteikti 55 balai, t. y. mažiau, nei nustatyta Aprašo 70.3.3 punkte minimali 60 balų suma, Agentūra pagrįstai atmetė pareiškėjo Paraišką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Agentūra pagrįstai neskyrė UAB „NordClinic“ balų pagal Aprašo 4 priedo 1.2.1 punktą ir atmetė Paraišką po naudos ir kokybės vertinimo nesurinkus pakankamai balų, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atmetė pareiškėjo skundą dėl Agentūros veiksmų. Prašomi panaikinti atsakovų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti Bendrovės skunde išdėstytais argumentais, o taip pat įpareigoti Agentūrą pakartoti vertinimo procedūrą. UAB „NordClinic“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.