Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-194-159/2011

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2011 m. gruodžio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-06-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-714/2010 pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovams I. J. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, jos teisių perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „Gargždelė“ ir B. M. Barakauskienei dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiemo įrenginių nugriovimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė A. V. patikslintu ieškiniu dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiemo įrenginių nugriovimo ir žalos atlyginimo atsakovams I. J., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „Gargždelė“ ir B. M. Barakauskienei prašė nustatyti jai priklausančio 0,0465 ha ploto žemės sklypo Nr. 315, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Gargždelė“, Klaipėdos rajone, ribas pagal IĮ „Matavimų biuras“ 2007-07-24 atliktą sklypo planą, įpareigoti atsakovę I. J. nugriauti ieškovei A. V. priklausančio žemės sklypo dalyje pastatytus tvorą, šaligatvį, laiptus, pažymėtus į dešinę nuo taškų 1–2 pagal 2007-07-24 planą, priteisti iš atsakovės I. J. 5 995 Lt žalos atlyginimo, panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007-05-21 įsakymą Nr. 4-2779-(1,3) „Dėl sodo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sodininkų bendrijoje „Gargždelė“ Klaipėdos rajone patikslinimo“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1985 m. iš pardavėjos B. O. Ž. nusipirko sodo sklypą Nr. 315 sodų bendrijoje „Gargždelė“. Su pardavėja sudarė aktą, kuriame buvo nurodytas pardavėjos naudojamo žemės sklypo plotas – 0,0465 ha, sklype esantys želdiniai, nurodyti objektai, ribojantys sklypą, t. y. betoninės sienelės, nubrėžiančios sklypo ribas nuo kelio bei gretimų sklypų. Dėl nelygaus sklypo reljefo, sklypo ribos su greta einančiu keliu ir ribos su kaimyniniais sklypais Nr. 314 bei Nr. 316 buvo atribotos betonuotais šlaitais. 2002 m. pavasarį apsilankiusi sodo sklype pamatė, jog kaimyninio sklypo Nr. 316 šeimininkai pasistatė gyvenamąjį namą, kurio statybų metu sunkiasvorės mašinos važinėjo per jai priklausantį žemės sklypą, buvo išardyti išbetonuoti šlaitai, skyrę jos ir sklypo Nr. 316 ribą. 2003 m. kaimyninio sklypo Nr. 316 savininkė atsakovė I. J. pasistatė betoninę tvorą tarp sklypo Nr. 315 ir sklypo Nr. 316, tačiau įrengta tvora neatstatė buvusių betono sutvirtinimų, bet įsiterpė į jos sklypą. Pagal SB „Gargždelė“ bendrijos narių ir jų valdomų sklypų plotų sąrašą, pagal SB „Gargždelė“ 1992 m. parengtą sklypo schemą, pagal SB „Gargždelė“ 2005-05-12 pažymą Nr. 190, adresuotą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, bei iš valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog ji įsigijo ir jos sklypo Nr. 315 plotas buvo 0,0466 ha. 2007 m. liepos – lapkričio mėn. korporacijai „Matininkai“ bei IĮ „Matavimų biuras“ atlikus tikslius sklypo Nr. 315 matavimus išryškėjo, jog į jai priklausantį 0,0465 ha sklypą neteisėtai įsiterpė kaimyninio sklypo Nr. 316 statiniai – betoninė tvora, laiptai, šaligatvis, todėl atsakovės I. J. neteisėtai pastatytais statiniais pažeistos jos sklypo ribos turi būti atkurtos, atsakovės I. J. kiemo įrenginiai, įsiterpę į jos sklypą, nugriauti ir panaikintas Klaipėdos apskrities viršininko 2007-05-21 įsakymas Nr. 4-2779-(1,3) „Dėl sodo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sodininkų bendrijoje „Gargždelė“ Klaipėdos rajone patikslinimo“. Atsakovei įsirengiant į jos sklypą įsiterpiančius statinius, buvo sunaikinta dalis jos sklype buvusių sodinukų, sunaikinta sklypo derlingo dirvožemio sluoksnio dalis, taip pat padaryta žala dėl sunaikinto betoninio bordiūro, sudaužyto šiferio bei patyrė išlaidų, susijusių su išlaužyto šiltnamio remontu, todėl ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 5 995 Lt patirtą žalą. SB „Gargždelė“ 2006-03-21 pažymoje Nr. 207, skirtingai nei šios bendrijos 2005-05-12 pažymoje Nr. 190, nurodoma, jog jos sodo sklypo Nr. 315 plotas yra jau ne 0,0465 ha, bendrijos sklypų savininkų mokesčių žurnale taisyti sklypų Nr. 315 ir Nr. 316 numeriai bei dėl neaiškių priežasčių jos sklypas dar 1998 m. buvęs 0,0465 ha, 1999 m sumažėjo iki kaimyninio sklypo Nr. 316 ploto – 0,0410 ha, tai leidžia daryti išvadą, kad SB „Gargždelė“ buvo žinoma apie neteisėtą jos sklypo dalies užėmimą (t. 1, b. l. 4–6, 108–110).

Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė dėl įvairių priežasčių daugelį metų nesirūpino savo valdomu sodo žemės sklypu, nesilankė jame, neprižiūrėjo, dėl to galėjo objektyviai nunykti sodo augmenija, tokie augalai kaip bijūnai, rabarbarai, svogūnai ir pan., todėl konstatavo, jog kaimyninio sklypo savininkai negali būti atsakingi už neprižiūrimą sklypą, todėl ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė (t. 2, b. l. 64–66).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovei A. V. priklausančio 0,0465 ha ploto mėgėjiško sodo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r., SB „Gargždelė“, sklypo Nr. 315, ribų nustatymo, pažeistų ribų atstatymo ir atsakovės I. J. įpareigojimo nugriauti ginčo sklypo dalyje pastatytus kiemo statinius, taip pat dėl ieškovės patirtos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendime padarė išvadą, kad jau nuo pat pradinio momento, parduodant žemės sklypą Nr. 315 pirmiesiems jo savininkams (atsakovė I. J. įsigijo žemės sklypą iš V. P.), buvo padaryta klaida – sukeisti žemės sklypų duomenys. Pagal dokumentus atsakovė I. J. įsigijo 0,0410 ha ploto sklypą Nr. 316, tačiau faktiškai jai nuosavybėn atiteko 0,0465 ha ploto sklypas Nr. 315, ir formuojant atsakovei 0,0470 ha ploto žemės sklypą pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2007-05-21 įsakymą Nr. 4-2779-(1.3) nebuvo pakeistos sklypo Nr. 315, kurį faktiškai natūroje valdė atsakovė, ribos ir ieškovės teisės dėl to nebuvo pažeistos. Teismas nurodė, jog ieškovės faktiškai natūroje valdomo žemės sklypo numeris turėjo būti 316, atitinkamai to sklypo plotas – 0,0410 ha. Parduodant ieškovei valstybinės žemės sklypą tikslieji matavimai atlikti nebuvo ir 2006 metais dar nebuvo išaiškėjusi klaida dėl žemės sklypų dislokacijos vietos.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovei A. V. nuosavybės teise priklausantis 0,0465 ha ploto mėgėjiško sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos r., SB „Gargždelė“ 315 sklype (t. 1, b. l. 7). Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei A. V. parduotas tokio pat ploto, t. y. 0,0465 ha, mėgėjiško sodo žemės sklypas: 2006-06-01 tarp ieškovės ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal ją ieškovei parduotas 0,0465 ha ploto mėgėjiško sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos r., SB „Gargždelė“, bei perdavimo–priėmimo aktu šis žemės sklypas perduotas ieškovei (t. 1, b. l. 8–11); SB „Gargždelė“ 2006-07-19 schemoje nurodyta, kad A. V. yra 0,0465 ha ploto žemės sklypo Nr. 315 savininkė (t. 1, b. l. 14). Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo išrašo matyti, kad minėtų dokumentų kopijos yra ir šios įmonės žinioje, taigi minėti dokumentai buvo pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti A. V. nuosavybės teise priklausantį 0,0465 ha ploto mėgėjiško sodo žemės sklypą Nr. 315 (t. 2, b. l. 104–110). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). Dokumentai, išduoti valstybės ar savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymais, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre esantys įrašai apie ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti, todėl jie laikytini teisingais ir išsamiais.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. P. buvo 0,0410 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r., SB „Gargždelė“ 316 sklype savininkė: SB „Gargždelė“ 1992-04-30 schema (t. 1, b. l. 15); Pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį (t. 1, b. l. 176); 1994-12-03 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 177); SB „Gargždelė“ 1992-04-30 schema (t. 1, b. l. 178), SB „Gargždelė“ 1994-10-25 planas (t. 1, b. l. 134–135). patvirtina, kad žemės sklypo Nr. 316 plotas yra 0,0410 ha. Būtent toks žemės sklypo Nr. 316 plotas buvo dar kartą patvirtintas 2000-09-22, kai V. P. pardavė J. J. ir I. J. 0,0410 ha ploto žemės sklypą (t. 1, b. l. 175). 2002-04-04 J. J. ir I. J. sudarė notarinėje kontoroje patvirtintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo sutartį, pagal kurią I. J. atiteko 0,0410 ha ploto žemės sklypas (t. 1, b. l. 154). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo išrašas patvirtina, kad I. J. nuosavybės teise priklauso 0,0410 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos r., SB „Gargždelė“ 316 sklype (t. 1, b. l. 152). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, nepareikalavo, kad šalys pateiktų VĮ Registro centre įregistruoto atsakovės I. J. sklypo kadastrinių matavimų, t. y. sklypo schemos su gretimybėmis, todėl iki galo neišaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Apeliantė grįsdama patikslinto ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypų ribų nustatymo vadovaujasi 2007 m. liepos – lapkričio mėn. UAB korporacijos „Matininkai“ bei 2011-07-24 IĮ „Matavimų biuras“ atliktais jai priklausančio žemės sklypo Nr. 315 matavimais (t. 1, b. l. 12–13). Iš 2011-07-24 IĮ „Matavimų biuras“ ginčo žemės sklypo plano matyti, kad į šį sklypą per 23,60 m sklypo ilgį įsiterpę kaimyninio sklypo Nr. 316 statiniai (t. 1, b. l. 13). Iš apeliantės atstovės paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad apeliantė siekia per visą žemės sklypo ilgį – 23,60 m, atkurti žemės sklypo ribas, nes dokumentuose nurodytas didesnis žemės sklypas, nei yra natūroje, t. y. kaimyninio sklypo statiniai natūroje mažina ginčo žemės sklypo plotą (t. 2, b. l. 92), tačiau byloje pateikta duomenų ir neišsiaiškinta kokiu atstumu nuo kaimyninio (atsakovės) žemės sklypo Nr. 316 ribos šio sklypo statiniai yra įsiterpę į ginčo (ieškovės) žemės sklypą ir koks yra faktiškai sumažintos žemės sklypo dalies plotas. Žemės sklypo ribų neaiškumą, kaip pagrindą teismui nustatyti bei tikslinti jo ribas CK 4.45 str. pagrindu, gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų, esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems arba egzistuoja kitos aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pvz., žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ribos eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Taigi faktinis sklypo naudojimas – vienas iš kriterijų sklypo riboms nustatyti.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta, kokio ploto yra ieškovės ir atsakovės faktiškai naudojami žemės sklypai, taip pat kokią dalį sudaro ginčijamas žemės sklypas ir kad tik išsiaiškinus tokias aplinkybes, būtų galima padaryti išvadą dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-11-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010 konstatavo, kad pagal CK 4.45 str., jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Kaip ir kiekvienu atveju esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, nustatant sklypo ribą dėl jos faktinės ir teisinės neatitikties, būtina nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes (sklypuose esančius statinius bei tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes; aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus) ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino svarbių faktinių bei teisinių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, byloje pateiktų duomenų mastas ir turinys neduoda galimybės nustatytus trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Dėl nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių bei reikalaujamų įrodymų masto ir pobūdžio, įrodymų gavimo galimybių beveik visa byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.