Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00553-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.1; 2.4.6.1; 2.4.7

2022 m. birželio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 dalimi ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2021 m. rugpjūčio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu skirta bausmė ir paskirta galutinė 25 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. balandžio 13 d.

Civilinio ieškovo M. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. B. 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. B. 1 524,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. B. 2021 m. lapkričio 4 d. apie 08.41 val. Kauno tardymo izoliatoriaus, esančio adresu A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas, duomenys neskelbtini, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. K. vieną smūgį į kairės pusės veido sritį, tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio kampo lūžį, tokiu būdu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad M. B. neneigė, jog jis tyčia ranka suduodamas M. K. į galvą padarė jam apatinio žandikaulio kampo lūžį, ir tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė M. K. sveikatą. M. B. veiksmai yra M. K. sužalojimo pasekmė, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo padariniai susiję priežastiniu ryšiu su nuteistojo veiksmais. Teismas konstatavo, kad M. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamą veiką jis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl skiriama bausmė bendrintina su paskutiniu 2021 m. rugpjūčio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos 25 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi. Teismas nurodė, kad Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusio asmens gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas dokumentais, M. B. su jo dydžiu sutiko, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintas. Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio teismas konstatavo, kad sužalojimas padarytas suduodant vieną smūgį ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo padarytas apatinio žandikaulio kampo lūžis, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina suma sumažinta iki 2 000 Eur.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu M. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskiriant bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

3.1. Skunde teigiama, kad jis viso proceso metu pripažino kaltę, dėl savo veiksmų labai gailisi. Nesitikėjo, kad vienas smūgis gali sulaužyti žandikaulį. Po smūgio nukentėjusysis neturėjo jokių nusiskundimų, tik po kelių valandų kreipėsi su skausmais. Todėl nuteistojo manymu turėtų būti sumažinta paskirta bausmė. Skunde nurodoma, kad nuteistasis sutinka su Ligonių kasos ieškiniu, bet nukentėjusiojo pareikštas neturtinės žalos ieškinys yra nepagrįstas, todėl jam neturėjo būti priteistas 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

4. Atsiliepimu į nuteistojo M. B. apeliacinį skundą nukentėjusysis M. K. prašo apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime teigiama, kad jis iki šiol jaučia pasekmes dėl sulaužyto žandikaulio, vis dar važinėja į laisvės atėmimo vietų ligoninę, nes jaučia skausmą, negali pilnai išsižioti, gali valgyti tik minkštą maistą ir jaučia nepatogumus. Todėl teismo priteista 2 000,00 Eur neturtinės žalos suma yra teisinga.

5. Atsiliepimu į nuteistojo M. B. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę M. B., tinkamai ją individualizavo – atsižvelgė tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į padarytos nusikalstamos veikos, tiek į jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir tinkamai jas įvertino.

5.2. Atsiliepime teigiama, kad neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų ir nusikalstamų nuteistojo veiksmų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tyčiniais nuteistojo veiksmai buvo sužalotas nukentėjusiojo žandikaulis, todėl priteistas neturtinės žalos dydis yra tinkamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti, jam skirti švelnesnę bausmę, bei nukentėjusiajam nepriteisti neturtinės žalos, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio

7. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti švelnesnę bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. B. paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-391/2013).

11. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

12. M. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, savo dydžiu dvigubai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, jog M. B. padarė vieną, tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Jis anksčiau teistas 41 kartą, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos klinikoje nesigydė, priklausomybės ligų centre nesilankė ir neregistruotas, charakterizuojamas teigiamai, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmes, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai ir baustumai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam buvo paskirta ir taip savo dydžiu mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams pritaria iš esmės.

Dėl bausmių bendrinimo

13. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis; pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad BK 64 straipsnis taikomas, kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-323/2011).

14. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžio priėmimo dieną nuteistasis M. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Marijampolės miesto apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. Šiuo nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirtas laisvės atėmimas 3 metams, kurio dalis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, iš dalies pridėta prie 2021 m. liepos 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir skirta galutinė subendrinta 25 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžio paskelbimo dieną nuteistasis buvo neatlikęs 24 metų 4 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Marijampolės miesto apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju Kauno apylinkės teismas prie 2021 m. rugpjūčio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės (24 metų 4 mėnesių ir 24 dienų) iš dalies pridėdamas šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (6 mėnesių) dalį ir paskirdamas subendrintą 25 metų laisvės atėmimo bausmę netinkamai taikė BK straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad prie 24 metų 4 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjęs dalį iš paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės teismas negalėjo gauti 25 metų laisvės atėmimo bausmės, nes, netgi ir pridėjus visą paskirtą 6 mėnesių bausmę, būtų gaunama 24 metų 10 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dalyje dėl bausmės dydžio nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto įstatymo bendrinant paskirtas bausmes ir neteisingos galutinės bausmės paskyrimo (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingai subendrintos paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, M. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 24 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Toks sprendimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-66/2010, Nr. 2K-323/2011, Nr. 2K-263-689/2018, Nr. 2K-30-689/2019).

Dėl neturtinės žalos

16. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

17. Analizuodamas nuteistojo apeliacinį skundą šioje dalyje, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog nuteistasis, ginčydamas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, pažymi tik tai, kad nukentėjusysis nėra vertas priteistų 2 000 Eur. Šiuo atveju neginčijamai konstatuota, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje (1 t., b. l. 67-71). Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo priteisti 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 129, 132-133). Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino nukentėjusiojo prašymą ir iš nuteistojo priteisė 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas nurodė atsižvelgiantis į tai, kad nuteistasis tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo padarytas apatinio žandikaulio kampo lūžis, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Teismas nurodė, jog atsižvelgė į individualias šios bylos aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

18. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai individualizavo nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, laikėsi tiek baudžiamojo proceso kodekso, tiek civilinio proceso kodekso normų reikalavimų, atsižvelgė į neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priteisdamas 2 000 Eur neturtinės žalos dydį nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl daro išvadą, kad apylinkės teismo priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma svari satisfakcija už nukentėjusiajam įvykio metu padarytą sužalojimą, sukeltą fizinį ir psichinį skausmą. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2022 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie 2021 m. rugpjūčio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu skirtos bausmės, bei M. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 24 (dvidešimt keturis) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.