- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-14
- Bylos Nr.
- N2-484-792/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14851-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- S. V.
- Advokatai
- Alius Galminas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Julijai Paulikienei, Vilmai Petraitienei, Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovui V. V., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Aliui Galminui, institucijos, teikiančios išvadą atstovei Aldonai Venckaitienei, vertėjai Danutei Kontarienei, viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei S. V. dėl santuokos nutraukimo bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių pasekmių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. V., prašydamas nutraukti jo santuoką su S. V., įregistruotą 2003-03-22 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 174, nustatyti nepilnametės dukters A., gim. 2000-03-03, gyvenamąją vietą su juo, priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai A. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, palikti santuokos metu įgytas pavardes. Nurodo, jog jų santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė buvo neištikima, negerbė jo, mažai bendravo, nebuvo lojali. 2009 m. lapkričio mėnesį atsakovė išvyko uždarbiauti į Graikiją. Per visą laiką būdama Graikijoje atsakovė nebendravo su vaiku, nedalyvavo dukters auklėjime. Mano, kad tolimesnis gyvenimas kartu yra neįmanomas, todėl prašo santuoką nutraukti. Prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes tai atitinka dukters interesus, taip pat prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą dukrai. Nurodo, jog būnant santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą – 2/5 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Teigia, jog jie nepretenduoja į minėtas buto dalis, kadangi jis faktiškai jiems nepriklauso – butą pirko brolis, o jie buvo tik laiduotojai.
Atsakovė S. V. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 2003-03-22 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 174 (b.l. 7). Iki santuokos sudarymo, t.y. 2000-03-03, šalims gimė vaikas – dukra A. V. (b.l. 81). V. V. ir S. V. būdami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą – 2/5 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b.l. 9-10), transporto priemonių šalys neįgijo (b.l. 80).
Dėl termino susitaikyti nustatymo
Ieškovas pripažino, kad su atsakove nuo 2009 m. gyvena atskirai, prašo neskirti termino susitaikymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena daugiau nei du metus, nei ieškovas, nei atsakovė nenori taikytis, per visą bylos nagrinėjimo teisme metu laiką šalys nebandė susisiekti ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu..
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovas nurodė, jog santuoka iširo, kadangi atsakovė buvo jam neištikima, nebuvo lojali, negerbė. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių, jog dėl santuokos iširimo būtų kalta tik atsakovė, t.y. jog atsakovė buvo neištikima, nelojali, negerbė jo. Kartu pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas ar atsakovė atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovo paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2009 m. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Byloje taip pat ginčas kilo dėl sutuoktinių vaiko A. V. gyvenamosios vietos nustatymo. Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir CK 3.169 str. 2 d., kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007) Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. V. faktiškai gyvena su savo tėvu, t.y. ieškovu V. V.. Teismo posėdžio metu A. V. parodė, jog norėtų gyventi su tėvu, nes tėvas ja rūpinasi, prižiūri, mamą paskutinį kartą matė prieš beveik 2 metus, mama labai retai skambina, nebendrauja nei laiškais, nei elektroniniu paštu, nei kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė nurodė teismui, kad jokių nusiskundimų dėl ieškovo elgesio auklėjant, bendraujant su nepilnamečiu vaiku nėra gavę, palaiko ieškovo prašymą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nenustatyta, kad A. gyvenimas su tėvu prieštarautų vaiko interesams. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių galimybę nustatyti A. gyvenamąją vietą su tėvu, t.y. ieškovu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nepilnametės A. V. gyvenamoji vieta nustatytina su jos tėvu V. V.. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas gali būti pakeistas, jeigu teismas nustatys pasikeitusias aplinkybes.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
LR Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. A. V. šiuo metu yra 11 metų. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, mokymo bei ugdymo priemonės. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, kad dukters išlaikymui reikia apie 800 litų per mėnesį drabužiams, avalynei, maistui, vaistams pirkti bei kitoms išlaidoms. Ieškovo nurodytos vaikui būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.
CK 3.196 str. 1 d. nurodyta, jog išlaikymas vaikui gali būti priteistas šiais būdais – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Byloje nepateikta jokių duomenų apie šalių gaunamas pajamas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo gaunamo darbo užmokesčio visiškai pakanka išlaikyti save bei dukrą. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais ieškovo teiginiais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra ne teisė, o pareiga, ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2010-11-05 iki dukters pilnametystės.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Kaip minėta, šalys būdamos santuokoje įgijo turtą – 2/5 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog butas priklauso ne šalims, o ieškovo broliui, todėl minėtas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas. CK 3.117 str. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo šio principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę dalytino turto dalį (CK 3.123 str.). CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, jeigu jį yra galima taip padalyti. Minėtose teisės normose įtvirtinti kriterijai sudaro pagrindą teismui parinkti bendro sutuoktinių turto padalijimo būdą, t.y. ar abiem sutuoktiniams padalyti turtą natūra ar vienam iš jų kompensuojant pinigais, taip pat, ar reikalinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus tai, kad minėtomis buto dalimis šalys faktiškai nesinaudoja, darytina išvada, jog geriausiai šalių interesus atitiktų turto padalinimas lygiomis dalimis, todėl ieškovui ir atsakovui priteistina po 1/5 dalį buto, esančio adresu Rambyno g. 7-27, Klaipėdoje, unikalus Nr. 2198-7004-9018:0057.
Išlaikymo vienas iš kito sutuoktiniai nereikalauja.
Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius.
Atsakovei paliktina santuokos metu turėta pavardė.
CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Laikytina, kad ieškinys patenkintas 50 %, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 50 % žyminio mokesčio 67 Lt. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovės priteistini 72 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai ((200 Lt × 12 mėnesių = 2400 Lt) × 3% = 72 Lt) (CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Santuoką tarp V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą ir 2003-03-22 įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 174, nutraukti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. V., gim. 2000-03-03, gyvenamąją vietą su tėvu, t.y. ieškovu V. V..
Priteisti iš atsakovės S. V. išlaikymą nepilnametei dukrai A. V., gim. 2000-03-03, periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2010-11-05 iki dukters pilnametystės.
Santuokos metu įgytą turtą padalinti taip – ieškovui V. V. ir atsakovei S. V. priteisti po1/5 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, t.y. „V.”.
Iš atsakovės S. V. priteisti ieškovui V. V. 67 Lt žyminio mokesčio.
Iš atsakovės S. V. priteisti valstybei 72 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.