Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad V. S. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-04 nutarimu pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44¹ str. numatytą pažeidimą ir nubaustas 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) Lt bauda su vaistinių preparatų - „Omeprazol“ ( 5 vnt.), „Bral“ (4 vnt.), „Doksiciklin“ (3 vnt.), „Ksantinola Nikotinat“ (1 vnt.), „Indometacin Cofarma“ (5 vnt.), „ Angri Maks“ (5 vnt.), konfiskavimu.

V. S. nubaustas už tai, kad 2014-04-18, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) turgavietėje, (duomenys neskelbtini), būdamas individualios įmonės savininku, neturėdamas farmacijos specialisto kvalifikacijos ir leidimo verstis farmacine veikla, neteisėtai prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais): „Omeprazol“ (5 vnt.), „Bral“ (4 vnt.), „Doksiciklin“ (3 vnt.), „Ksantinola Nikotinat“ (1 vnt.), „Indometacin Cofarma“ (5 vnt.), „ Angri Maks“ (5 vnt.) be leidimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 str. 1 d.

V. S. skundu prašo šį Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-07 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas savo priimtame nutarime nurodė, kad nagrinėja V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau jis yra gimęs (duomenys neskelbtini)ir gyvenamoji vieta yra kita. Šie duomenys teismui buvo žinomi iš bylos medžiagos, todėl apeliantui neaišku, ar teismas nagrinėjo jo bylą, ar kito asmens. Kadangi visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nutarimas turėtų būti panaikintas.

Apelianto vertinimu teismas bylą ištyrė ir įrodymus įvertino nepilnai, nukrypo nuo įrodymų procesą reglamentuojančių teisės normų. Iš nutarimo nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas nustatė, kad apeliantas prekiavo nutarime nurodytais vaistiniais preparatais. Savo paaiškinime apeliantas nurodė vaistais neprekiavęs, prekiavimo faktas neužfiksuotas ir VMI specialistų, atlikusių patikrinimą prekybos vietoje. VMI patikrinimą atlikusių pareigūnų operatyvaus patikrinimo pažymoje taip pat nėra nurodyta, kad buvo prekiauta vaistais, joje nurodyta, kad V. S. prekiavo kremais, geliais, balzamais. VMI specialistai yra nurodę, kad patikrinimo metu turgavietėje V. S. prekiavo ir vaistais, tačiau nenurodyta, kokių pavadinimų vaistais buvo prekiauta. Byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų prekybos vaistais faktą, nėra. Skunde taip pat pažymima, kad VMI specialistai, atlikdami kontrolinį patikrinimą, bandė apeliantą išprovokuoti parduoti vaistus, tačiau jis aiškiai pasakė, kad vaistais neprekiauja. Kadangi nebuvo nustatytas faktas, jog vykdoma veikla, susijusi su vaistų prekybą, tai nėra ir administracinės atsakomybės už veiką, kuri numatyta ATPK 44¹ str., nes vaistų laikymas nėra draudžiama veika ir nėra ribojama įstatymais ar kitais teisės aktais.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-04 nutarimą palikti nepakeistą ir V. S. skundo netenkinti.

V. S. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Apeliaciniame skunde V. S. nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jo kaltė dėl ATPK 44¹ str. numatyto pažeidimo įrodyta neginčijamai, nurodo, kad nė vienas iš byloje esačių įrodymų nepatvirtina prekybos vaistais fakto.

Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai V. S. pripažino kaltu pagal ATPK 44¹ str. ir už šį pažeidimą skyrė administracinę nuobaudą. Nors skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas V. S. administracinės atsakomybės klausimą, neteisingai vertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, sutikti su tokiais apelianto teiginiais aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.

Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ATPK 257 str., kuriame nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu apylinkės teismas įrodymus vertinio laikydamasis aukščiau paminėtų reikalavimų, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė, nutarime nurodė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, o kurios atmeta kaip nepatikimus.

Nustatyta, kad V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir jis buvo nubaustas už tai, kad neturėdamas farmacijos specialisto kvalifikacijos ir leidimo verstis farmacine veikla, neteisėtai prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais) be leidimo. Tokie V. S. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 44¹ str.

ATPK 44¹ str. nustatyta, kad vertimasis su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę reglamentuoja 2006 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas Nr. X-709 (toliau – Įstatymas) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pripažinta, kad V. S. pažeidė minėto Įstatymo 19 str. 1 d. ir 35 str. 9 d. reikalavimus.

Įstatymo 19 str. 1 d. numatyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla. Šio Įstatymo penktame skirsnyje „Farmacinės veiklos licencijavimas“ nurodyta, jog farmacinės veiklos licencija išduodama tik juridiniams asmenims šiame įstatyme numatytomis sąlygomis.

Asmuo, norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi pateikti paraišką, įgytą vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus dokumentus, nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse. Jei asmuo nori įgyti licenciją praėjus daugiau kaip vieniems metams po studijų baigimo, jis turi pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (Įstatymo 4 str. 4 p.).

Įstatymo 35 str. 9 d. numatyta, jog vaistiniai preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus, turi būti suteikiama farmacinė paslauga.

V. S. neneigia, kad prekybos vietoje – (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje, jis laikė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus vaistinius preparatus, tačiau neigia prekybos minėtais vaistiniais preparatais faktą motyvuodamas tuo, kad pats pardavimo faktas šioje byloje nėra nustatytas. Apygardos teismas konstatuoja, kad, priešingai, negu teigia apeliantas, prekybos vaistais faktas neturint tam leidimo yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visuma, o ta aplinkybė, kad faktinis vaistų pardavimas patikrinimo metu nebuvo užfiksuotas, V. S. kaltės padarius ATPK 44¹ str. numatytą pažeidimą nepaneigia ir jo administracinės atsakomybės nešalina. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma, faktų fiksavimo pažyma, prekių likučių patikrinimo aktu, daiktų paėmimo protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl informacijos pateikimo, foto nuotraukomis, iš dalies paties V. S. paaiškinimais nustatyta, kad vaistiniai preparatai, kurių prekybai reikalingas leidimas, buvo surasti V. S. prekybos vietoje. Nors V. S. tyrimo metu bei teisme nurodė, jog vaistus pirko draugui šio prašymu, vaistų prekyba neužsiėmė, tokius paaiškinimus apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip gynybinę taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir jais nesirėmė. Atsižvelgiant į tai, kad vaistiniai preparatai, kuriems prekiauti reikalingas leidimas, buvo laikomi V. S. prekybos vietoje kartu su kitais preparatais, kuriais prekiauti V. S. leidimą turėjo, taip pat įvertinant jų kiekų bei tai, kad V. S. nei apklausiamas teisme, nei savo apeliaciniame skunde nepateikė logiško paaiškinimo, kodėl draugui nupirktus vaistus jis laikė ne namuose, o prekybos vietoje, laikytina, kad jis vertėsi su vaistiniais preparatais susijusia veikla, kuriai reikalingas leidimas, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44¹ str.

Apeliaciniame skunde V. S. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nutarime teismas nurodė kito asmens gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, kas leidžia manyti, jog teismas išnagrinėjo ne jo, o kito asmens administracinio teisės pažeidimo bylą. Sutikti su tokiais teiginiais apygardos teismas neturi pagrindo. Iš tikrųjų skundžiamo nutarimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad teismas išnagrinėjo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (iš tikrųjų V. S. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)), administracinio teisės pažeidimo bylą. Tačiau šią aplinkybę aukštesnysis teismas laiko rašymo apsirikimu, iš esmės nekeičiančiu skundžiamo nutarimo esmės ir nesudarančiu pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti. Iš Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo motyvų akivaizdu, kad buvo vertinti duomenys, susiję su apelianto padarytu administraciniu teisės pažeidimu ir šių duomenų, kaip susijusių su šioje byloje tiriamomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliantas neginčija. Vien ta aplinkybė, kad teismas suklydo nurodydamas apelianto gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, teismo išvadų, susijusių su įrodymų vertinimu bei V. S. kaltės nustatymu, nepaneigia.

Apygardos teismo vertinimu faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados dėl V. S. kaltės motyvuotos ir pagrįstos. Apeliantas savo skunde jokių naujų faktinių aplinkybių ar jo teiginių teisingumą patvirtinančių duomenų nenurodo, savo nesutikimą su teismo išvadomis iš esmės grindžia tik, jo manymu, neteisingai atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo motyvų teisėtumą ir pagrįstumą, jokio pagrindo tvirtinti, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes ir vertinant įrodymus buvo pažeistos, neturi. Skundžiamas nutarimas laikytinas teisingu, teisėtu ir pagrįstu, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimą nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimo įžanginėje dalyje neteisingai nurodytą V. S. gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą nurodant, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.