- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- N2-18071-595/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- K. Ž.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei D. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Ž. ieškinį atsakovui V. Š., dalyvaujant valstybės institucijai išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2013-04-05 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei jo gyvenamosios vietos nustatymo. Prašo nustatyti sūnaus A. Ž., gim. 2011-07-10, tėvystę, pripažįstant, kad vaiko tėvas yra atsakovas V. Š.. Nurodo, kad atsakovas atsisako pripažinti tėvystę. Prie vaiko auginimo ir auklėjimo atsakovas neprisideda. Jos materialinė padėtis yra sunki, gauna socialinę pašalpą, o vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga suma sudaro apie 930 Lt. Prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja.
2013-04-22 gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Atsakovas neneigia, kad A. Ž. yra jo sūnus. Nurodė, kad šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Dėl šios priežasties jis negali prisidėti prie sūnaus išlaikymo, auklėjimo ir auginimo. Nurodo, kad dar būdamas laisvėje siūlė ieškovei įrašyti jį vaiko tėvu.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą į bylą, kurioje nurodė, kad ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio A. Ž. interesais, nes viena svarbiausių vaiko teisių yra teisė žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius tėvų valdžią, visas savo pareigas vaiko atžvilgiu. Tėvai privalo materialiai išlaikyti vaikus. Ieškovės prašomas 400 Lt išlaikymas vaikui atitinka nepilnamečio vaiko interesus, teismų praktiką. Tokio dydžio išlaikymas užtikrintų būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu ieškinį pripažino. Pripažino, kad jis yra A. Ž. tėvas. Nurodė, kad nėra reikalo skirti DNR ekspertizę tėvystės nustatymui, kadangi jis savo tėvyste neabejoja. Nurodė, kad su ieškove susipažino 2009 metais gruodžio mėnesį. Kai ieškovė pastojo jį uždarė į pataisos namus. Su ieškove kartu gyveno 5 mėnesius. Šiuo metu su ieškove susirašinėja, jis jai paskambina, klausia kaip sekasi vaikui. Vaiko jis nematė, bet turi daug jo nuotraukų. Vieną kartą vaikui nusiuntė 50 Lt. Laisvės atėmimo bausmę atlikti liko 7 mėnesiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka su ieškiniu ir, vadovaujantis CPK 268 str. 5 d., surašytini sutrumpinti motyvai.
Dėl tėvystės nustatymo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. 2011-07-10, gimimo liudijime nėra nurodytas tėvas (b.l. 4). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau gyveno kartu. Ieškovei tapus nėščia atsakovas buvo patalpintas į pataisos namus. Atsakovas nurodė, kad jis neturėjo galimybių pareiškimu patvirtinti tėvystės. Nurodo, kad jis turi daug vaiko nuotraukų, bendrauja telefonu su vaiko motina, vaikui yra pervedęs 50 Lt.
CK 3.146 str. 1 d. numatyta, kad jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Atsakovui pripažįstant, kad nepilnametis A. Ž., gim. 2011-07-10, yra jo sūnus, nustatytina, kad V. Š. yra A. Ž. tėvas.
Konstatuotina, jog atlikti DNR ekspertizę dėl tėvystės nustatymo būtinybės nebuvo, kadangi atsakovas ieškinį pripažino. Atsakovas atsisakė DNR ekspertizės (CK 3.148 str. 2 d.).
Išaiškintina atsakovui, kad duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 str. 1 d.), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šiuo atveju iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis A. Ž. gyvena kartu su ieškove jos motinai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 29). Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ištyrusi motinos ir vaiko gyvenamosios aplinkos ir buities sąlygas, vaiko teisių apsaugos institucija nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas sūnaus atžvilgiu (3.178 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Įstatymas nustato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str.) Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
2004-04-26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), kuri nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt per mėnesį.
Teismo surinktais ir teismui pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimų pagrindu nustatytos šios aplinkybės – atsakovas yra darbingas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Nuosavybės teise atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (b.l. 32-33), neturi kitų išlaikytinių bei sveikatos problemų.
Taip pat yra nustatyta, kad ieškovė yra darbinga. Šiuo metu nedirba, augina vaiką, gauna socialinę pašalpą 398 Lt (b.l. 3).
Tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymas numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Pažymėtina, jog šalių sūnus gyvena tik su ieškove, savo mama, kuri jį augina, rūpinasi jo sveikata, užtikrina vaikui teisę į gyvenamąjį būstą, teisę turėti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tokiu būdu nepagrįstai prisiimdama sau didesnę pareigą išlaikyti vaiką ir suteikti vaikui tokį išlaikymą, kokį turėtų teikti abu tėvai. Įvertinus ieškovės turtinę padėtį, nenustatyta aplinkybių, kad ji būtų geresnė nei atsakovo, ko pasakoje ieškovė didesne dalimi galėtų prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Todėl išanalizavus ieškovės turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad jos prašoma priteisti vaiko išlaikymui 400 Lt suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Dėl to tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nuo išlaikymo atsiradimo dienos, tai yra nuo vaiko gimimo- 2011-07-10.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 287 Lt žyminio mokesčio išlaidų nuo kurio sumokėjimo ieškovė pateikdama ieškinį yra atleista (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p., 83 str. 1 d. 2 p.) bei 560 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96, 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str., 259-265 str., 282 str. 2 d. 1 p., 392 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. Ž., gim. 2011-07-10, a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. Ž., gim. 2011-07-10, a.k. (duomenys neskelbtini) yra V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustatyti nepilnamečio A. Ž., gim. 2011-07-10, gyvenamąją vietą su motina K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. Ž., gim. 2011-07-10, išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo išlaikymo atsiradimo dienos, tai yra, 2011-07-10, iki sūnaus pilnametystės.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystę, padarytų pakeitimus A. Ž., gim. 2011-07-10, a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą.
Priteisti iš atsakovo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 287,00 (du šimtai aštuoniasdešimt septynis litus) Lt žyminio mokesčio bei 560 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.