Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-975-366-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
1A-975-366-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
R. U.
Nukentėjusysis
A. F.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-975-366/2011

Teisėjas Audrius Sadauskas Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00511-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai,nuteistosios gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. U. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendžio, kuriuo R. U. pripažinta kalta pagal BK 281 str. 3 d. ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 5 mėnesiams, jos vykdymą pagal BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. atidedant 1 metams, bei įpareigojant per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Be to, šiuo teismo nuosprendžiu iš R. U. priteista 25 000 Lt nukentėjusiajam A. F. neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. U. nuteista už tai, kad ji 2010 m. gruodžio 3 d. apie 16.31 val., Panevėžyje, J.Basanavičiaus gatvėje, ties namu numeris 52, vairuodama automobilį Fiat Bravo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jai iš kairės pusės į pėsčiųjų perėją išėjusį pėsčiąjį A. F., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiojo A. F. sveikata, - jam konstatuota politrauma: galvos smegenų sumušimas, muštinės galvos žaizdos, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, dvigubas skeveldrinis kairio blauzdikaulio, dešinio šlaunikaulio petrochanterinis (pergūbrinis) bei kairio III-čio šonkaulio lūžiai, kairio žastikaulio išnirimas, kairio kelio sumušimas ir odos nubrozdinimas.

Šalies argumentai

Nuteistosios R. U. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos 25 000 Lt iš R. U. nukentėjusiajam A. F. priteisimo ir ieškinį atmesti, likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl procesinių teisės normų pažeidimo priteisiant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad teismas nepakankamai tiksliai įvertino visų aplinkybių reikšmę, dėl ko priteisė per didelę sumą nukentėjusiajam padarytai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nepakankamai įvertino tai, jog nukentėjusiajam žala buvo padaryta esant R. U. neatsargiai kaltei. Teigia, kad pagal teismų praktiką už sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą esant kaltininko tyčinei kaltės formai teismai priteisia vidutiniškai 40 000 Lt neturinei žalai atlyginti. Taip pat nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad autoįvykis įvyko dėl sudėtingų vairavimo sąlygų, o ne dėl piktybiško kelių eismo taisyklių pažeidimo. Be to, teismas nepakankamai atsižvelgė ir tinkamai neįvertino paties nukentėjusiojo A. F., kuris taip pat buvo šio įvykio požiūriu eismo dalyvis, elgesį – jis buvo stipriai apsvaigęs – nustatytas 2,78 promilės girtumas, nesiorientavo aplinkoje, tai ėjo, tai vėl sustodavo. Didelė tikimybė, jog nukentėjęs būdamas blaivus būtų tinkamai įvertinęs sudėtingas eismo sąlygas ir prieš žengdamas į važiuojamąją kelio dalį, tinkamai įvertinęs prie perėjos artėjančio automobilio vairuotojo galimybę laiku sustabdyti automobilį ir tokiu būdu išvengęs sau sunkių padarinių. Skunde pažymima, jog R. U. turtinė padėtis yra ypač sunki – ji viena augina du vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, tėvas vaiko išlaikymui skiria tik 200 Lt per mėnesį, ji dar išlaiko pilnametį sūnų studentą, turi įsipareigojimų bankui, pati šiuo metu nedirba, ir esant dabartinei ekonominei situacijai įsidarbinti, gauti gerą uždarbį yra labai sudėtinga. Gynėjo manymu, draudimo bendrovės nukentėjusiajam A. F. išmokėta 8 632 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama ir teismas turėjo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios gynėjo advokato apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaudamasi LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Skundu neginčijama pati veika ir jos vertinimas. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas neturtinės žalos priteisimo iš R. U. nukentėjusiajam A. F. klausimas. Tačiau išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą teisėjų kolegija neranda teisinio pagrindo ieškinį atmesti ir konstatuoja, kad apylinkės teismas šį civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos išsprendė teisingai.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, priešingai apeliacinio skundo teiginiams – rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panašiose bylose. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė, be kita ko, ir į eismo įvykio priežastį, nusikalstamos veikos padarinius, apeliantės asmenybę, paties nukentėjusiojo elgesį. Teismas rėmėsi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio: specialisto išvada, kurioje numatyta, kad nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo parodymais apie dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus ir kitas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, taip pat į nuteistosios turtinę padėtį, padarytos nusikalstamos veikos kaltės formą. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas A. F. padarytos neturtinės žalos dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, jos pasekmėms ir aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Nepagrįstas apelianto prašymas nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti į tai, jog autoįvykis įvyko dėl sudėtingų eismo sąlygų. Ši aplinkybė ne mažina nuteistosios atsakomybę, o kaip tik įrodo jos kaltę. Kelių eismo taisyklės kaip tik reikalauja, atsižvelgiant į eismo sąlygas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad visuomet galima būtų sustoti atsiradus kliūčiai ar iškilus pavojui. Kaip jau minėta teismas nustatydamas neturtinės žalos dydi atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis buvo stipriai neblaivus. Tuo pačiu pagrindu dar labiau mažinti neturtinės žalos dydį nėra pagrindo, juo labiau, kad nukentėjusiojo girtumo negalima vertinti kaip jo didelį neatsargumą. Nežiūrint savo būsenos jis per gatvę ėjo pėsčiųjų perėjoje. Iš bylos medžiagos bei pačios nuteistosios paaiškinimo matyti, kad jis ėjo iš kairės pusės ir nuteistoji jį matė (matė iš kur atėjo, matė, kad svirduliavo). Iki partrenkimo jis perėjo beveik visą gatvę. Priešpriešine eismo juosta važiavę automobiliai praleido pėstįjį. Tai, kad prieš nuteistosios automobilį važiavę kiti automobiliai spėjo kirsti perėją, nemažina jos atsakomybės. Matydama žmogų pėsčiųjų perėjoje nuteistoji privalėjo imtis reikiamų atsargumo priemonių. Todėl mažinti neturtinės žalos dydį ar pagal apeliacinio skundo prašymą ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti nėra jokio pagrindo.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistosios R. U. gynėjo advokato Ž. Rutkausko apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Sigitas BagdonavičiusTeisėjai: Pranas ŠimkusTomas Zdanavičius