- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- e2YT-7695-647/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01917-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- L. Ž., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Turto bankas“, D. G.
- Advokatai
- Ina Navickienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Turto bankas“, L. Ž., D. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog Č. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir H. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad tėvas Ž. Č. 1972-02-29 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisėmis įgijo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, buvusius (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Turto įgijimo metu jis buvo santuokoje su mama H. Ž., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys D. G. ir L. Ž. yra jo sesuo ir brolis. Abu tėvai iki mirties (po jų mirties jo šeima) gyveno ir gyvename šiame name. Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos, namų ūkio knygoje Č. Ž. vardu įrašytas gyvenamas namas bei ūkiniai pastatai. Po tėvų mirties paveldėjimo teisės bylos užvestos nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Šiuo metu iškilo būtinumas spręsti turto paveldėjimo klausimus (faktiškai palikimas yra priimtas), tačiau paaiškėjo, kad nebuvo atlikta pagal aukščiau minėtą sutartį įgyto turto teisinė registracija, be ko negalimas ir turto paveldėjimas. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialui buvo pateiktas prašymas įregistruoti 1972-02-29 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgytą nekilnojamą turtą. VĮ „Registrų centras“ 2018-05-11 sprendimu Nr. VILKS-1760 buvo atsisakyta įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiųjų Č. Ž. ir H. Ž. turtą ir neturi teisės teikti tokį prašymą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra nurodęs, kad iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis LR SŠK 21 str. 3 d., pagal kurią turtas yra laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, jei jis įgytas susituokus (2008 12 09 nutartis byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2006 10 09 nutartis byloje Nr. 3K-3-551/2006 ir kt.). Pagal LR Civilinio kodekso (1964 m. redakcija) 255 str. 1 d. buvo nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Tai pažymėta ir 1972-02-29 sutartyje, tačiau tėvai dėl jam nežinomų priežasčių registracijos neatliko. Akivaizdu, kad susidariusioje situacijoje būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį pastato nuosavybės teise valdymo, t.y. faktą, kad mirusieji Č. Ž. ir H. Ž. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Nors ir yra išlikusi šio turto įgijimo sutartis, tačiau ji nustatytu terminu nebuvo registruota ir kitu būdu spręsti su turto registravimu bei paveldėjimu susijusių klausimų nebegalima. Nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą būtina siekiant išspręsti su mirusiųjų Č. Ž. ir H. Ž. turtu susijusius klausimus – atlikti turto teisinę registraciją bei sutvarkyti palikimo priėmimo klausimus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys L. Ž. ir D. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškimą tenkinti.
Šalies argumentai
Patvirtino, jog pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad palikėjų paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o ne VMI prie FM, civilinė byla e2YT-7695-647/2018 nėra susijusi su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis. Informuojame, kad VMI prie FM iki 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei. Prašė civilinę bylą Nr. nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra Valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas nurodo, kad ji nėra ir nebuvo gavusi duomenų apie galimą minėto Turto perėjimą valstybei, todėl pareiškimo tenkinimo bei įrodymų pakankamo ir patikimumo klausimą palieka spręsti teismo prerogatyvai. Teismui įsitikinus šio pareiškimo pagrįstumu, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus dėl šio pareiškimo patenkinimo.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas, palaikydamas pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad šiame name gyveno visą gyvenimą. Motina mirė 2001 metais, galvoja, kad palikimą priėmė tėvas, kuris mirė 2007 m. Gyveno name, mokėjo mokesčius. Po tėvo mirties liko namas ir ūkinis pastatas. Šiuo metu name gyvena jis su žmona ir vaikai. Tėvas dokumentų tinkamai nesutvarkė.
Pareiškėjo atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad pareiškėjo tėvas sudarė pirkimo pardavimo sutartį, tačiau sutartis nebuvo įregistruota nustatyta tvarka. Pareiškėjo tėvai name gyveno iki pat mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. Ž. nurodė, kad tėvas statė namą kolūkiui, o po to namą nupirko. Jis su seserimi turi savo namus, padėjo tėvas. Namą įsigijo tėvai būdami santuokoje. Tėvai iki mirties gyveno name.
Liudytojas Z. A. nurodė, kad yra pareiškėjo kaimynas. Pareiškėjo tėvai name gyvenimo iki pat jų mirties, o pareiškėjas name visą laiką gyveno ir dabar gyvena.
Kiti suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Panašios įstatymo nuostatos iš esmės yra numatytos CPK 178 str., t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir H. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).
8. Kaip nurodo pareiškėjas bei patvirtina bylos duomenys, pareiškėjo tėvas Ž. Č. ir žemės ūkio artelė „(duomenys neskelbtini)“ 1972-02-29 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjo tėvai nuosavybės teisėmis įgijo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas Č. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo motina H. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi brolį L. Ž. ir seserį D. G., kurie pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.
9. Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodoma, kad namų ūkio knygoje Nr. 13, sąsk. Nr. 715, pareiškėjo tėvo vardu yra įrašyti namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini).
10. Tiek pareiškėjo brolis, tiek liudytojas Z. A. patvirtino, kad pareiškėjo tėvai ir pat mirties gyveno name (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi kaip savo.
11. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančią medžiagą, teismas pažymi, kad nors pareiškėjo tėvas nustatyta tvarka ir neįregistravo 1972-02-29 sudarė pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau išlikę dokumentai ir liudytojo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, kad Č. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir H. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
13. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir H. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.