Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Jurgitai Ražanauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. V., nukentėjusiajai J. Š., Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), profesinio vidurinio išsilavinimo, vedusio, nedirbančio, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad D. V. 2015-04-10 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ranka trenkė į automobilio Toyota Avensis, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklausančio J. Š., galinį kairės pusės šoninį sparną ir jį įlenkė, tuo padarydamas J. Š. apie 100 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais D. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad atvažiavo į barą pažaisti biliardą, kadangi nebuvo aikštelėj vietos, užstatė automobilį. Žmonės, išgirdę garsinį signalą, pasakė, kad reikia jam patraukt automobilį. Nuėjo, įlipo į automobilį, patraukė. Automobiliui išvažiavus jis pastatė savo automobilį į nukentėjusiosios vietą ir grįžo į barą. Patikino, kad jis visą laiką sėdėjo savo automobilyje, prie nukentėjusiosios automobilio nebuvo priėjęs. Kadangi buvo karšta, langai buvo atidaryti, todėl jis girdėjo kaip ji išvažiuodama keikėsi, matė, kaip rodė gestus. Įsižeidė, kad jam rodė gestus, bet nieko jai nesakė. Kai ėjo atgal į barą, nukentėjusioji dar nebuvo išvažiavusi iš aikštelės – jo automobilis buvo prie baro durų, o jos automobilis buvo prie išvažiavimo į gatvę. Nuėjęs į barą matė, kad ji buvo stabtelėjusi, bet dėl ko, nežino. Įvykį matė ne vienas žmogus, stovėjęs prie baro, bet nenori eit į teismą liudyti.

Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad išėjusi iš klinikos, rado užstatytą automobilį. Nenorėjo kviesti policijos, todėl nuspaudė garsinį signalą. Išlėkė žmogus. Jis pavarė savo automobilį atbulą ir ji išvažinėjo. Pavažiavęs sustojo ir savo automobiliu užstatė jos automobilį, kad ji neišvažiuotų. Išsigandusi užsirakino. Jis išlipo iš automobilio. Ji per veidrodėlį matė, kaip ranka trenkė į jos automobilio galą. Tada jis pastatė savo automobilį į vietą. Pagrindiniu keliu važiavusios mašinos ją praleido, kad galėtų išvažiuoti iš aikštelės. Ji išvažiavo. Pavažiavusi toliau sustojo ir apsižiūrėjo automobilį. Pamatė, kad įlenkta, todėl nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Patikino, kad pažeidėjo nepažįsta, todėl apkalbėjimui pagrindo neturi, asmeniškumų nėra. Prašė, kad D. V. atlygintų padarytą žalą. Nurodė, kad neremontavo automobilio, laukia žalos atlyginimo, todėl neturi dokumentų, patvirtinančių, kad žala tikrai 100 Eur.

Pareigūnas surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą S. K. parodė, kad buvo gautas nukentėjusiosios pareiškimas, jos paaiškinimas buvo paimtas kito pareigūno. Suvestinėj laikas atitiko, nuo įvykio buvo praėję apie 15 min. Jis gavęs pareiškimą papildomai išsikvietė nukentėjusiąją, nes nebuvo nurodytas žalos dydis. Ji buvo nuvažiavus pas meistrus dėl žalos dydžio, bet dokumentų, patvirtinančių žalos dydį, nepateikė. Automobilį fotografavo kiti pareigūnai. Nurodė, kad kumščiu tokį automobilio pažeidimą padaryti galima. Praktikoj nebuvę, kad nepagrįstai dėl tokių dalykų apkaltintų. Kai apklausė D. V., jis kaltės nepripažino. Liudytojų nebuvo, barmenai sakė, kad nebuvo girdėt triukšmo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. pripažino, kad buvo užstatęs nukentėjusios automobilį, tačiau nepripažino, kad apgadino automobilį Toyota Avensis, priklausantį J. Š., tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, liudytojų nepasikvietė, nors pats nurodė, jog įvykį matė ne vienas žmogus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji, pamačiusi padarytą automobilio apgadinimą, tuoj pat po įvykio kreipėsi į policiją. Tai patvirtino ir protokolą surašęs policijos pareigūnas. Iš byloje esančių fotolentelių matyti užfiksuoti automobilio apgadinimai (b. l. 7, 8). Nukentėjusioji J. Š. nuosekliai nuo pat tyrimo pradžios nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kurias patvirtino ir teismo posėdžio metu. Jos parodymai nuoseklūs, logiški, neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji anksčiau pažinojo D. V., nenustatyta kitų aplinkybių, kad siekia melagingai jį apkalbėti ar būtų suinteresuota bylos baigtimi. Aplinkybių dėl galimo J. Š. šališkumo nenurodė ir pats D. V., todėl netikėti ja nėra jokio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui visapusiškai ir objektyviai ištyrus visus įrodymus, išanalizavus parodymus, teismas daro išvadą, kad D. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ str. – įvykdė tyčinį svetimo turto sugadinimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos, todėl yra baustinas.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pasekmes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neteistas. Pažeidimo padarymo dienai galiojančių nuobaudų neturėjo. Įvertinus minėtas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, teismas kartu išsprendžia klausimą dėl kaltininko padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, nutarime nurodant išieškotino nuostolio dydį, jo atlyginimo terminą ir tvarką (ATPK 286 str. ir 341 str.). Kadangi administraciniu teisės pažeidimu padarytas turtinis nuostolis neįrodytas rašytiniais įrodymais, todėl jis nepriteistinas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji jau po įrodymų ištyrimo pateikė teismui įrodymus apie patirtą 120 Eur turtinę žalą, todėl išaiškintina, kad dėl nuostolių atlyginimo ji turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka (ATPK 37 str. 2 d.). Pažymėtina, kad automobilio remonto darbų sąmata turi būti detalizuota.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. V. už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ str., skirti 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.