Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-04-09 · Civilinė byla Nr. e2-4623-1051/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
e2-4623-1051/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01491-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Valiuškienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas
K. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4623-1051/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01491-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui K. K. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3089,96 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas prašo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, 2018 m. kovo 16 d. įteikiant šeimos nariui, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo teismui nepateikė. Ieškovui prašant, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2014 m. gruodžio 23 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota G. B.. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžiu atsakovas K. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą, kurios metu dėl neteisėtų K. K. veiksmų įvyko eismo įvykis ir G. B. patyrė sužalojimus, ir baudžiamoji byla K. K. atžvilgiu buvo nutraukta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2015 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. 2014 m. gruodžio 23 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Dėl 2014 m. gruodžio 23 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų liekamųjų padarinių G. B. ir toliau buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. vasario 23 d. ir jai už šį nedarbingumo laikotarpį VSDFV Vilniaus skyriuje iš Fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 2757,70 Eur ligos išmoka bei 332,26 Eur valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo periodinė kompensacija už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gegužės 19 d.. Iš viso G. B. už minėtus laikotarpius iš Fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 3 089,96 Eur išmoka.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnyje numatyta, jog tais atvejais, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, atsakovui kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės ir žalos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų atlyginęs žalą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3089,96 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovo valstybei priteistinos 70,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 96 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, buveinė Laisvės pr. 28, Vilniuje, juridinio asmens kodas 191683350, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT33 7044 0600 0774 0589, AB SEB bankas, iš K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3089,96 Eur (trijų tūkstančių aštuoniasdešimt devynių eurų 96 centų) sumą žalai atlyginti.

Priteisti valstybei iš K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 70,00 Eur (septyniasdešimties eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Irma Valiuškienė