- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2A-237-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05506-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB ,,Moment Credit“
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 2.1.17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Moment Credit“ ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 84,32 EUR negrąžinto kredito, 20,82 EUR nesumokėtos kredito kainos, 121,96 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-10-27 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 115,85 EUR vartojimo kreditą, o atsakovė kreditą įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2012-04-27. Atsakovė suteikto kredito negrąžino, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė į siųstus raginimus nereagavo ir iki šiol yra skolinga ieškovui 84,32 EUR negrąžinto kredito, 20,82 EUR nesumokėtos kredito kainos, 121,96 EUR palūkanų.
2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės G. K. 84,32 EUR negrąžinto kredito, 20,82 EUR kredito kainos, 21,01 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 126,15 EUR sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2018-02-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 8,33 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Moment Credit“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovė (vartotoja) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 211,83 proc. kredito kainos metinę normą, viršija prašomos priteisti pagrindinės skolos sumą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str.). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju palūkanų po kredito grąžinimo dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra neprotingai didelis, todėl sumažino iki 36,5 proc. metinių palūkanų (CK 6.258 str. 3 d.). Atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteisė 21,01 EUR palūkanų, o likusią ieškinio reikalavimo dalį dėl sutartinių palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Moment Credit“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą už akių dalyje dėl palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės UAB „Moment Credit“ ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės G. K. ieškovės naudai 100,95 Eur palūkanų ir 6,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Apeliaciniame skunde nurodo, kad CK 6.258 str. 3 d. norma įtvirtina netesybų (baudos, delspinigių), o ne mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (kredito kainos metinės normos) mažinimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu reikalavo apskritai tik mokėjimo palūkanų, bet ne netesybų, ir tai buvo aiškiai atskleista atsakovei bei jos patvirtinta specialiosiose kredito sutarties sąlygose (specialiųjų sąlygų 2 p.: Pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina bendrovei žalą, kurią sudaro Bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiantį į bendrą kredito kainos metinę normą – 218,87 %, todėl Bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,6 % laiku negrąžintos sumos (218,87 % / 365 dienų = 0,6% per dieną).). Klientui nevykdant mokėjimų laiku, kredito davėjas turi teisę reikalauti mokėjimų už naudojimąsi pinigais (mokėjimo palūkanų) ir kompensacinių palūkanų ar netesybų. Tačiau, Bendrovė reikalauja tik vieno – kredito kainos už tolimesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog teismas neteisėtai ir nepagrįstai taikė CK 6.258 str. 3 d. normą šioje byloje.
7. Visiškai neaišku, kokią įtaką palūkanų dydžiui turi tai, jog atsakovė yra vartotoja, ar prašomos priteisti palūkanos viršija pagrindinės skolos sumą. Teismas to apskritai nedetalizavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, pavyzdžiui, 2016 m. vasario 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 tarp UAB „LSV Intergroup“ ir A. L., aiškiai konstatuoja, kad teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „LSV Intergroup“ v. R. Ž., bylos Nr. 3K-3-485-916/2015). Kadangi šioje byloje buvo imtas vartojimo (smulkusis) kreditas, vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aukšta palūkanų norma atitinka tokių santykių pobūdį. Ieškovei teikiant ieškinį, atsakovė vėlavo mokėti įmokas jau 6 metus, remiantis ieškovės užprogramuota verslo valdymo sistema, už šį laikotarpį apskaičiuota pagrįsta palūkanų suma sudaro 1069,95 Eur, o bendrovė, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažino reikalaujamą palūkanų sumą iki 121,96 Eur, todėl, atsižvelgiant į tai, prievolės vertė yra pagrįsta ir proporcinga.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-10-27 ieškovė su atsakove G. K. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 400 Lt (115,85 EUR) kreditą, o atsakovė įsipareigojo jai suteiktą kreditą kartu su 151,04 Lt (43,74 EUR) kredito kaina grąžinti ieškovei iki 2012-04-27. Kredito sutarties specialiose sąlygose nurodyta, kad palūkanų norma yra 119,99 %, o bendra kredito kainos metinė norma: 211,83 %. Pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina Bendrovei žalą, kurią sudaro Bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiantį į bendrą kredito kainos metinę normą – 218,87%, todėl Bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,6% laiku negrąžintos sumos (218,87% / 365 dienų = 0,6% per dieną). Atsakovei negrąžinus kredito sutartu terminu, ieškovė 2012-01-27, 2012-01-30, 2012-01-31, 2012-02-01, 2012-02-02, 2017-02-27 trumposiomis žinutėmis kreipėsi į atsakovę dėl tinkamo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo. Atsakovė į ieškovo raginimus nereagavo, ir liko nesumokėjusi ieškovei 84,32 EUR kredito sumos, 20,82 EUR kredito kainos. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad susidarė pernelyg ilgas vėlavimo laikotarpis (daugiau negu 6 metai), kuris lemia neproporcingai didelę palūkanų sumą, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalauja palūkanų tik už 200 dienų, skaičiuojant 0,58 proc. palūkanų dydis per dieną (metinė norma: 211,83 proc.).
11. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais tol, kol toks naudojimas tęsiasi. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, kurios mokamos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir kurių paskirtis yra atlyginti kreditoriui dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo patirtus nuostolius. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas traktuojamas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra – sumokėti įstatyme ar sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudarytoje sutartyje nustatytos 211,83 proc. metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad palūkanų po kredito grąžinimo dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra neprotingai didelis, todėl jį sumažino iki 36,5 proc. metinių palūkanų dydžio. Teismas, mažindamas metinių palūkanų dydį, nurodė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl šalių aptartas mokėjimo palūkanas sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio.
14. Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2010 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą įstatymo galiojimo metu. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 250 procentų (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 250 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Pažymėtina, jog toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (250 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.
15. Sprendžiant dėl palūkanų dydžio teisėtumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėja, sudarydama kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio. Atsakovė, pasirašydama sutartį, žinojo, kokią palūkanų sumą ji turės grąžinti pasibaigus kredito sutarties terminui ir prieš imant vartojimo kreditą turėjo įvertinti savo finansines galimybes. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės, dėl ko šiuo atveju jų mažinti nėra pagrindo. Tuo labiau, kad pati atsakovė šioje byloje neprašė mažinti palūkanų dydžio ir dalį skolos pagal sutartyje numatytą palūkanų dydį įmokas kurį laiką mokėjo.
16. Teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas ir dėl to jas nepagrįstai sumažino. Dėl šio pirmosios instancijos teismo padaryto materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir pareikštą ieškinį tenkinti visiškai.
17. Apeliacinį skundą patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, iš atsakovės priteisiant visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 15 Eur (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Apeliantė UAB „Moment credit“ pateikė duomenis apie patirtas 15 eurų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sumokant žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Skundą tenkinus, šios išlaidos yra priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Moment Credit“, į. k. 300657515, naudai 84,32 Eur negrąžinto kredito ir 20,82 Eur nesumokėtos kredito kainos, 121,96 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 EUR bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti ieškovei UAB „Moment credit“, į. k. 300657515, iš atsakovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.