Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės), teisėjų Gintaro Dzedulionio, Aušros Valinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalimą ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šios bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir V. P. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ str. ir sumažinus 1/3, paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš V. P. ir J. P. solidariai UAB „Balsora“ naudai priteista 26,35 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, viso 126,35 Eur.

Iš V. P. ir A. J. solidariai UAB „Gamybinė komercinė firma LAK“ naudai priteista 73,40 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš V. P. ir J. P. solidariai D. V. naudai priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys netenkintas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. J., O. V. ir J. P., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2016 m. sausio 30 d., apie 10.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su J. P., įėjęs į UAB „Balsora“ priklausančią parduotuvę, esančią Uosių g. 24 A, Vilniuje, kur R. B. paprašius tuo metu minėtoje parduotuvėje dirbusios pardavėjos D. V. duoti jiems skolon butelį degtinės, o D. V. atsisakius tai padaryti, jis (V. P.), pardavėjai D. V. matant, priėjęs prie lentynos, kurioje stovėjo alkoholiniai gėrimai, iš lentynos paėmė vieną butelį 0,7 l talpos degtinės „Stumbro Tyra“, 9,20 Eur vertės, o tuo metu J. P. iš lentynos ištraukusi paėmė du pakelius cigarečių „Marlboro“, kurio vieno pakelio kaina - 3,10 Eur, bendros 6,20 Eur vertės, vieną pakelį cigarečių „Marlboro Gold“ 3,10 Eur vertės, vieną pakelį cigarečių „Rockets 40“ 4,95 Eur vertės, vieną pakelį cigarečių „L&M Silver Blue Label“ 2,90 Eur vertės, po ko visi kartu iš minėtos parduotuvės pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „Balsora“ priklausantį 26,35 Eur vertės turtą;

be to, kaltinamasis V. P., panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2016 m. sausio 30 d., apie 14.40 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. J., įėjęs į UAB „Gamybinė komercinė firma LAK“ priklausančią parduotuvę, esančią A.Kojelavičiaus g. 156, Vilniuje, priėjęs prie tuo metu parduotuvėje dirbusios pardavėjos T. T. bei rankomis paėmęs pastarajai už pečių prispaudė ją prie sienos ir laikė, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai T. T. fizinį skausmą bei atėmė galimybę jai priešintis, o tuo metu A. J. iš lentynos paėmė vieną 0,5 l talpos butelį brendžio „Old Vilnius“ 7,20 Eur vertės, du 0,7 l talpos butelius degtinės „Beriozovaja Rosca“, kurio vieno butelio kaina – 7,82 Eur, bendros 15,64 Eur vertės, vieną 0,5 l talpos butelį degtinės „Originali Lietuviška degtinė“ 6,70 Eur vertės, du 0,5 l talpos butelius degtinės „Jėgerių trofėjai“, kurio vieno butelio kaina – 7,43 Eur, bendros 14,86 Eur vertės, keturis 0,5 l talpos butelius degtinės „Nemiroff Delikat“, kurio vieno butelio kaina – 6 Eur, bendros 24 Eur vertės, vieną 0,5 l talpos butelį degtinės „Lauktuvių Beržinė“ 5 Eur vertės, po ko abu iš minėtos parduotuvės pasišalino, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę nukentėjusiajai T. T. priešintis, pagrobė svetimą, UAB „Gamybinė komercinė firma LAK“ priklausantį 73,40 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu V. P. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodė, kad jam teismas skyrė realią 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, apelianto nuomone, yra per griežta. Apelianto teigimu, nebuvo atsižvelgta į nusikaltimo pobūdį, į tai, kad jis gailisi padaręs šį nusikaltimą. Padaryti nusikaltimą jį pastūmėjo tai, kad jis buvo neadekvatus, nes ilgiau kaip mėnesį kas dieną vartojo alkoholį ir negalėjo blaiviai įvertinti savo veiksmų. Jis jaučia didelę gėda prieš parduotuvės pardavėją, kadangi ją pažįsta daug metų, pažada jai atlyginti materialinę ir moralinę žalą. Skiriant jam bausmę, teismas motyvavo, kad jis niekur nedirba, gyvena iš vagysčių, kadangi yra daug kartų teistas už smulkius nusikaltimus. Jis negalėjo teismui įrodyti, kad dirbo ir nedarė nusikaltimų, dirbo nelegaliai, kadangi su tiek teistumų joks darbdavys nenorėjo jo įdarbinti oficialiai. Apeliantas nuo darbdavių slėpė, kad yra tiek kartų teistas, todėl dirbdavo nelegaliai, o kai darbdavys sužinodavo, kad jis teistas, jį iškart atleisdavo iš darbo.

Apelianto teigimu, jis padarė nusikaltimą ne norėdamas pasipelnyti, o kaip žmogus, kuris tuo metu negalėjo blaiviai mąstyti, ką daro. Jis nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą ir nori pradėti gyventi žmonišką gyvenimą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo V. P. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas ją švelninti. Todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas palieka teismui diskreciją parinkti atitinkamą bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, tačiau teismas, individualizuodamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), bausmės paskirties (BK 41 str. 2 d.), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų, taip pat teisingumo, teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo ir kitų konstitucinių principų.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d., kur nurodyta, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. P. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Apylinkės teismas atsižvelgė į V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P. anksčiau 17 kartų teistas, nusikalstamas veikas padarė, neišnykus teistumui, praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai jis buvo paleistas iš pataisos namų, kaip atlikęs laisvės atėmimo bausmę (iš pataisos namų paleistas 2015-11-26), baustas administracine tvarka, oficialiai niekur nedirba, įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (skirti jam psichiatrijos ekspertizę nebuvo tikslinga). Teismas taip pat vertino, kad V. P. veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, priskiriamos prie tyčinių nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, todėl pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti, V. P. paskiriant laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgus į tai, kad V. P. nedirba, daug kartų teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, vėl darė nusikalstamas veikas veikas, kas sudaro nusikalstamų veikų recidyvą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. P. už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė parinkta artima straipsnio sankcijose numatytam laisvės atėmimimo bausmių vidurkiui, o už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės tėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias bausmes subendrino kaltinamajam palankesniu BK 63 str. 1 ir 4 d. numatytu dalinio bausmių sudėjimo būdu bei teisingai paskyrė subendrintą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kadangi V. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir sumažino kaltinamajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. P. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, nėra aiškiai per griežta.

Nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi.

Teisėjų kolegija pažymi, jog į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, davė išsamius parodymus, kas leido teismui bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, todėl kaltinamajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl švelninti bausmę, dar kartą atsižvelgiant į šią nuteistojo nurodomą aplinkybę, jog jis dėl nusikalstamų veikų prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgus į V. P. nusikalstamų veikų darymo sistemingumą, į tai, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais ne kartą buvo taikomas baudžiamajame įstatyme numatytas paskirtųjų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas, atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl amnestijos, tačiau matyti, kad šios bausmės tikslų nepasiekė ir V. P. nesiliovė daryti nusikaltimų. Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, V. P. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir pobūdį, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis nusikalstamas veikas padarė ne norėdamas pasipelnyti, o kaip žmogus, kuris tuo metu negalėjo blaiviai mąstyti, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Aplinkybė, kad V. P. iki nusikalstamų veikų padarymo ilgą laiką girtavo, nusikalstamų veikų darymo metu buvo neblaivus ir negalėjo blaiviai mąstyti, jokiu būdu nepateisina jo nusikalstamo elgesio, priešingai, ši aplinkybė sunkina nuteistojo atsakomybę, kurią pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Nuteistasis skunde nurodė, jog jam dėl nusikalstamų veikų gėda, nes jis daug metų pažįsta nukentėjusiąją, žada jai atlyginti žalą. Tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, juolab, kad duomenų, jog V. P. būtų bent iš dalies atlyginęs nukentėjusiesiems iš jo priteistą žalą, baudžiamojoje byloje nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, V. P. paskirta teisinga bausmė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant V. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.