Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-117-527/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
1-117-527/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58850-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Kaltinamasis
K. G.
Kategorijos
  • 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.10.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-117-527/2017Proceso Nr.1-01-1-58850-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 9.9; 2.10.1.4. (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.JonavaJonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus (Jonava) prokurorės R. B. 2017-04-10 teisme gautą pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-58850-17 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), teistumas išnykęs)

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G., žinodamas apie Kauno miesto apylinkės teismo 2004-09-15 įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-12989/2004, kuriuo iš jo buvo priteista mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (atitikmuo 86,89 Eur) kiekvieną mėnesį sūnui T. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2004-09-10 iki sūnaus T. G. pilnametystės, tačiau jis tyčia laikotarpiais nuo 2012-12-18 iki 2015-04-30 ir nuo 2016-03-01 iki 2016-11-24 vengė pareigos išlaikyti sūnų ir nemokėjo lėšų, dėl ko susidarė 2 635,02 Eur įsiskolinimas valstybei. Šie K. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, sudėtį.

K. G. apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad turi nepilnametį sūnų T. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Su jo motina I. K. santuokos nebuvo sudaręs, gyveno kartu Kaune apie 4–5 metus iki T. gimimo, po sūnaus gimimo tarp jų prasidėjo pykčiai, todėl I. K. 2004 metais kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl išlaikymo sūnui T. G. priteisimo, bet su I. susitaikė ir toliau vedė bendrą ūkį, gyveno kartu maždaug iki 2010 metų (tikslesnio laiko nepamena). Nuo T. gimimo, per visą laikotarpį (nuo 2004 metų iki 2010 metų) su I. tai pykosi, tai taikėsi, tačiau jai visą laiką padėjo išlaikyti sūnų T.. Maždaug nuo 2008 metų iki 2012 metų (tikslaus laikotarpio neprisimena) jam (K. G.) buvo nustatytas 3 grupės neįgalumas, už tai gaudavo pašalpą, kurios pusę sumos atskaitydavo už T. išlaikymą. Kol gaudavo pašalpą, niekur nedirbdavo. Po to sužinojo, kad I. kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, nors jis kiek galėjo, tiek padėjo jai išlaikyti vaiką. Ne visada duodavo pinigų tiek, kiek buvo priteista teismo, bet duodavo pagal savo galimybes I. tiesiai „į rankas“, to nefiksuodamas. Prie T. G. išlaikymo prisidėjo ne tik pinigais, bet ir daiktais, davęs jam ir kišenpinigių, nupirkęs drabužių, maisto produktų, tačiau viso to nefiksuodavo, daiktų pirkimo kvitų neturi, negali tiksliai pasakyti, kokius konkrečiai daiktus pirko, nes to neprisimena. Kol dirbdavo, visada T. išlaikymui duodavo I. pinigų grynais, kiek galėdavo. Nuo 2013-09-24 iki 2013-10-24 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš šios bendrovės negavo atlyginimo, po to buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ten taip pat negavo atlyginimo. Vėliau įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek konkrečiai ten laiko pradirbo – neprisimena, bet pagal žodinį susitarimą mokėdavo I grynais už T. išlaikymą po 200 litų į mėnesį, mokėjo tokią sumą pagal savo galimybes, alga buvo minimali. Po to maždaug nuo 2015 metų kovo mėnesio (laiko tikslaus neprisimena) įsidarbino įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, dirbdamas I. K. pastoviai mokėjo už T. G. išlaikymą įvairiomis sumomis pagal galimybes grynais pinigais, viską užsirašę, kiek pinigų kada iš jo gavo I. Nori paminėti, kad minėtame rašte nėra visko įtraukta, kiek I. dar sumokėjęs už vaiko T išlaikymą, nes tiesiog tai neatrodė labai svarbu. Šiuo metu nedirba, negauna jokių pajamų, pats išlaikomas sugyventinės, todėl šiuo metu neturi už ką sumokėti I sūnaus T išlaikymui. Žada susirasti darbą, prisidėti prie sūnaus T. G. išlaikymo, to niekada neatsisakė ir visada padėdavo I.. Su sūnumi T. G. bendrauja. Sutinka šį ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 65-67, 75–77).

Liudytojos I. K. apklausos protokolu nustatyta, kad T. G. yra jos sūnus, gimęs „(duomenys neskelbtini)“,. Su sūnaus tėvu K. G. nebuvo susituokusi, jis buvo sugyventinis, su kuriuo nebegyvena apie 10 metų. K. G. yra alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo bei labai konfliktiškas, dėl šios priežasties jis negali turėti pastovaus darbo. Jis neturi jokio turto, jo paties pajamos yra nepastovios. Jos žiniomis, jis keičia įvairias darbovietes ir viename darbe ilgai neišdirba. Kiek prisimena, galbūt apie 2005 metus, ji kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu priteisti išlaikymą sūnui T. G. iš K. G. (tačiau teismo sprendimo neturi, jis yra pas antstolę R. M., o kopijos nepasidarė). Teismas priteisė mokėti išlaikymą iki kol T sukaks 18 metų (jeigu gerai prisimena 300 litų kiekvieną mėnesį). Kiek turėtų K. G. mokėti eurais – gerai neprisimena. Po teismo sprendimo su K. G. susitaikė ir kartu vesdavo bendrą ūkį, jis padėjo išlaikyti T, tačiau vėliau vėl susipyko ir išsiskyrė (tikslaus laiko nurodyti negali). Jis neduodavo pinigų vaiko išlaikymui, todėl 2012 metais kreipėsi pas antstolę R. M. dėl vaiko išlaikymo, ji parengė reikiamus dokumentus, kuriuos ji (I. K.) išsiuntė į Vaikų išlaikymo fondą. Nuo 2012 metų gruodžio mėnesio pervedami pinigai iš Vaikų išlaikymo fondo nepilnamečio sūnaus T. G. išlaikymui, kiekvieną mėnesį gauna po 57 eurus (gaudavo po 195 litus). Koks įsiskolinimas yra susidaręs šiai dienai, ji nežino, nes jokios apskaitos neveda. Laikotarpiu nuo 2013 iki 2015 metų balandžio mėnesio K. G. yra prisidėjęs prie vaiko išlaikymo tik keletą kartų, tai yra nupirkęs T. G. treningą, šlepetes, batus. 2015 metų sausio mėnesį jis nupirko T odines šlepetes ir sportbačius. K. G. vis sakydavo, kad jis neturi pinigų, kad nedirba, o kai dirbs tada ir duos, tačiau dirbdavo retai. Nuo 2015 metų balandžio mėnesio K. G. ėmė pastoviai duoti pinigų T. G. išlaikymui po 60 Eur (2015-04-30, 2015-05-15, 2015-06-15 ir 2015-07-15), sakė, kad įsidarbino, bet pats gauna mažas pajamas, todėl kiek gali, tiek ir duoda pinigų. Jai pareikalavus duoti daugiau pinigų, jis 2015-08-15 davė 100 Eur, 2015-09-11 – 113 Eur, 2015-10-14 – 113 Eur, 2015-11-13 – 113 Eur, 2015-12-06 – 113 Eur, 2016-02-15 (už 2016 sausio mėnesį) – 113 Eur, 2016-02-30 – 113 Eur. Šiuos pinigus vaiko išlaikymui K duodavo grynais. Taip pat po 2016-02-30 K dar du kartus yra davęs po 113 Eur, tačiau tiksliai neprisimena kada. Nuo 2015-04-30 buvo vedama apskaita ant paprasto popieriaus lapo, kuriame nurodoma data, suma, kurią jis duoda ir jos parašas, po 2016-02-30 jis du kartus davė po 113 Eur, tačiau tai minėtame sąraše neįrašė. Vaikų išlaikymo fondui nepranešė apie gaunamas pajamas iš K. G., dėl to, kad turi labai daug skolų ir jos pajamos yra labai mažos, be to, žinojo, kad K. G. gali bet kada nustoti mokėti pinigus, nes duodavo pinigų nepastoviai. K. G. palaiko ryšius su sūnumi T. G., T kartais eina pas K į svečius, eina kartu pasivaikščioti. Jos žiniomis, K. G. šiuo metu yra nedirbantis ir šiai dienai jokių pajamų negauna (b. l. 25–27).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-12-05 raštu Nr. (4.2) D2-25343 (b. l. 9) prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, nes K. G. nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. įsiskolino Vaikų išlaikymo fondui 2 635,02 eurų.

Antstolės R. M. pateikta informacija (b. l. 32–36) nustatyta, kad iš skolininko K. G. vykdomas išlaikymo išieškojimas.

2004-09-15 Teismo įsakymu (b. l. 33) nustatyta, kad T. G., gim. (duomenys neskelbtini),, išlaikymui iš K. G. priteista 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2004-09-10 iki T. G. pilnametystės.

Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriaus 2016-12-22 pateikta pažyma Nr. S1-830(3) (b. l. 39-40) pateikta informacija dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo.

Šių baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, teismo nuomone, įrodo, kad kaltinamasis K. G., žinodamas apie Kauno miesto apylinkės teismo 2004-09-15 įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-12989/2004, kuriuo teismas priteisė mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (atitikmuo 86,89 Eur) kiekvieną mėnesį sūnui T. G., gim. (duomenys neskelbtini)., nuo 2004-09-10 iki sūnaus T. G. pilnametystės, tačiau kaltinamasis tyčia laikotarpiais nuo 2012-12-18 iki 2015-04-30 ir nuo 2016-03-01 iki 2016-11-24 vengė pareigos išlaikyti sūnų ir nemokėjo lėšų, dėl ko susidarė 2 635,02 Eur įsiskolinimas valstybei. Teismo nuomone, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, kadangi jis, būdamas antstolio įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį, vengė mokėti teismo priteistas lėšas vaiko išlaikymui ir tokiu būdu padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, už kurią taikytina baudžiamoji atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnyje numatyta, jog tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Prokurorė, vadovaudamasi BK 64¹ straipsniu, siūlo kaltinamajam skirti galutinę vienu trečdaliu sumažintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešų darbų bausmę, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 10 valandų visuomenės labui.

Skiriant bausmę kaltinamajam, kuris kaltu prisipažino ir sutiko su prokurorės pasiūlytos bausmės rūšimi ir dydžiu, atsižvelgtina: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (t. y., kad padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai) ir stadiją (nusikalstama veika yra baigta) bei kaltės formą (veika padaryta tyčia); į kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; į tai, kad kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 54).

Prokurorei priėmus sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418–419 str.), kaltinamajam sutikus su pasiūlyta bausme, surašytinas teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 420 str. 1 d. 1 p.) ir skirtina prokurorės pasiūlyta bausmė – 6 (šešių) mėnesių viešų darbų bausmė, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 15 valandų visuomenės labui, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė vienu trečdaliu sumažinta bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešų darbų bausmė, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 10 valandų visuomenės labui.

Kaltinamajam K. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-58850-16 surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą.

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių viešų darbų bausmę, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 15 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešų darbų bausmę, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 10 valandų visuomenės labui.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti K. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Išaiškinti K. G., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei šia teise nebus pasinaudota, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolita Cirulienė