Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. E., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovui M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188¹⁶ straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis DNSB „(duomenys neskelbtini)“, DNSB „(duomenys neskelbtini)“, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. E. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas DNSB „(duomenys neskelbtini)"', DNSB „(duomenys neskelbtini)", DNSB „(duomenys neskelbtini)" pirmininkas, Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriui nei raštu, nei elektroniniu paštu nepateikė: DNSB „(duomenys neskelbtini)", DNSB „(duomenys neskelbtini)", DNSB „(duomenys neskelbtini)" kopijos įstatų, suderintų su Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo (2012 m.balandžio 12d. Nr. XI-1967 redakcija) l straipsnyje išdėstytais reikalavimais; Visuotino DNSB „(duomenys neskelbtini)", DNSB „(duomenys neskelbtini)", DNSB „(duomenys neskelbtini)" susirinkimų dokumentų išrašų apie: DNSB „(duomenys neskelbtini)", DNSB „(duomenys neskelbtini)", DNSB „(duomenys neskelbtini)" valdymo organų išrinkimą, revizorių (revizijos komisijų) išrinkimą; parengtus ir pateiktus svarstyti DNSB „(duomenys neskelbtini)", DNSB „(duomenys neskelbtini)", DNSB „(duomenys neskelbtini)" bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar kitokio tvarkymo) metinius ir (ar) ilgalaikius planus, parengtus ir pateiktus svarstyti sudarytus DNSB „(duomenys neskelbtini)", DNSB „(duomenys neskelbtini)", DNSB „(duomenys neskelbtini)" 2013 metų pajamų ir išlaidų sąmatas;

apie DNSB „(duomenys neskelbtini)", DNSB „(duomenys neskelbtini)", DNSB „(duomenys neskelbtini)" 2013 metų veiklos ataskaitų parengimą; apie DNSB „(duomenys neskelbtini)", DNSB „(duomenys neskelbtini), DNSB „(duomenys neskelbtini)" dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui; apie sudarytus bendrojo naudojimo objektų aprašus; apie tai, kaip organizuota pastatų bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra, apie šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tokiu būdu, J. E. jau būdamas baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą, nevykdė Miesto ūkio departamento 2014-04-01 rašte Nr. (11.25.)-MD3-316 Dėl daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimų vykdymo išdėstytų reikalavimų: Ne ilgiau kaip per du mėnesius nuo šio rašto gavimo dienos, bendrijos įstatus suderinti su LR Daugiabuęių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais, išrinkti bendrijos valdymo organus, revizorių (revizijos komisiją) ir bendrijos dokumentus bei duomenis pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, sudaryti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar kitokio tvarkymo) metinius ir (ar) ilgalaikius planus, parengti bendrijos veiklos metinę ataskaitą, sudaryti bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatą (visi dokumentai tvirtinami visuotiniame susirinkime) sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą organizuoti pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Apienurodymo įvykdymą informuoti raštiškai arba elektroniniu paštu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. E. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad vienoje bendrijoje vasarą buvo jau baustas dėl reikalavimų nevykdymo. Šiuo atveju, įstatai trijose bendrijose yra atiduoti. Kreipėsi į registrų centrą, į verslo ir paslaugų biurą, dėl įstatų parinkimo ir tvirtinimo. Susirinkimai, kad ir pavėluotai, bet įvyko. Valdymo organai išrinkti. Mano, kad pažeidimą lėmė per didelis darbo krūvis pagal jo amžių. Be to, buvo rimta liga, teko lankytis pas gydytojus. Vienoje bendrijoje jau nedirba, o kitoje ieško, kas jį galėtų pakeisti. Jis mažina darbo krūvį. Jis yra trijų bendrijų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas. Registrų centras jį įregistravo, nes tas pats asmuo gali būti ir valdytojas, ne tik primininkas. Skiriant nuobaudą prašo atsižvelgti į jo amžių, sunkią ligą ir gaunamas pajamas.

Liudytojas V. D. paaiškino, kad gavęs nurodymą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. E., kad nevykdė įpareigojimų pasikeisti įstatus, naują valdžią išsirinkti ir t.t., ten daug punktų nurodyta. J. E. buvo gavęs tuos nurodymus, bet reikalavimų neįvykdė, todėl buvo surašytas protokolas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovas M. P. prašo taikyti tinkamą nuobaudą už J. E. padarytą teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio l dalies 42 punktas numato, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo, butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio l ir 2 dalys nustato, kad bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaudamasis ATPK, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą daro išvadą, kad J. E. padarė teisės pažeidimą. Be paties J. E. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, J. E. paaiškinimu, 2014-04-01 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento raštu. Tokia J. E. veika atitinka ATPK 188¹⁶ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes J. E. pakartotinai po administracinės nuobaudos skyrimo nevykdė Miesto ūkio departamento reikalavimų pateikti dokumentus.

J. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, taip pat yra asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1d. 1 p., 10 p.). J. E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – J. E. nepateikė Miesto ūkio departamentui reikalaujamų dokumentų, į tai, kad pažeidimas neigiamų padarinių nesukėlė, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – pripažino padaręs teisės pažeidimą, davė nuoskelius paaiškinimus, yra pensinio amžiaus, duomenų, jog J. E. praeityje būtų baustas dėl kitų teisės pažeidimų, teismui nepateikta, taip pat į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad teisės pažeidimui įtakos turėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžius – dėl pensinio amžiaus J. E. nesusitvarkė su dideliu darbo krūviu, ko pasekoje padarytas administracinis teisės pažeidimas. Atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių, teismas daro išvadą, kad J. E. paskyrus net ir minimalią ATPK 188¹⁶ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą, šiuo konkrečiu atveju, ji būtų per griežta ir neatitiks protingumo bei teisingumo kriterijų, todėl, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, J. E. pagal ATPK 188¹⁶ straipsnio 2 dalį skirtina bauda 200 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str., 188¹⁶ str. 2 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 302² str., 302⁴ str.

nutaria:

J. E. pagal ATPK 188¹⁶ straipsnio 2 dalį paskirti 200 Lt (dviejų šimtų litų (57, 92 EUR)) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 55855. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.