- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-29
- Bylos Nr.
- 2YT-38301-934/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (skolininkės) J. L. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, J. P., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2017 m. liepos 19 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (Nr. S-17-177-2345) ir 2017 m. liepos 19 d. patvarkymą įpareigoti įvykdyti sprendimą (Nr. SO 17-12534) dėl nepagrįstai pradėto vykdymo proceso, grąžinti J. L. jos sumokėtą antstolei 30,56 Eur sumą pagal 2017-07-19 vykdymo išlaidų apskaičiavimą (Nr. SOI 7-12535). Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais: Pasisakydama dėl 2017-07-19 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (Nr. S-l 7-177-2345) nurodė:
1.1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21933-1050/2017 nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis, be kita ko, nustatė laikiną atsakovo (išieškotojo) J. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku O. P. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Pagal teismo nustatytą tvarką pareiškėja (skolininkė, ieškovė) turi užtikrinti, kad nepilnamečiui vaikui būtų suteikiama galimybė bendrauti su tėvu Lietuvos Respublikoje, o esant tėvo pageidavimui ir kitoje, užsienio, valstybėje. Remiantis teismo nutartimi, tam pareiškėja turi atvežti mažametį iš Lenkijos į Lietuvos Respubliką (į vietą, kur ieškovė nuomojasi gyvenamąjį būstą) kiekvieną mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 17:30 val. iki sekmadienio 20:00 val.;
1.1.2. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2017-07-19 patvarkymu (Nr. S-l 7-177-2345) priėmė minėtą teismo nutartį vykdyti pagal išieškotojo (atsakovo) J. P. atstovės advokatės J. Šlekonytės 2017-07-19 prašymą, kuriame nurodyti ieškovės J. L. duomenys tik Lietuvoje: Lietuvoje deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ir atsakovui žinomas pareiškėjos (ieškovės) neva paskutinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu antstolė buvo suklaidinta atsakovui elgiantis nesąžiningai ir nutylint jam žinomą informaciją, nes ieškovės gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet Lenkijos Respublikoje;
1.1.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vielą arba jo darbo vietą. Pareiškėjos (ieškovės) gyvenamoji vieta nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio yra Lenkijos Respublikoje, kur ji su nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi su atsakovo žinia. Teismas apie tai buvo informuotas 2017-04-11 ieškinyje išsamiai nurodant svarbias aplinkybes ir ieškovės faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą Lenkijoje (Ul.Raclawicka 5-8, Gdansk, Lenkijos Respublika);
Atsiliepimas
1.1.4. J. P. ne tik nuo 2016 m. rudens buvo žinoma, kad ieškovė su mažamečiu vaiku gyvena Lenkijoje, bet ir jos gyvenamosios vietos toje šalyje adresas. Be to, 2017-06-27, t.y. jau po vykdomos nutarties priėmimo, ieškovė (pareiškėja) kartu su atsiliepimu į priešieškinį teismą ir bylos dalyvius informavo apie jos gyvenamosios vietos Lenkijoje adreso pasikeitimą ir pridėjo oficialų tai patvirtinantį dokumentą - nuo 2017-06-22 atsakovės faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta Lenkijos Respublikoje yra (duomenys neskelbtini);
1.1.5. Remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja Lenkijoje faktiškai gyvena jau beveik vienerius metus ir Lenkijos Respubliką laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta: ten jos du mažamečiai vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ten deklaruota ne tik ieškovės, bet ir jos mažamečių vaikų M. ir O. gyvenamoji vieta, ten ieškovė 2017-03-10 sudarė santuoką su Lenkijos piliečiu, taigi ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lenkijos Respublikoje;
1.1.6. CK 2.12 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą; šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Kaip minėta, ieškovės pagrindinė gyvenamoji vieta nuo 2016 m. rugpjūčio yra Lenkijos Respublikoje, ji Lietuvos Respublikoje faktiškai nebūna (po nurodytos datos atvykdavo į Lietuvą du-tris kartus per mėnesį; buto, kuriuo ji Lietuvoje naudojosi, nuomos sutartis pasibaigė 2017-07-15, asmeninių ar verslo ryšių Lietuvoje nuo 2016 m. rugpjūčio ji neturi. Taigi, nurodytu pagrindu Lietuvos Respublikoje ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos;
1.1.7. CK 2.12 straipsnis taip pat nustato, kad fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą (3 dalis), ir kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia tol, kol jis įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą (4 dalis). Todėl, atsižvelgiant i aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra reikšminga tai jog Lietuvos Respublikos gyventojų registre tebeegzistuoja Įrašas apie ieškovės gyvenamosios vietos registraciją adresu (duomenys neskelbtini). Juo labiau, kad CK 2.17 straipsnio 1 dalis sako, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą (visus pastaruosius vienerius metus ieškovė be pertraukos gyvena Lenkijos Respublikoje), duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose (nuo 2017- 06-22 ieškovės ir jos vaikų gyvenamoji vieta registruota Lenkijos Respublikos viešame registre), taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (apie tai, kad ji faktiškai gyvena Lenkijoje, ieškovė viešai pareiškė 2017-04-12 teismui paduodama ieškinį);
1.2. Pasisakydama dėl 2017 m. liepos 19 d. patvarkymo įpareigoti įvykdyti sprendimą (Nr.SOl7-12534), nurodė:
1.2.1. Antstolė Asta Stanišauskaitė, atsižvelgdama į tai, kad iešieškotojas (atsakovas J. P.) pateikė jai vykdyti 2017-06-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-21933-1050/2017, 2017-07-19 patvarkymu Nr.S017-l2534 įpareigojo ieškovę J. L. nedelsiant nuo šio patvarkymo gavimo dienos įvykdyti teismo sprendimą, t.y. laikytis teismo nustatytos laikinos J. P. ir nepilnamečio O. P. bendravimo tvarkos. Toks patvarkymas neteisėtas dėl to, kad jis priimtas ankstesnio neteisėto patvarkymo Nr. S-17-177-2345 priimti dokumentą vykdyti pagrindu ir minėtas vykdomasis dokumentas negali būti antstolės vykdomas, nes Lietuvos Respublika nėra ieškovės (skolininkės) gyvenamoji, darbo ar jos turto buvimo vieta (turtą ieškovė turi Lenkijoje, bet ne Lietuvoje;
1.2.2. Be to, atsakovo (išieškotojo) antstolei pateiktą vykdyti nutartį ieškovė vykdo geranoriškai, kiek jai tai leidžia objektyvios aplinkybės: J. P. ieškovė sudaro galimybes bendrauti su vaiku telefonu, programa SKYPE, atvykstant į Lenkijos Respubliką;
1.2.3. Ieškovė J. L. nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2017 m. birželio į Lietuvą vaiką veždavo po du – tris kartus per mėnesį, ir J. P. turėjo galimybę bendrauti su vaiku Vilniuje. Tačiau 2017 m. birželio mėnesį stipriai pablogėjus J. L. sveikatai besilaukiant kūdikio, gydytojai uždraudė vykti į keliones, ir jos bei vaisiaus būklę nuolat sekė. Dėl šios priežasties J. L. ragino J. P. atvykti į Gdanską ir su sūnumi bendrauti Lenkijoje. Bet J. P. tokiomis galimybėmis nesinaudojo (nesinaudoja). Todėl ieškovė laiko, kad toks J. P. elgesys, kai jis pats nerodo jokių pastangų palaikyti su sūnumi ryšį, o tik šmeižia ieškovę kaip neva trukdančią jam su vaiku bendrauti, nesuteikia jam pagrindo kreiptis į antstolius prašant teismo dokumentą įvykdyti prievarta;
1.2.4. Dėl vykdomojo dokumento – 2017-06-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 2- 21933-1050/2017 – yra paduotas atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui. Be to, yra ruošiami kiti atitinkami dokumentai, susiję su pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis, kurių realiai neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių – vaikas yra tokio amžiaus, kai vienas keliauti dar negali, o motinos sveikatos būklė ir gyvenimo aplinkybės (2017-08-05 J. L. gimė dukra) tokios, kad ji sūnaus vežioti į Vilnių negali; atstumas tarp Gdansko ir Vilniaus yra toks, kad vaiką atvežti ar parvežti reikia ne mažiau nei 6 valandų, dėl ko vaikas penktadienį ir pirmadienį turėtų praleisti užsiėmimus mokyklėlėje ir kt.
2. Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Stanišauskaitė 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu Nr. S017-13582 atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) skundą. Patvarkymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-4):
2.1. Antstolei pateiktoje teismo nutartyje teismas taiko laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, nurodydamas, kad vykdant bendravimo tvarką J. L. turi užtikrinti, jog vaikui ir tėvui būtų suteikta galimybė bendrauti Lietuvos Respublikoje. Antstolė, spręsdama klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti nustatė, kad VSDFV duomenimis skolininkė Lietuvoje vykdo individualią veiklą adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 10), Gyventojų registro duomenimis skolininkė deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 17). CPK 590 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, kuriems esant antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą – tokio pagrindo ar kitokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad antstolei teikiamas vykdomasis dokumentas yra nevykdytinas – nenustatyta. Todėl nėra pagrindo tenkinti skundą ir naikinti antstolės patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą;
2.2. Skolininkės atstovės kartu su skundu teikiami dokumentai – pažymos apie skolininkės gyvenamąją vietą Lenkijoje bei vaiko Lenkijoje lankomą darželį tiesioginės reikšmės sprendžiant klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo neturi, nes byloje nėra ginčo apie skolininkės gyvenamąją vietą. Priešingai, teismas kaip tik nurodo, kad skolininkė turi atvežti vaiką iš Lenkijos į Lietuvą bei sudaryti sąlygas tėvo ir vaiko bendravimui, o tai, kad pasibaigė nuomos sutartis tik parodo, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka realiai nevyksta;
2.3. Teismas nutartyje aiškiai nurodo, kad skolininkė Lietuvoje nuomojasi būstą, į kurį ji grįžta iš Lenkijos bei kuriame išieškotojas gali vaiką paimti bei su juo bendrauti. Be to, kaip jau minėta, labai svarbi ir ketvirtoji teismo nutarties dalis, kurioje nedviprasmiškai nurodyta, kad J. L. turi užtikrinti, jog vaikui ir tėvui būtų suteikta galimybė bendrauti Lietuvos Respublikoje. Iš to darytina išvada, kad antstolės patvarkymo dėl įpareigojimo vykdyti sprendimą naikinti nėra pagrindo, nes jis įpareigoja laikyti teismo nutarties rezoliucinės dalies;
2.4. Antstolei pateiktoje nutartyje yra nustatyta tik laikina bendravimo tvarka; šiuo aspektu svarbu įvertinti ne tik tai, kad vaiko tėvai - motina ir tėvas - gyvena skirtingose valstybėse, bet pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesą turėti vienodas galimybes bendrauti tiek su tėvu, tiek su motina; procesinio sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą - imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 straipsnio, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi akivaizdu, - ir tokios praktikos laikosi teismai, kad - tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Šiuo atveju tokios pastangos labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos antstolei pateiktoje nutartyje, t.y. nustatytoje konkrečioje laikinoje bendravimo tvarkoje;
2.5. Antstolės prašoma grąžinti apskaičiuotas vykdymo išlaidas, kurias pati skolininkė susimokėjo. CPK 609 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, vykdomosios bylos administravimo papildomos vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui. Šioje vykdomojoje byloje apskaičiuotos vykdomosios bylos administravimo išlaidos - 24 Eur ir vykdomosios bylos administravimo papildomos vykdymo išlaidos - 6,56 Eur, kas atitinka Teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 lentelės 8 punktą (24 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos), papildomos išlaidos - 3 lentelėje 3 punktą bei faktiškai tretiesiems asmenims sumokamos išlaidos (pašto ir pavedimų išlaidos). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, grąžinti sumokėtų vykdymo išlaidų nėra pagrindo.
3. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Vykdant teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus, užtikrinti, kad vaikas turėtų vienodas galimybes bendrauti tiek su tėvu, tiek su motina. Nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnis);
3.2. Motina, su kuria gyvena vaikas, turi dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, J. L. turi užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu Lietuvos Respublikoje;
Šalies argumentai
3.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Pareiškėja skunde nurodė, kad jos ir nepilnamečio sūnaus O. nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota Lenkijos Respublikoje. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro 2017-09-18 duomenimis J. L. ir jos nepilnametis sūnus O. P. gyvenamąją vietą deklaravę adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. birželio mėnesį stipriai pablogėjus sveikatai besilaukiant kūdikio, gydytojai uždraudė vykti į keliones, dėl ko ji negalėjo vežioti vaiką iš Gdansko į Vilnių. Nuo 2017 m. birželio mėnesio pareiškėja žinojo, jog negalės vykdyti teismo nutarties. Ji turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau nesikreipė;
3.4. Pareiškėja turėjo imtis visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti sūnaus O. teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir vykdyti teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, išvadą teikianti institucija mano, jog nėra pakankamo pagrindo panaikinti antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
II. Skundo esmė
4. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet Lenkijos Respublikoje, todėl, pareiškėjos manymu, antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra neteisėtas. Pareiškėja taip pat prašo grąžinti jos antstolei sumokėtas 30,56 Eur dydžio vykdymo išlaidas.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei teismo išvados
5. Iš vykdomosios bylos Nr. 0177/17/01298 nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-21933-1050/2017 dėl laikinųjų apsaugos taikymo, kuriomis, teismas, be kita ko, nustatė laikiną atsakovo (išieškotojo) J. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku O. P. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Šia nutartimi teismas, be kita ko, nustatė, kad: 1) atsakovas J. P. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamečiu sūnumi O. P. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (vietoje, kurioje ieškovė nuomojasi gyvenamąjį būstą ir grįžta iš Lenkijos) 17:30 val. penktadienį ir grąžina jį ne vėliau kaip iki 20:00 val. sekmadienį į minėtą gyvenamąją vietą; 2) atsakovas J. P. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamečiu sūnumi ne mažiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų jo vasaros atostogų metu. Apie planuojamą atostogų laiką atsakovas J. P. privalo informuoti ieškovę J. L. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatytų atostogų pradžios; 3) Atsakovas J. P. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamečiu sūnumi ne mažiau kaip 7 (septynias) kalendorines dienas jo rudens atostogų metu. Apie planuojamą atostogų laiką atsakovas J. P. privalo informuoti ieškovę J. L. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatytų atostogų pradžios; 4) 1-3 punktuose nurodytu laikotarpiu ieškovė turi užtikrinti, kad nepilnamečiui vaikui būtų suteikiama galimybė bendrauti su tėvu Lietuvos Respublikoje, esant tėvo pageidavimui – ir kitoje, užsienio, valstybėje (v. b. l. 2-7).
6. Antstolė nustačiusi, jog VSDFV duomenimis skolininkė Lietuvoje vykdo individualią veiklą adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 10), Gyventojų registro duomenimis skolininkė deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 17), priėmė skundžiamą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 9) bei patvarkymą dėl įpareigojimo įvykdyti sprendimą (v. b. l. 13). Antstolė nurodė, kad įpareigoja skolininkę J. L. nedelsiant nuo šio patvarkymo gavimo dienos įvykdyti teismo sprendimą, t. y. lakytis teismo nustatytos laikinos J. P. ir nepilnamečio O. P. bendravimo tvarkos. Įvykdžius įpareigojimą – sumokėti 30,56 Eur vykdymo išlaidas (v. b. l. 12-13).
7. Teismas, nagrinėdamas ypatingos teisenos tvarka suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, gali įvertinti ir konstatuoti tik antstolio atliktų ar atsisakytų atlikti procesinių veiksmų teisėtumą (neteisėtumą), tačiau tokio pobūdžio bylose nėra vertinamas išduoto vykdomojo dokumento pagrįstumas ir teisėtumas.
8. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-21933-1050/2017, nutarta, kad atsakovas J. P. turi teisę nepertraukiamai matytis su nepilnamečiu sūnumi O. P. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (vietoje, kurioje ieškovė nuomojasi gyvenamąjį būstą ir grįžta iš Lenkijos) 17:30 val. penktadienį ir grąžina jį ne vėliau kaip iki 20:00 val. sekmadienį į minėtą gyvenamąją vietą; ieškovė J. L. turi užtikrinti, kad nepilnamečiui vaikui būtų suteikiama galimybė bendrauti su tėvu Lietuvos Respublikoje, esant tėvo pageidavimui – ir kitoje, užsienio, valstybėje. Antstolis yra saistomas su teismo nutarties rezoliucine dalimi ir savo nuožiūra neturi teisės atsisakyti ją vykdyti ar pakeisti jos vykdymo tvarką, o išduoto vykdomojo dokumento pagrįstumo, teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
10. Taigi, antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti bei patvarkymą dėl įpareigojimo įvykdyti sprendimą, veikė teisėtai, pagrįstai, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
11. Papildomai pažymėtina tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau tai nėra pagrindas spręsti, jog antstolio veiksmai buvo neteisėti, kadangi antstolio skundžiamų veiksmų atlikimo metu galiojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-21933-1050/2017, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
12. Netenkinus pareiškėjos skundo dalyje dėl 2017 m. liepos 19 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (Nr. S-17-177-2345) ir 2017 m. liepos 19 d. patvarkymo įpareigoti įvykdyti sprendimą (Nr. SO 17-12534) dėl nepagrįstai pradėto vykdymo proceso, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos skundo dalyje dėl pareiškėjos sumokėtos antstolei 30,56 Eur sumos pagal 2017-07-19 vykdymo išlaidų apskaičiavimą (Nr. SOI 7-12535) grąžinimo.
13. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.