- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-1607-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05683-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- G. V.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl skolos.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 3 740,70 Lt įsiskolinimo, 935,18 Lt palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2006-04-13 Reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovas įsipareigojo perleisti ieškovui savo kreditorinį reikalavimą J. P. atžvilgiu lygų 8 312 Lt. Ieškovas už perleidžiamą reikalavimą įsipareigojo sumokėti atsakovui 2 000 Lt, sumą sumokant sutarties pasirašymo metu, kad įsigaliotų sutartis. 2 000 Lt suma buvo sumokėta grynais tą pačią dieną. Šalys papildomai pasirašė paprastą vekselį, pagal kurį ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 4 000 Lt sumą iki 2006-10-13. Pagal pasirašytus sutartį ir vekselį, ieškovas mokėdamas atsakovui bendroje sumoje 6 000 Lt grynais pinigais už perleidžiamą reikalavimą, pagrįstai tikėjosi įgyti visą, t. y. 8 312 Lt reikalavimo teisę pagal teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L-2-4884-15/2004. Kad vekselis buvo pasirašytas siekiant padengti reikalavimo perleidimo sutarties sumų skirtumą, tą patvirtino ir pripažino pats atsakovas 2009-04-02 teismo posėdžio metu. 2006-04-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas nutartimi pakeitė išieškotoją civilinėje byloje Nr. L-2-4884-15/2004 ir ieškovas tapo naujuoju J. P. kreditoriumi. 2006-07-12 antstolė V. M. pateikė patvarkymą, kuriame nurodyta, kad ieškovo naudai turi būti išieškota ne 8 312 Lt suma, o tik 4 571,30 Lt, kadangi J. P. yra sumokėjusi dalį skolos atsakovui dar iki teismo įsakymo pateikimo antstolei. Atsakovas privalo sumokėti ieškovui 3 740,70 Lt, kuri yra paskaičiuota iš 8 312 Lt perleistos reikalavimo teisės sumos minusuojant 4 571,30 Lt sumą, į kurią atsakovas turėjo perleidimo teisę pasirašant sutartį. Sutarties sudarymo metu atsakovas reikalavimo teisės 8 312 Lt sumai nebeturėjo, todėl reikalavimo teisė šioje dalyje yra negaliojanti. Ieškovas paskaičiavo 5 proc. dydžio palūkanas nuo 2006-04-13 iki 2011-04-13, kas sudaro 935,18 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko; prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, nustatyti ar ieškovas nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tam pasitvirtinus, taikyti jam piniginę baudą iki 20 000 Lt bei įpareigoti ieškovą padengti atsakovo patirtus nuostolius, sudarančius 5 000 Lt, bei patirtas 1 000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-04-05 ieškovas prašė sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, motyvuodamas savo prašymą tuo, kad tapo bedarbis, žmona besilaukianti kūdikio, jo banko sąskaitos areštuotos ir jis neturi galimybės išvažiuoti į Airiją užsidirbti pinigų. Ieškovo iniciatyva buvo parengta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią jis turėjo atsakovui sumokėti 2 000 Lt. Atsakovui suabejojus dėl ieškovo galimybės sumokėti minėtą sumą, atsakovas pasiūlė surašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovui pasirašius 4 000 Lt vekselį, atsakovas pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį. Praėjus 6 mėnesiams ieškovas 2 000 Lt sumos atsakovui nesumokėjo. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl vekselyje nurodytos sumos priteisimo. Atsakovas nurodo, kad tarp tų pačių šalių dėl to paties pagrindo ir dalyko buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8801-465/2009 Vilniaus m. 1 apylinkės teisme ir priimtas sprendimas už akių. Taip pat tarp tų pačių šalių dėl to paties pagrindo ir dalyko, susijusio su 2006-04-13 reikalavimo perleidimo sutartimi, buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-647-566/2009 Vilniaus m. 1 apylinkės teisme. Ieškovas sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir reiškia nepagrįstą ieškinį. 2009-09-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas sprendimu už akių pakeitė 2006-04-13 reikalavimo perleidimo sutartį, nustatant, kad ieškovas už reikalavimo teisę į 4 571,30 Lt skolą įsipareigojo sumokėti 3 300 Lt. Ieškovui turi būti taikytinos CPK 95 str. numatytos sankcijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui G. V. iš atsakovo V. J. 2 700 Lt skolos ir 62,60 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo G. V. valstybės naudai 11,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovo V. J. valstybės naudai 8,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys 2006-04-13 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko iš atsakovo 8 312 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininkę J. P.. 2006-04-13 ieškovas išrašė paprastąjį vekselį 4 000 Lt sumai. 2006-07-12 antstolės V. M. patvarkymu nustatyta, kad J. P. skolos dalis G. V. naudai sudaro 4 571,30 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-29 sprendimu už akių pakeista 2006-04-13 reikalavimo perleidimo sutartis, nustatant, kad ieškovas už reikalavimo teisę į 4 571,30 Lt skolą įsipareigoja sumokėti 3 300 Lt kainą. Atsakovui reikalavimo perleidimo sutartimi perleidus mažesnę reikalavimo teisę nei jis pats turėjo, byloje kilo ginčas dėl pradinio kreditoriaus atsakomybės už kreditorinio reikalavimo perleidimą bei sumokėtų sumų grąžinimo (CK 6.105 str. 1 d.). Teismas, aiškindamas šalių tikrąją valią, pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį, padarė išvadą, jog 2006-04-13 reikalavimo perleidimo sutartimi šalys siekė abipusės naudos; taigi, šalys susitarė, jog 8 312 Lt dydžio reikalavimas parduodamas už 2 000 Lt (sutarties 5 p.) ir tą pačią dieną ieškovas išrašė 4 000 Lt vekselį, tokiu būdu buvo nustatyta 6 000 Lt dydžio bendra parduodamo reikalavimo suma. 2009-04-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr.2-647-566/2009, padaryta išvada, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad būtent 2006-04-13 reikalavimo perleidimo sutartis buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Nors minėtoje byloje nebuvo nustatyta reikalavimo perleidimo sutarties ir vekselio sąsajumas, tačiau šioje byloje šalys neneigė tos aplinkybės, kad vekselis ir reikalavimo perleidimo sutartis yra susiję ir juose nurodyta suma (iš viso 6 000 Lt) ir yra ta pinigų suma, už kurią buvo perleistas kreditorinis reikalavimas. Be to, jeigu laikyti, kad vekselis nesusijęs su reikalavimo perleidimo sutartimi, išeitų, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl reikalavimo sutarties sąlygų pakeitimo prašė teismo pakeisti sutartį, nustatant didesnę reikalavimo nupirkimo kainą nei buvo sutarta, nes sutartyje nurodyta, kad reikalavimas perleidžiamas už 2 000 Lt. Įvertinęs nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, jog vekselio išrašymas yra susijęs su reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymu. Išieškojimo procese paaiškėjus, kad V. J., reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo metu neturėjo 8 312 Lt kreditorinio reikalavimo J. P. ir atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, buvo nustatyta, kad kreditorinio reikalavimo suma sudarė – 4 571 Lt. Ta aplinkybė buvo pagrindas ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl reikalavimo sutarties sąlygų pakeitimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-29 sprendimu už akių pakeista 2006-04-13 reikalavimo perleidimo sutartis, nustatant, kad ieškovas už reikalavimo teisę į 4 571,30 Lt skolą įsipareigojo sumokėti 3 300 Lt kainą. Minėtu teismo sprendimu taip pat konstatuota, jog kadangi reikalavimo teisės suma yra sumažėjusi 55 proc., tokiu pačiu procentu sumažinta ir sutarties kaina. 2009-09-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi šalims res judicata galią. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad ieškovas už 4 571 Lt dydžio reikalavimą turi mokėti 3 300 Lt, o ne 6 000 Lt, kaip buvo numatyta pasirašant 2006-04-13 reikalavimo perleidimo sutartį. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti 3 740,70 Lt (8 312 Lt – 4 571 Lt) laikė iš dalies nepagrįstu, kadangi ieškovas nepirko reikalavimo už jo realią kainą, o pasirašė abiem palankią sutartį, t. y. 4 571,30 Lt reikalavimą pirko už 3 300 Lt kainą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiant 2 700 Lt. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio įstatymines palūkanas atmetė. Atsižvelgiant į ieškovo patenkintų reikalavimų dalį priteistos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-11-09 sprendimą pakeisti nurodant, kad iš atsakovo ieškovui priteistina 700 Lt skolos; atitinkamai peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apelianto nuomone, sprendimu ieškinys turėjo būti atmestas visiškai ir iš ieškovo priteistos turėtos išlaidos. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir procesinės teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, visų įrodymų visumoje priėmė nevisiškai pagrįstą sprendimą. Nurodo, jog įsiteisėjusius sprendimu nustatyta, kad ieškovas už perleidžiamą reikalavimą turėjo sumokėti 3 300 Lt; ieškovo teigimu, sumokėjo 6 000 Lt; atsakovas šią aplinkybę ginčija, todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus turėjo nuspręsti, kiek ieškovas sumokėjo už reikalavimo perleidimą ir kiek atsakovas turi sumokėti. Apelianto teigimu, neįrodyta, kad sutarties pasirašymo momentu 2 000 Lt suma sumokėta atsakovui; liudytojas patvirtino, kad tokia suma ieškovui paskolinta, tačiau ar pinigai perduoti – liudytojui nežinoma. Paties ieškovo iniciatyva teismui pateikti įrodymai, kad 2 000 Lt atsakovui nebuvo perduoti. Apelianto teigimu, kitoje byloje įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu (Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2008-10-11 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą) nustatytos aplinkybės turi būti laikomos neginčijamu įrodymu ir iš naujo neturi būti nustatinėjamos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo skundo netenkinti bei palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą; priteisti iš atsakovo apeliacinio teismo išlaidas. Nurodo, jog nesutikdamas su teismo priteista suma atsakovas jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, nepateikė. Priešingai, proceso metu dar kartą patvirtinta, kad apeliantas 2006-04-13 perleisdamas ieškovui reikalavimo perleidimo sutartį pasinaudojo apgaule. Pats apeliantas painiojosi savo duodamuose parodymuose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų (apeliantas ginčija įrodymo apie pinigų perdavimą pagal sutartį vertinimą); sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Ginčijamu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-09 sprendimu G. V. iš atsakovo V. J. priteista 2 700 Lt; atsakovas (apeliantas) prašo sumažinti priteistą sumą iki 700 Lt (atitinkamai pakeičiant bylinėjimosi išlaidas), motyvuodamas, kad ieškovas už perleidžiamą reikalavimą turėjo jam sumokėti 3 300 Lt, tačiau 2 000 Lt pagal 2006-04-13 šalių reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo sumokėjęs. Apeliantas teigia, kad 2 000 Lt perdavimo faktą ieškovas įrodinėjo liudytojo parodymais.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, nes juos visiškai paneigia bylos medžiaga. Šalys 2006-04-13 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią apeliantas V. J. perleido G. V. 8 312 Lt reikalavimą į J. P.; reikalavimo perleidimo sutarties 5 punktas numato, kad už perleidžiamą reikalavimą cesionierius įsipareigoja sumokėti cedentui 2 000 Lt; pinigai sumokami sutarties pasirašymo metu (b.l. 7). Nuo sutarties pasirašymo tarp šalių vyko ginčai: 2009-04-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu V. J. buvo priteista iš G. V. 4 000 Lt pagal vekselį (b.l. 35-36); sprendimas įsiteisėjo 2009-12-02 (b.l. 37-38); 2009-09-29 sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pripažinęs, kad 2006-04-13 reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas ne 8 312 Lt, bet 4 571,3 Lt galiojantis reikalavimas bei kad 4 000 Lt vekselis buvo mokėjimo už perleistą reikalavimą dalis, modifikavo šalių sutartinius santykius ir sumažino mokėtiną už perleistą reikalavimą sumą iki 3 300 Lt, proporcingai galiojančiam reikalavimui; sprendimas įsiteisėjo (b.l. 33-34).
Nagrinėjamoje byloje ir ieškovas, ir atsakovas sutinka, kad tarp šalių pasirašytas vekselis dėl 4 000 Lt yra susijęs su reikalavimo perleidimo sutartimi, yra mokėjimo už perleistą reikalavimą priemonė, tačiau apeliantas nagrinėjamoje byloje aiškina, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo šalių modifikuota kitaip, nei nustatė teismas įsiteisėjusiu 2009-09-29 sprendimu, kad vekselis buvo pasirašytas todėl, kad G. V. negalėjo sumokėti iš karto 2 000 Lt, t. y. šalys faktiškai susitarė perleisti 8 312 Lt reikalavimą už 4 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. J. nebuvo nurodęs šios aplinkybės kitų civilinių bylų tarp jo ir G. V. nagrinėjimo metu. Civilinėje byloje pagal jo ieškinį dėl pinigų pagal vekselį priteisimo jis nuosekliai aiškino, kad vekselis neturi nieko bendro su šalių santykiais dėl reikalavimo perleidimo pagal 2006-04-13 sutartį, neprieštaravo G. V. atsiliepimo argumentams, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį jis sumokėjo iš karto 2 000 Lt bei įsipareigojo sumokėti dar 4 000 Lt pagal vekselį (civilinė byla Nr.2-647-566/2009 b.l. 12-13), reikalavimo dėl 2 000 Lt priteisimo nepareiškė, prieš G. V. ieškinį dėl sutartinių santykių modifikavimo atsikirtimų apskritai nepateikė, sprendimas buvo priimtas jam už akių. Įstatymas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.). Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-29 sprendimu nustatytas faktas, kad reikalavimo perleidimo sutarties šalys buvo susitarusios perleisti 8 312 Lt reikalavimą už 6 000 Lt paneigia apelianto iškelta versija, kad vekselis 4 000 Lt buvo išrašytas todėl, kad G. V. nesumokėjo jam 2 000 Lt sutarties pasirašymo metu. Reikalavimo perleidimo sutarties tekste aiškiai nurodyta, kad pinigai sumokėti sutarties pasirašymo metu; vertinant šią aplinkybę visame nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai iš dalies patenkino ieškinį.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.