Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-02-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-1153-647/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-21
Bylos Nr.
e2YT-1153-647/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03760-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfredas Juknevičius
Pareiškėjas
J. B.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
Advokatai
Liudmila Grigorjeva
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1153-647/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03760-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2.8.; 3.2.3.1.; 3.2.4.2.; 3.2.4.3.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5.

(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

VilniusVilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant Vaivai Liaubienei,dalyvaujant pareiškėjai J. B., jos atstovei advokatei Liudmilai Grigorjevai,vertėjoms Erikai Tunčikienei, Alicijai Stančinskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti J. B. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į pastatą – karvidę su priestatais 841,59 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1Ž1/m, 1ž1/p, 2ž1/p, esančią (duomenys neskelbtini)

Pareiškime nurodė, kad 1992 metais pareiškėjos vyras S. B., gyvenęs (duomenys neskelbtini), nusipirko karvidę su priestatais 841,59 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1Ž1/m, 1ž1/p, 2ž1/p, iš tuometinio „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio nario. Nuo to laiko pareiškėja ir jos sutuoktinis naudojosi, remontavo, prižiūrėjo ir valdė karvidę kaip gyvenamojo namo priklausinį. Laikė joje žemės ūkio inventorių, ūkinius daiktus, žemės ūkio produkciją, naudojosi žemės sklypu aplink karvidę. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-08-06 potvarkiu Nr. 1054p S. B. buvo leista privatizuoti 2 ha namų valdos žemės sklypą už 9818 rublių, į kurio ribas buvo įtraukta ir karvidė. 1992-09-01 S. B. sumokėjo už perkamą 2ha žemės sklypą nustatytą kainą. 2001-08-06 S. B. mirė. Po sutuoktinio mirties palikimą priėmė ji pergyvenusi sutuoktinė J. B. – pareiškėja šioje byloje. Šias aplinkybes patvirtina 2010-12-06 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Dalijos Svirbutienės išduotas liudijimas. 2017-04-11 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė išdavė J. B. nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį mokėjimų už 2 ha žemės sklypą 9818 rub sumoje (28,43 Eur). 2017-04-11 J. B. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį mokėjimų už 2 ha žemės sklypą 9818 rub (28,43 Eur) sumoje. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija išdavė 2006-05-22 pažymą Nr. Š-11-83 dėl S. B. pastatų nuosavybės, kurioje nurodoma, kad jam priklauso ūkinis pastatas. Pažyma buvo išduota namų ūkio knygos pagrindu. 2007-02-05 pareiškėja atliko pastato – karvidės kadastrinius matavimus ir kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į pastatą. VĮ Registrų centras 2010-11-18 sprendimu Nr. KS-4047 ir vėlesniu 2017-07-03 sprendimu Nr. VILKS-2172 atsisakė įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į karvidę motyvuodamas tuo, kad nekilnojamasis daiktas – karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nėra namų valdos pastatas, dėl to Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2006-05-22 pažyma Š-11-83, kurios pagrindu pareiškėja prašė įrašyti nekilnojamojo daikto duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra pagrindas pastato įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad karvidė iki 2007 metų buvo (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje, tačiau nuo 2007 metų pagal administracinį teritorinį suskirstymą priklauso (duomenys neskelbtini) kaimui. Pareiškėja nuo 1992 metų iki šiol (daugiau nei 25 metus) naudojasi pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prižiūri pastatą ir sklypą aplink jį. Pastatas yra 1972 metų statybos, tačiau yra iki šiol geros būklės dėl pareiškėjos ir jos šeimos pastangų – priežiūros, remonto ir t. t., kas matyti iš kadastrinių matavimų bylos Statinio nuotraukų. Pastato būklė atitinka statinio esminius reikalavimus, jis nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas savavališka statyba ir nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

Nurodė, kad pareiškėjos J. B. pareiškimas galėtu būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia. Vadinasi, pareiškėja, prašydama nustatyti jos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąja senatį faktą, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius visų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų egzistavimą šiuo atveju. Šioje byloje pareiškėja nurodė, kad 1992 m. pareiškėjos vyras S. B. nusipirko karvidę iš tuometinio „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio nario, tačiau jokių šį sandorį patvirtinančių dokumentų nepateikė. Taip pat nėra aišku, ar karvidė „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio nario buvo privatizuota teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, valstybės įmonės „Turto bankas“ nuomone, į bylą pateikti dokumentai vienareikšmiškai neįrodo, kad karvidė nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys, jog faktas, kad administracine tvarka nėra konstatuotas statinio neteisėtos statybos faktas dar neįrodo, jog statybos darbai buvo atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, nes pareiga įrodyti, kad statiniai yra atsiradę teisei neprieštaraujančiu būdu tenka pareiškėjai. Todėl pareiškėja teismui turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius karvidės sukūrimo teisėtumą. Tuo atveju, jei pareiškėjai pateikus papildomus dokumentus teismui pakaktų duomenų pagrįstai konstatuoti, kad yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, įvertinus faktinių aplinkybių visumą, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir bonus pater familias principais.

Nurodė, kad savivaldybė nedisponuoja nuosavybės teise pastatu – karvide, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), kitais pagrindais jos nevaldo.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teismui nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, taip pat nustačius, kad dėl pareiškime nurodytų daiktų įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų, neprieštaraus, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CPK 533 straipsnio 2 dalis), prašė bylą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Nurodė, kad pareiškėja įgyjamosios senaties faktą sieja su Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-08-06 potvarkiu Nr. 1054p S. B., kuriuo buvo „leista privatizuoti 2 ha namų valdos žemės sklypą už 9818 rublių, į kurio ribas buvo įtraukta ir karvidė“. Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius neturi duomenų apie parduodamos namų valdos ribas ir joje esančius statinius. Pareiškėja tokių duomenų taip pat nepateikė (teismui pateiktas potvarkio priedas vardinio sąrašo pavidalu ir mokėjimo pranešimas, kur pažymima, kad O. B. sumokėjo tam tikrą sumą iš S. B. sąskaitos). Įvertinę Nekilnojamo turto registro žemėlapį, o taip pat registrą gali teigti, kad statinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, ir nesiriboja su jokia namų valda. S. B. vardu registruotų statinių Nekilnojamo turto registre nėra, o galimai susijusio asmens O. B. namų valda nutolusi (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Svarstytinas klausimas, ar jis neturi būti įtraukas į bylą suinteresuotu asmeniu, nes pareiškime teigiama, kad „Pastatas yra 1972 metų statybos, tačiau yra iki šiol geros būklės dėl pareiškėjos ir jos šeimos pastangų – priežiūros, remonto“. Mano, kad Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-08-06 potvarkis Nr. 1054p, kuriuo buvo S. B. leista privatizuoti 2 ha namų valdos žemės sklypą nėra ir negali būti statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo nuosavybės teise pagrindas. Pareiškėja teigia pareiškime, kad „Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija išdavė 2006-05-22 pažymą Nr. Š-l1-83 dėl S. B. pastatų nuosavybės, kurioje nurodoma, kad jam priklauso ūkinis pastatas. Pažyma buvo išduota namų ūkio knygos pagrindu“. Pažymi, kad neaišku, apie kokius konkrečius namų valdos ūkinius statinius kalbama, namų ūkio knygos išrašų kopijos nepateiktos į bylą, statinių išdėstymo schema nepateikta.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išdėstytais argumentais.

Nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie Karvidės statybos teisėtumą, o daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, tik jei jis yra nuosavybės teisės objektas, atsiradęs teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka, todėl pareiškėja turėtų pateikti įrodymus dėl prašomo nuosavybės teise įgyti nekilnojamo turto objekto – Karvidės kaip statinio teisėtumo ir atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Pažymėtina, kad duomenų apie savavališką statybą ar pradėtas savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, susijusias su nekilnojamojo turto objektu – karvide su priestatais, 841,59 kv. m. bendro ploto, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), šiuo metu inspekcijoje nėra.

6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad reikalavimas dėl pareiškėjos J. B. nuosavybės teisių į aukščiau minėtą statinį įgijimo įgyjamosios senaties būdu negali būti tenkinamas, nes nėra duomenų, pagrindžiančių statinio statybos teisėtumą, taip pat nėra visų įgyjamosios senaties nustatymui būtinų sąlygų.

Nurodė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių nekilnojamojo daikto – karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), suformavimo teisėtumo faktą, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas į įstatymo nustatyta tvarka nesuformuotus statinius negali būti nustatomas. J. B. pareiškime nurodo, jog jos sutuoktinis S. B. 1992 metais nusipirko 841,59 kv. m ploto karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš tuometinio „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio nario. Konkretaus asmens vardas ir pavardė, iš kurio buvo įgytas minėtas nekilnojamasis daiktas, pareiškime nenurodytas. J. B. teigimu, S. B. karvidę įsigijo sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį, taigi pati pareiškėja įvardijo, kad nėra vienos iš būtinosios sąlygos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį konstatuoti, t. y. nuosavybės teisę S. B. įgijo kitu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Be to J. B. nuosavybės teisių į 841,59 kv. m ploto karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimas įgyjamosios senaties pagrindu negalimas ir tuo pagrindu, jog pareiškėjos sutuoktiniui mirus, J. B. nuosavybės teisės įgyjamos taikant paveldėjimo institutą. Pareiškime taip pat teigiama, jog „pareiškėja ir jos sutuoktinis naudojosi, remontavo, prižiūrėjo ir valdė karvidę kaip gyvenamojo namo priklausinį“. Nekilnojamojo turto registre nėra ir nebuvo įregistruota duomenų apie S. B. ir J. B. nuosavybės teise valdomą statinį – gyvenamąjį namą, todėl teiginys, jog pareiškėja karvidę valdė kaip gyvenamojo namo priklausinį, vertintinas kritiškai.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu pareiškėja J. B., palaikydama pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Vyras gyveno karvidėje, ji gyveno pas sūnų. Vyras sakė, kad karvidė jų. Neatsimena ar žemė priklauso jiems, ar ne jiems.

Pareiškėjos atstovė, palaikydama pareiškime nurodytas aplinkybes, pareiškimą prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad buvusiam „(duomenys neskelbtini)“ kolūkiui karvidė buvo nereikalinga. Karvidė nepriklausė ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei. Karvidė buvo valdoma atvirai, daiktas registre nėra įregistruotas. Pretenzijų dėl šio pastato nėra pareikšta. Po S. B. mirties pareiškėja prižiūri karvidę. Net ir nuo įrašų ūkinėse knygose yra praėję daugiau nei dešimt metų. Yra visos sąlygos įgyjamosios senaties faktui nustatyti.

Liudytojas E. B. nurodė, kad yra pareiškėjos sūnus. Nurodė, kad karvidė buvo jo tėvo. Pats tėvas sakė, kad karvidė jo. Tėvas gyveno karvidėje apie 6 metus, motina taip pat gyveno karvidėje. Tėvas mirė 2001 metais, po tėvo mirties jis pats remontavo karvidę, statė automobilį. Mano, kad tėvui priklauso žemė. Karvidė buvo suremontuota kaip gyvenamoji vieta.

Liudytojas M. N. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) seniūnas. Buvo „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio pirmininkas nuo 1979 m. iki 1992 m. Kai vadovavo kolūkiui karvidė jau buvo pastatyta. Statė naują karvidę, o senoji buvo išmainyta į medžio apdirbimo stakles su S. B..

Liudytoja V. M. nurodė, kad buvo „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio buhalterė, dabar dirba su seniūnijoje. Karvės iš karvidės buvo perkeltos, karvidės vertė praktiškai buvo nulis. Dokumentuose buvo pažymėta, kad karvidė priklauso (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, kuri neišsilaikė, vėliau atiteko S. B.. Apie medžio apdirbimo stakles nieko pasakyti negali. Šiai dienai karvidė yra prižiūrima, karvidės viduje ji nėra buvusi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

8. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.).

9. Pagal CK 4.69 str. 1 d., numatyta, jog įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Šio straipsnio 2 dalis numato ribojimą – įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo, o 3 dalyje nurodyta, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį nustatomas tik esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos LR CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (nekilnojamojo daikto – ne mažiau kaip dešimt metų).

11. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė teismui pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog S. B. teisės aktų nustatyta tvarka privatizavo karvidę ir karvidę su priestatais 841,59 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1Ž1/m, 1ž1/p, 2ž1/p, esančią (duomenys neskelbtini) Pareiškime pareiškėja nurodė, jog karvidė buvo įtraukta į namų valdos žemės sklypo ribas, už kurį S. B. sumokėjo nurodytą kainą, t. y. 9818 rublių, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Liudytojas M. N. nurodė, kad buvo „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio pirmininkas nuo 1979 m. iki 1992 m., karvidė buvo išmainyta į medžio apdirbimo stakles, o liudytoja V. M. nurodė, jog karvidė priklausė žemės ūkio bendrovei, kuri neišsilaikė, vėliau atiteko S. B.. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neįrodo, kad karvidė buvo tinkamai privatizuota, nepriklauso valstybei ar savivaldybei, kadangi pareiškėjos ir liudytojų nurodytos aplinkybės skiriasi, dokumentų pareiškėja nepateikia, pareiškėja neįrodė, kad karvidė buvo tinkamai privatizuota, o liudytojai ir pareiškėja nurodo skirtingas aplinkybes.

12. Byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog karvidė buvo pastatyta teisėtai, karvidė yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir nesiriboja su jokia namų valda, nepateiktos namų ūkio knygos išrašų kopijos, nėra pateiktos statinių išdėstymo schemos, t. y. byloje nėra įrodymų patvirtinančių pareiškėjos prašyme išdėstytas aplinkybes, kurie leistų teismui spręsti, jog nurodytos aplinkybės iš tiesų egzistavo.

13. Pareiškėja taip pat nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad karvidė buvo valdoma kaip savas daiktas (iš byloje esančių duomenų nėra matyti, jog karvidė buvo remontuota, prižiūrima, mokami mokesčiai etc., t. y. nepateikti tai patvirtinantys įrodymai).

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog pareiškėja neįrodė visų sąlygų nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį, pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. B. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Alfredas Juknevičius