Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-05-17 · Civilinė byla Nr. 2-1071/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-17
Bylos Nr.
2-1071/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas
Pareiškėjas
S. V. B., R. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1071/2012Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. V. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-666-71/2012 pagal pareiškėjų S. V. B. ir R. B. prašymą imtis laikinųjų apsaugos priemonių nepareiškus ieškinio bankrutavusios S. V. B. įmonės, E. A., A. R. atžvilgiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai S. V. B. ir R. B. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo būsimiems atsakovams bankrutavusiai S. V. B. įmonei, E. A., A. R. už 55 000 Lt sumą, prašydami uždrausti bankrutavusios S. V. B. įmonės administratoriui perduoti būsimiems atsakovams E. A. ir A. R. varžytynėse parduotus S. V. B. ir R. B. priklausančius pastatus – fermas, esančias (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjų S. V. B. ir R. B. prašymą imtis laikinųjų apsaugos priemonių, nepareiškus ieškinio, atmetė. Teismas nurodė, kad iš prašymo turinio matyti, jog pareiškėjai ruošiasi ginčyti bankrutavusios S. V. B. įmonės turto pardavimo iš varžytinių sandorius. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad nei S. V. B. nei R. B. nėra bankrutavusios S. V. B. įmonės kreditoriai, kuriems būtų suteikta teisė ginčyti minimus sandorius. Bankrutavusios S. V. B. įmonės turto pardavimo tvarka ir kainos buvo patvirtintos kreditorių susirinkimuose (2011-08-01 protokolas Nr. 4, bei 2011-08-16 protokolas Nr.5). Šie kreditorių susirinkimuose priimti sprendimai nebuvo skundžiami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio numatyta tvarka. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, teismas konstatavo, kad nėra jokių išimtinių aplinkybių arešto iki ieškinio padavimo atsakovų atžvilgiu (CPK 148 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjai S. V. B. ir R. B. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Skunde nurodo, kad pareiškėjai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šeimos turtui, kuris bankrutavusios S. V. B. įmonės administratoriaus buvo parduotas E. A. ir A. R. už labai mažą kainą. Teismas turi teisę ginti šeimos interesus užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Šeimos turtą pardavus už žymiai mažesnę nei rinkos vertė kainą jis gali būti sunaikintas ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 3 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio, bet kurioje civilinio proceso stadijoje, tačiau tokiu atveju, nepateikus per teismo nustatytą terminą ieškinio (skundo), laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 149 str. 2 d.). Sistemiškai aiškinant nurodytas civilinio proceso įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog, bet kuriuo atveju, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai prieš arba po jų taikymo ieškiniu (skundu) yra pareiškiamas reikalavimas apginti pažeistą ar ginčijamą teisę. Tokiu atveju, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį (skundą), t. y. ar ieškinio (skundo) patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas (nutartis) galės būti realiai įvykdytas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai bankrutavusios S. V. B. įmonės savininkai S. V. B. ir R. B. 2012 m. vasario 27 d. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio (skundo) padavimo teismui – uždrausti bankrutavusios S. V. B. įmonės administratoriui perduoti būsimiems atsakovams E. A. ir A. R. varžytynėse parduotus S. V. B. ir R. B. priklausančius pastatus.

Kaip minėta, civilinio proceso įstatymas laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybę sieja su teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas materialaus pobūdžio reikalavimas, įvykdymo užtikrinimu (CPK 144 str. 1 d.). Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjai iki šiol nėra pareiškę ieškinio (skundo) dėl bankrutavusios S. V. B. įmonės turto pardavimo iš varžytynių sandorių ginčijimo. Taigi pareiškėjai iki šiol nepasinaudojo galimybe apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Todėl, vadovaujantis CPK 149 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Algirdas Gailiūnas Kazys Kailiūnas