Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. N. (toliau – S. N.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 19 d. nutarimo S. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. N. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1200 Eur bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), atlikdamas darbdaviui uždarosios akcinės bendrovės „K.D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujančio asmens – įmonės direktoriaus funkcijas, leido dirbti nelegaliai: M. M. – cecho darbuotoja, V. B. dirbti cecho darbuotoju. S. N. šiems darbuotojams leido dirbti prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau – VSDFV). S. N., atlikdamas įmonės direktoriaus funkcijas neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. S. N. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs S. N. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl apelianto kaltumo padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

7. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.

8. Analizuojamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) UAB „K.D.“ teritorijoje atvykus policijos pareigūnams ir VSDFV pareigūnams buvo rasti nelegaliai dirbantys M. M. ir V. B.. Pirminiame paaiškinime M. M. ir V. B. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) atėjo pabandyti dirbti UAB „K.D.“ ir jeigu jiems darbas būtų patikęs, juos būtų įdarbinę. Minėti asmenys patvirtino, kad patikrinimo metu direktoriaus S. N. nurodymu nuo 9.00 val. M. M. dėliojo užtepėles į indelius, o V. B. nuo 11.00 val. plovė plastikines talpas. Kartu jie pažymėjo, kad įmonės darbuotoja jiems davė darbo aprangą ir kitas darbo priemones. Be to, abu pažymėjo, kad iki pradedant dirbti jie jokių darbo sutarčių nepasirašinėjo ir jokių dokumentų negavo, taip pat V. B. pažymėjo, kad dėl darbo užmokesčio nesitarė, nes tai buvo bandomasis laikotarpis (11 b.l.) M. M. pažymėjo, kad tą dieną ji turėjo mokytis dirbti iki 17.00 val. (12 b.l.) Tai, kad M. M. ir V. B. įvykio dieną dirbo patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti minėtas užduotis atliekantys asmenys (10 b.l.) Teisminio nagrinėjimo metu M. M. ir V. B. savo pirminius paaiškinimus pakeitė, teigė, jog jiems nurodymus dirbti davė ne direktorius S. N., o UAB „K.D.“ darbuotoja R. P., kuri jiems ir davė darbo drabužius, o apie tai kad M. M. ir V. B. atėjo pasibandyti dirbti direktorius S. N. nieko nežinojo. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad M. M., V. B. ir R. P. parodymai duoti teisme turi būti vertinami kritiškai, nes juos sieja darbo santykiai su S. N. (16, 19-20, 21-22 b.l.). Pažymėtina, kad M. M. ir V. B. pirminiai paaiškinimai buvo rašyti jų pačių ranka, nurodytų aplinkybių teisingumą jie patvirtino parašais (11, 12 b.l.), be to, šias jų nurodomas aplinkybes patvirtina kita bylos medžiaga.

9. Vis tik pažymėtina, kad remiantis vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Vertinant aptartą teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant S. N. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir nelegaliai dirbusių asmenų parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

10. DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi, ir apmokant darbuotoją, galioja tos pačios jau aptartose DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytos darbo sutarties sudarymo sąlygos, kurių šiuo atveju S. N. nesilaikė. M. M. ir V. B. (duomenys neskelbtini) kuomet jie pasibandė darbą, ar jiems tiks, turėjo būti sudarę darbo sutartį su darbdaviu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

11. S. N. apeliaciniame skunde pažymi, kad jis yra UAB „K.D.“ akcininkas, tačiau įvykio metu nebuvo paskirtas eiti direktoriaus pareigose, tačiau apygardos teismas pažymi, kad VĮ Registrų centro 2019 m. vasario 20 d. pažymoje nurodyta, jog nuo 2015 m. S. N. yra įmonės akcininku (13-14 b.l.), o S. P. įmonės direktore buvo iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. (15 b.l.). Suformuotoje teismų praktikoje konstatuojama, kad nelegalaus darbo bylose vienas tinkamų subjektų yra tas, kas susitarė dėl darbo sutarties ir faktiškai suteikė darbą.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad VSDFV darbuotojai patikrinimo metu darė spaudimą M. M. ir V. B.. Tačiau aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad VSDFV darbuotojai siektų nepagrįstai apkaltinti S. N. nebūto administracinio nusižengimo padarymu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp S. N. ir VDI Kauno skyriaus darbuotojų ar VSDFV darbuotojų būtų kilusių konfliktinių situacijų ar nesutarimų, dėl kurių liudytojų parodymus reikėtų vertinti kaip nepatikimus, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas.

13. Taigi, byloje neginčytinai nustačius, jog S. N. (duomenys neskelbtini) UAB „K.D.“ teritorijoje būdamas minėtos įmonės direktoriumi, neužtikrino, kad su M. M. ir V. B. būtų sudaryta darbo sutartis, ir tokiais veiksmais pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį, todėl jo veika pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

14. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėtis S. N. veiksmuose yra, dėl ko jis pagrįstai nubaustas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu. S. N., kaip įmonės vadovas, neužtikrino, jog įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.