Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-05-22 · Civilinė byla Nr. e2-18220-631/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
e2-18220-631/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-12604-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gitana Butrimaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
D. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-18220-631/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-12604-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 769,25 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus atsakovui įteikiant asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 10 d., adresu Ulonų g., Vilniuje, eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Hyundai Santa Fe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo D. R. kaltės, kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šias aplinkybes byloje patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas apie eismo įvykį (el.b.l.6-9). Transporto priemonės BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, draudėjas D. M. (el.b.l.11-12).

Nustatyta, kad dėl minėto eismo įvykio ieškovas išmokėjo 769,25 Eur draudimo išmoką (atlygino remonto išlaidas) už transporto priemonės Hyandai Santa Fe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimus (el.b.l.13-20).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovui atlygino žalą.

Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovui siekiant žalos, atsiradusios dėl trečiajam asmeniui priklausančio turto sugadinimo, yra būtina nustatyti už žalos atsiradimą atsakingą subjektą. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nekaltumą, nors tokią galimybę turėjo. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio nuostatą, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio kaltininkas atsakovas D. R., vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovas įgijo regreso teisę.

Ieškovui įrodžius atsiradusios žalos dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp jų, atsakovo kaltę, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 769,25 Eur žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (769,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 17,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 279, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 769,25 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 25 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (769,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,00 Eur (septyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis (50 eurų, o paduodant per EPP 75 proc. šios sumos).

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė