Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo L. Š. atstovo advokato Vaido Rakausko skundą dėl 2022 m. sausio 18 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. sausio 18 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnyje, padarymo, kadangi nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad L. K. nuolatos triukšmauja nakties metu, adresu (duomenys neskelbtini).

Nesutikdamas su minėtų nutarimu pareiškėjos atstovas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo pripažinti L. K. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje, padarymo ir skirti jam administracinę nuobaudą. Skunde nurodo, kad virš jos gyvenamojo buto ((duomenys neskelbtini)), atėjus vėlyvam vakarui pradeda kelti nuolatinį didelį garsą, triukšmą, bildesį, prasideda daiktų mėtymas, lakstymas ir šokinėjimas, šūkavimai.

Atsiliepimu į skundą institucija prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu liudytoja T. M. parodė, kad 2021 m. spalio 18 d. buvo apklausta policijos komisariate, apklausoje nedalyvavo vertėja, buvo pareigūnė, kuri visiškai nekalbėjo rusiškai, o pareigūnas tik truputį kalbėjo rusiškai. Protokole gal nevisiškai tiksliai parašyta, ką ji sakė, sutrumpintai parašyta. Ji ateidavo pas kaimynę, nes jai skaudėjo nugarą. Ateidavo kažkur iki 23 val. arba 23 val., darydavo kaimynei injekcijas, nes skaudėdavo nugarą. Pareigūnai neužrašė kokiu laiku ateidavo, nes tai būdavo jau vėlus laikas 23 val. Būdavo, kad ir 23.30 val. susiskambindavo, kad ji dar nėra užmigusi ir gali pas ją ateiti. Pas kaimynus girdėdavo triukšmą ir anksčiau būdavo, kad L. Š. jai skambina ir kalbėdavo po keletą valandų. Taip būna, kad kaimynai tie dieną miega, o vakare prasideda darbas, tai kažkur jau 23 val., o ir 23.30 val. pradeda pas juos skalbimo mašina dirbti, o tai didelis triukšmas nuo jos. Šias aplinkybes pareigūnams pasakojo. Ne tik skalbimo mašina dirbdavo, bet ir vaikai ant rutuliukų važinėja, girdisi, kaip vaikai laksto, į balkoną išeina, įeina, langus atidaro, kažkas krisdavo, vakare prasideda vaikščiojimai po namus, o nakties metu akustika labai stipri. Kai būna pas L. Š., girdi, kaip kaimynai tarpusavyje barasi, vaikus auklėja labai garsiai, konkretūs jų žodžiai girdėdavosi kai kalbėdavo pakeltu tonu. Tai girdėdavo vėlai vakare, jau nakties metu.

Teismo posėdžio metu liudytoja O. T. nurodė, kad dėl kaimynų triukšmo žino, nes dažnai atvažiuoju į svečius pas seserį L. Š. pabendrauti su sūnėnu. Būdavo, kad ir pasilieka nakvoti. Labai girdisi iš viršaus, (duomenys neskelbtini) aukšto triukšmas. Ji įsidėmėjo tris datas, tai 2021 m. spalio 18, 19 d., telefone laikrodis rodė kažkur 00.51 val. Iš (duomenys neskelbtini) aukšto girdėjosi, lyg ten baldus perstatinėja, ar mėto kažką. Vieną kartą išvis pasijuto, kad kažką metalinio numetė ir tada buvo po 21 val., ar po 22 val. Taip pat buvo triukšmas iš 2021 m. gruodžio 26 d. į 27 d., 22.00 val., buvo taip pat stiprūs garsai, net sūnėnui kraujas iš nosies pradėdavo tekėti, nes turi padidintą kraujo spaudimą. Kovo 5 d. sugrįžo iš Kaziuko mugės, kažkur apie 21 val. ir taip pat girdėjo labai stiprius garsus, o jai sunku užmigti, nes yra ligonis ir po to jai būdavo stiprūs priepuoliai. 2021 m. spalio 18 d. buvo policija ir jie norėjo visus apklausti, bet ji nemokėjo lietuvių kalbos, o jie nemokėjo rusiškai, todėl jos neapklausė, pasakė, kad pakvies į policijos komisariatą ir apklaus, bet kažkodėl neiškvietė.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. parodė, kad 2021 m. sausio 18 d. buvo apklausta policijos pareigūnų, jie buvo tris kartus atvykę, vieną kartą apklausė prie durų, antrą kartą namuose, reikėjo pasirašyti ir dar vienas kartas. Apklausos protokole ne visai tiksliai užfiksuoti parodymai, tie triukšmai ateina pas ją jau nelabai garsiai, girdi barnius ir vaikų šokinėjimus, bet ji asmeniškai neskųstų tų kaimynų, nes mažas garsas jai ateina. Triukšmas girdisi, bet ne toks, kuris jai trukdytų gyventi, nedažnai, bet girdi triukšmą. Buvo atvejis, bet prie 3 metus, kai atbėgo iš (duomenys neskelbtini) buto moteris į jos aukštą, kažkas ją ramino, ji verkė, tą ji labai girdėjo, nes jau buvo vėlu, buvo įmigę. Toks atvejis buvo vienkartinis. Ji garsaus triukšmo negirdi, bet iš principo girdi, bet tam tikrose buto vietose. Šiuo metu negirdėjo triukšmo.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. Š. parodė, kad 2021 m. spalio 18 d. apklausą prisimena. Apklausos protokole pareigūno viskas parašyta, kiek prisimena, kad taip, bet atrodo, kad viskas surašyta, jau laiko praėjo ir sunku pasakyti. Jo gyvenimo sąlygos iš viso netenkina, nes neįmanoma išsimiegoti, vaiko sveikata pablogėjo, nes negali išsimiegoti, mokytis, žmona skundžiasi. Triukšmas labai dažnai būna, gal kokie išskirtiniai variantai būna, kad kelias dienas ramu, juk girdisi kas virš tavęs triukšmauja ar kur iš šono, galima net išgirsti apie ką jie kalbasi. Kažkada su jais normaliai bendravo ir pasiskambindavo, ir atsiprašo jie, viskas apsiramina, bet po kažkurio laiko nustojo su jais bendrauti, atjungė ir telefoną.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. F. parodė, kad buvo apklausta policijos pareigūnų dėl triukšmo pas kaimynus. Policijos pareigūnams nurodė, kad sklinda triukšmas iš (duomenys neskelbtini) buto. Pareigūnas jai pasakė, kad jeigu girdi triukšmą, tai reikės šeimai važiuoti į teismą ir tada bus apklausta teismo posėdžio metu. Kai sužinojo, kad reikės eiti į teismą, tai tada nurodė protokole, kad mažai girdisi triukšmas tame bute, kad jai nereiktų važiuoti. Kai pareigūnai apklausinėjo, vertėjas nedalyvavo, rusiškai su ja kalbėjo. Jos butas po L. Š. butu. Kai būna namuose, girdi triukšmą iš kaimyno buto. Kai išeiginės, tada ji girdi triukšmą, bet tada skambina L. Š. ir klausia dėl ko toks triukšmas, o ji aiškina, kad tas triukšmas iš viršaus, o ne pas ją. Tai dažnai būna ir per radiatorių muša. Buvo didelis triukšmas prieš du mėnesius, sūnus po naktinės buvo, ji po darbo, darbininkai dirbo namo rūsyje, o tuo metu trečiame aukšte kažkas lakstė, trankėsi durimis. Paskambino L. Š., ji pasakė, kad tai pas kaimynus triukšmas, o ne iš jos buto. Tada tas triukšmas tęsėsi iki kol nebaigė darbą darbininkai rūsyje, tai buvo 11 val. ryto. Nakties metu negirdi triukšmo, nes miega, o vakare girdi, kaip jie maudo vaikus, bėga vanduo, tai būna 22.30 val., 23 val.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjos atstovo skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, tačiau to byloje padaryta nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti.

Pažymėtina, kad institucija, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį, iš dalies atliko nutartyje nurodytų trūkumų tyrimą. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. sausio 18 d. nutarimo matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes buvo apklausti liudytojai L. Š., S. Š., T. M., M. F., A. S., J. K.. Visgi, nagrinėjamu atveju institucija neapklausė visų asmenų, galinčių padėti išnagrinėti bylą, o tai laikytina proceso teisės pažeidimu. Liudytoja T. M. 2021 m. spalio 18 d. apklausos metu nurodė, kad triukšmo, sklindančio iš (duomenys neskelbtini) buto negirdi, tačiau kai užeina pas kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto yra girdėjusi triukšmą iš (duomenys neskelbtini) buto, tai yra gyventojų pokalbius, žingsnius ir kitus garsus. Liudytoja M. F. 2021 m. spalio 18 d. apklausos metu nurodė, kad ar keliamas triukšmas sklinda iš (duomenys neskelbtini) buto ar iš (duomenys neskelbtini) tiksliai nurodyti negali. Liudytoja A. S. 2021 m. spalio 18 d. apklausos metu nurodė, kad jokio triukšmo jau apie metus laiko negirdėjo. Teismo posėdžio metu O. T. nurodė, kad 2021 m. spalio 18 d. buvo policija ir jie norėjo visus apklausti, bet ji nemokėjo lietuvių kalbos, o jie nemokėjo rusiškai, todėl jos neapklausė, pasakė, kad pakvies į policijos komisariatą ir apklaus, bet kažkodėl neiškvietė. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad įgyvendindamas ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tyrimą atlikęs pareigūnas, įvertinęs tai, kad asmenų paaiškinimai skiriasi, turėjo pareigą išsamiai ir nuosekliai apklausti ir liudytoją O. T., tačiau šios pareigos neįvykdė.

Liudytoja T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. spalio 18 d. buvo apklausta policijos komisariate, apklausoje nedalyvavo vertėja, buvo pareigūnė, kuri visiškai nekalbėjo rusiškai, o pareigūnas tik truputį kalbėjo rusiškai. Teismo posėdžio metu liudytoja M. F. parodė, kad kai pareigūnai ją apklausinėjo, vertėjas nedalyvavo, rusiškai su ja kalbėjo pareigūnas. Teismui pateiktoje medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad T. M. ir M. F. apklausose dalyvavo vertėjas. Pažymėtina, kad ANK 583 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad liudytojas turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Atsižvelgiant į tai, šis trūkumas turėtų būti taip pat ištaisytas atliekant tyrimą. Be to, liudytoja M. F. teismo posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnams nurodė, kad sklinda triukšmas iš (duomenys neskelbtini) buto. Pareigūnas jai pasakė, kad jeigu girdi triukšmą, tai reikės šeimai važiuoti į teismą ir tada bus apklausta teismo posėdžio metu. Kai sužinojo, kad reikės eiti į teismą, tai tada nurodė protokole, kad mažai girdisi triukšmas tame bute, kad jai nereiktų važiuoti. Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. nurodė, kada apklausos protokole ne visai tiksliai užfiksuoti parodymai, tie triukšmai ateina pas ją jau nelabai garsiai, girdi barnius ir vaikų šokinėjimus, bet ji asmeniškai neskųstų tų kaimynų, nes mažas garsas jai ateina. Atsižvelgiant į tai, šie trūkumai turi būti taip pat ištaisyti atliekant papildomą tyrimą.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Todėl teismas, gavęs administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų, dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn (ANK 563 str.). Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus, neišsiaiškinę visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, jog šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo, negalima daryti kategoriškos išvados dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo (nepradėjimo) pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų, nemažos apimties ir pakankamai tyrimo resursų reikalaujantį bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. sausio 18 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną L. K. naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl priimamo procesinio sprendimo pobūdžio teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjos atstovo skundo argumentų, susijusių su galimo administracinio nusižengimo įrodytumu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos L. Š. atstovo advokato Vaido Rakausko skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. sausio 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.